Burnos vėžys sudaro apie 3 proc. visų naujai diagnozuojamų onkologinių ligų atvejų. Nors didžiausią riziką kelia rūkymas, tabako kramtymas, gausus alkoholio vartojimas ir ŽPV infekcija, mokslininkai pabrėžia, kad reikšmės gali turėti ir tai, ką dedame į lėkštę.
Gydytojai įspėja, kad ypač atsargiai vertėtų vartoti perdirbtą mėsą – dešras, dešreles, kumpį, šoninę ar įvairius mėsos gaminius sumuštiniams.
Kodėl perdirbta mėsa kelia susirūpinimą?
Pietų Floridos Herbert Wertheim vėžio instituto burnos medicinos ir burnos onkologijos vadovas Alessandro Villa teigia, kad daugybė tyrimų sieja perdirbtą mėsą su didesne burnos ertmės ir ryklės vėžio rizika.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą yra priskyrusi pirmos grupės kancerogenams. Tai reiškia, kad yra pakankamai mokslinių įrodymų, jog ji gali sukelti vėžį žmonėms.
Viena priežasčių – perdirbtuose mėsos gaminiuose dažnai naudojami nitratai ir nitritai. Šios medžiagos padeda ilgiau išlaikyti produktų šviežumą ir spalvą, tačiau organizme gali virsti N-nitrozo junginiais, kurie laikomi kancerogeniniais.
Tyrimai rodo, kad nitratų ir nitritų vartojimas siejamas ne tik su burnos, bet ir su kitų rūšių vėžiu.
Riziką gali didinti ir gaminimo būdas
Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip maistą ruošiame.
Kepant mėsą labai aukštoje temperatūroje, grilinant ar stipriai apskrudinant susidaro cheminės medžiagos – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) ir heterocikliniai aminai (HAA).
Šie junginiai gali pažeisti ląstelių DNR, skatinti oksidacinį stresą ir ilgainiui didinti vėžio riziką.
Skatina lėtinį uždegimą
Pasak specialistų, itin perdirbti mėsos produktai gali prisidėti prie lėtinio uždegimo organizme.
Nuolatinis, nors ir nedidelis, uždegimas burnos ertmėje ilgainiui silpnina organizmo gebėjimą taisyti pažeistas ląsteles. Dėl to gali susidaryti palankesnės sąlygos vėžiniams procesams vystytis.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į hemo geležį, kurios gausu raudonoje mėsoje. Manoma, kad ji taip pat gali prisidėti prie kancerogeninių procesų.
Gali keisti burnos mikrobiomą
Žmogaus burnoje gyvena daugiau kaip 700 rūšių bakterijų. Daugelis jų padeda palaikyti normalią burnos sveikatą.
Tačiau nesubalansuota mityba gali pakeisti šią mikroorganizmų bendriją. Sutrikus burnos mikrobiomo pusiausvyrai, gali stiprėti uždegimas ir susidaryti palankesnė terpė nenormalių ląstelių augimui.
Nors šios srities tyrimai dar tik vystosi, specialistai rekomenduoja valgyti daugiau vaisių, daržovių ir kitų maistingų produktų, kurie padeda palaikyti sveikesnį mikrobiomą.
Kokie simptomai gali įspėti apie burnos vėžį?
Galvos ir kaklo onkologas Ammaras Sukari ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei pastebite šiuos požymius:
- burnos žaizdeles, kurios neužgyja per 2–3 savaites;
- neaiškios kilmės raudonas, baltas ar margas dėmes ant liežuvio, dantenų ar burnos gleivinės;
- be aiškios priežasties iškritusius dantis;
- nuolatinį gumbelį, patinimą ar darinį lūpose, skruostuose, dantenose ar po žandikauliu;
- nepaaiškinamą skausmą ar tirpimą burnos srityje.
Kaip sumažinti burnos vėžio riziką?
Nė vienas produktas savaime nesukelia vėžio, tačiau tam tikri įpročiai gali reikšmingai sumažinti riziką.
Rekomenduojama visiškai atsisakyti tabako gaminių; riboti alkoholio vartojimą; kasdien valgyti daugiau vaisių ir daržovių; kruopščiai prižiūrėti burnos higieną ir reguliariai lankytis pas odontologą; pasiskiepyti nuo ŽPV, jei priklausote rekomenduojamai amžiaus grupei.
