Sekite 15min Google
Mokslininkai išanalizavo 12 ilgalaikių stebėjimo tyrimų, atliktų JAV, Europoje ir Azijoje, duomenis. Jų tikslas buvo išsiaiškinti, ar ankštinių produktų vartojimas susijęs su rizika susirgti hipertenzija – liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs kraujospūdis, skelbia „ScienceDaily“.
Tyrėjai vertino, kiek pupelių, lęšių, avinžirnių, žirnių ir sojų produktų valgė dalyviai ir kaip dažnai jiems vėliau buvo nustatytas aukštas kraujospūdis.
Paaiškėjo, kad daugiausia ankštinių produktų vartojusių žmonių rizika susirgti hipertenzija buvo 16 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie šių produktų valgė mažiausiai.
Atskirai įvertinus sojų produktų vartojimą, nustatytas dar didesnis skirtumas – daugiausia jų valgiusių žmonių hipertenzijos rizika buvo 19 proc. mažesnė.
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „BMJ Nutrition, Prevention & Health“.
Kiek pupelių ar lęšių reikėtų suvalgyti?
Mokslininkai taip pat nagrinėjo, kaip hipertenzijos rizika skiriasi priklausomai nuo suvartojamo ankštinių produktų kiekio. Analizė parodė, kad kiekvienas papildomas 100 gramų ankštinių produktų per dieną buvo siejamas su maždaug 12 proc. mažesne rizika susirgti hipertenzija.
Didžiausias rizikos sumažėjimas (apie 30 proc.) nustatytas tarp žmonių, kurie per dieną suvartodavo maždaug 170 gramų ankštinių produktų.
Sojų produktų atveju rezultatai šiek tiek skyrėsi. Mažiausia hipertenzijos rizika buvo siejama su maždaug 60–80 gramų sojų produktų per dieną. Didesni kiekiai, remiantis turimais duomenimis, papildomos naudos neparodė.
Tyrimo autoriai pažymi, kad maždaug 100 gramų ankštinių produktų gali sudaryti 5–6 valgomieji šaukštai virtų pupelių, žirnių, lęšių ar avinžirnių.
Kodėl ankštiniai produktai gali būti naudingi kraujospūdžiui?
Tyrimo autoriai pateikia kelis galimus paaiškinimus. Pupelėse, lęšiuose, žirniuose ir kituose ankštiniuose produktuose gausu kalio, magnio ir maistinių skaidulų. Šios medžiagos svarbios normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai.
Kalis padeda reguliuoti natrio pusiausvyrą organizme, o magnis dalyvauja procesuose, susijusiuose su kraujagyslių veikla ir kraujospūdžio reguliavimu.
Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į ankštiniuose produktuose esančias tirpiąsias skaidulas.
Žarnyno bakterijos, skaidydamos šias skaidulas, gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis. Manoma, kad šie junginiai gali padėti kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išsiplėsti, taip prisidėdami prie kraujospūdžio reguliavimo.
Sojų produktuose taip pat yra izoflavonų – augalinių junginių, kurių galimas poveikis kraujospūdžiui nagrinėjamas moksliniuose tyrimuose.
Europoje ankštinių produktų valgoma gerokai per mažai
Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad Europos šalių ir Jungtinės Karalystės gyventojai ankštinių produktų suvartoja gerokai mažiau, nei rekomenduojama.
Jų pateiktais duomenimis, vidutiniškai per dieną suvalgoma vos 8–15 gramų ankštinių produktų, nors širdies ir kraujagyslių sveikatai skirtose mitybos rekomendacijose minimi maždaug 65–100 gramų kiekiai.
Mokslininkų nuomone, dažnesnis pupelių, lęšių, avinžirnių ir kitų ankštinių produktų vartojimas galėtų būti viena iš priemonių, padedančių mažinti hipertenzijos paplitimą.
„Šie rezultatai suteikia papildomų įrodymų, pagrindžiančių rekomendacijas dažniau rinktis ankštinius ir sojų produktus kaip sveikus baltymų šaltinius“, – rašo tyrimo autoriai.
Ar pupelės gali pakeisti kraujospūdį mažinančius vaistus?
Nors rezultatai daug žadantys, mokslininkai pabrėžia, kad analizuoti stebėjimo tyrimai. Tai reiškia, kad nustatytas ryšys tarp mitybos ir hipertenzijos rizikos, tačiau neįrodyta, jog būtent ankštinių produktų vartojimas ją sumažino.
Be to, atskiruose tyrimuose skyrėsi dalyvių mityba, vartotų ankštinių produktų rūšys, paruošimo būdai ir hipertenzijos nustatymo kriterijai.
Profesorius Sumantra Ray, komentuodamas rezultatus, teigė, kad tyrimas papildo mokslinius įrodymus apie augalinės mitybos naudą širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Vis dėlto jis pripažino, kad rezultatams galėjo turėti įtakos ir kiti veiksniai, kurių mokslininkams nepavyko įvertinti.
