Platformoje „TikTok“ plinta vaizdo įrašai, kuriuose žmonės valgo sviesto gabalus, apteptus glaistu, šokoladiniu kremu, makaronų padažu ar kitais priedais. Kai kurie tokie įrašai sulaukia milijonų peržiūrų.
Sviestas vis dažniau tampa pagrindiniu patiekalo akcentu ir restoranuose. Niujorke klientams siūloma vadinamoji sviesto degustacija, Londone net ieškota „sviesto someljė“, o Paryžiuje atidarytas skirtingų skonių sviesto baras.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad retkarčiais suvalgytas sviesto gabalėlis ir kasdien dideliais kiekiais vartojamas produktas nėra tas pats.
Didžiausia grėsmė – širdžiai ir kraujagyslėms
Dietologė Sophie Medlin teigė, kad mėgautis kokybišku sviestu retkarčiais nėra nieko blogo, tačiau pavertus jį pagrindine kiekvieno valgio dalimi pasekmės sveikatai gali būti kitokios.
„Prieš valgį patiekta duona su sviestu gali suteikti nemažai kalorijų dar net nepradėjus pagrindinio patiekalo. Dėl to daug lengviau suvartoti daugiau energijos, nei organizmui iš tiesų reikia“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, dideli sviesto kiekiai taip pat gali išstumti iš raciono širdžiai palankesnius produktus – daržoves, ankštinius augalus, viso grūdo produktus bei nesočiųjų riebalų šaltinius.
Nedidelis sviesto kiekis gaminant maistą ar plonai juo patepta duonos riekė daugumai žmonių neturėtų kelti problemų. Rizika didėja tuomet, kai sviesto ant duonos dedama itin gausiai arba jis tampa svarbia kelių kasdienių patiekalų dalimi.
„Nuolat vartojant daug sočiųjų riebalų gali padidėti mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekis. Tai yra svarbus infarkto ir insulto rizikos veiksnys“, – perspėjo S.Medlin.
Be to, sviestas yra labai kaloringas, todėl dideli jo kiekiai ilgainiui gali prisidėti prie svorio augimo.
Pakelyje – beveik visos dienos kalorijos
Įprastoje 250 gramų sviesto pakuotėje yra maždaug 1860 kilokalorijų. Daugeliui suaugusiųjų tai prilygsta beveik visos dienos energijos poreikiui.
Tokioje pakuotėje taip pat yra apie 130 gramų sočiųjų riebalų. Tai daugiau nei keturis kartus viršija Jungtinėje Karalystėje rekomenduojamą didžiausią paros kiekį vyrams, kuris siekia 30 gramų, ir daugiau nei šešis kartus – moterims rekomenduojamą 20 gramų ribą.
Tai nereiškia, kad pats sviestas turi būti visiškai išbrauktas iš mitybos. Vartojamas saikingai jis gali būti subalansuoto raciono dalis ir suteikti tam tikrų naudingų medžiagų.
„Sviestas nėra visiškai bevertis maistiniu požiūriu. Jame yra vitaminų A ir B12, nedideli kiekiai vitaminų D bei E. Jame taip pat gali būti jodo, jeigu jis pagamintas iš jodu papildytais pašarais šertų karvių pieno“, – vardijo dietologė.
Riebalai organizmui reikalingi ir tam, kad jis galėtų pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Tačiau, anot specialistės, tų pačių maistinių medžiagų galima gauti ir iš kitų produktų, kuriuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų.
Todėl sviestas gali būti sveikos mitybos dalis, tačiau nėra pats tinkamiausias vitaminų ar kitų naudingų medžiagų šaltinis, jeigu pagrindinis žmogaus tikslas – rūpintis sveikata.
Kuo pakeisti sviestą?
S.Medlin teigimu, prie duonos palankesnis pasirinkimas galėtų būti alyvuogių aliejus.
„Tyrimai rodo, kad sočiuosius riebalus, tokius kaip sviestas, pakeitus nesočiaisiais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, mažėja blogojo cholesterolio kiekis ir širdies ligų rizika“, – pažymėjo ji.
Būtent todėl alyvuogių aliejus yra viena svarbiausių Viduržemio jūros regiono mitybos dalių.
Margarino poveikis sveikatai priklauso nuo jo sudėties. Senesnės kartos margarinuose būdavo transriebalų, kurie siejami su neigiamu poveikiu sveikatai. Tačiau šiuolaikiniai minkšti margarinai dažnai gaminami iš augalinių aliejų, todėl juose gali būti daugiau nesočiųjų ir mažiau sočiųjų riebalų nei svieste.
Kai kurie jų taip pat papildomi vitaminais A ir D. Specialistės teigimu, palankesniu pasirinkimu dažniausiai laikomi minkšti, indeliuose parduodami tepieji riebalų mišiniai, o ne kieti margarino blokeliai, kuriuose paprastai būna daugiau sočiųjų riebalų.
„Vienas pasimėgavimas ar ypatinga proga nelemia ilgalaikės sveikatos. Mūsų organizmas reaguoja į bendrą mitybos modelį, kuris susiformuoja per mėnesius ir metus“, – sakė S. Medlin.


