Seniai paneigta
Paveiksliuku, kuriame išdėstyta ši informacija anglų kalba, gruodžio 27 d. pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja. Įrašas jau sulaukė 200 reakcijų, 19 žmonių juo pasidalijo. Tiesa, komentarų nėra nė vieno, mat autorė apribojo galimybę komentuoti.
„Ar žinote, ko būna vakcinose? – klausiama paveiksliuke. – Niekas iš šių dalykų neturėtų būti švirkščiama į jūsų kūną.“
Žemiau išvardyta keliolika medžiagų, kurių esą būna skiepuose. Tarp jų – aliuminis, gyvsidabris, formaldehidas, latekso guma, genetiškai modifikuota mielių, gyvūnų, bakterinė ir viruso DNR, žmogaus DNR iš abortuotų kūdikių ir kt.
Netrukus prie paveiksliuko atsirado įspėjimas, kad informacija yra melaginga. Viena įrašu pasidalijusi „Facebook“ vartotoja tuo pasipiktino – kad faktų tikrintojai suskubo pateikti įvertinimą. Jos įrašas sulaukė dar daugiau dėmesio – beveik 280 reakcijų, beveik 90 pasidalinimų.
Internautė greičiausiai nesuprato, kaip veikia „Facebook“ taikomos faktų tikrinimo taisyklės. Paveiksliuke skelbiama informacija buvo patikrinta ne dabar – prie jo atsirado dar 2019 m. pavasarį publikuotas Jungtinės Karalystės faktų tikrinimo tinklalapio „Full Fact“ rašinys, kuriame išanalizuoti kaip tik šie duomenys.
Taip pat skaitykite: Internautai džiaugiasi nebeliksiant cenzūros: ką iš tiesų daro faktų tikrintojai
Kadangi buvo aprašytas identiškas paveiksliukas, kuriuo vienas „Facebook“ vartotojas pasidalijo 2019 m. vasarį, tekstas prie jo pridėtas automatiškai.
Kiekiai nepavojingi
„Full Fact“ teigimu, nors kai kurios iš paveiksliuke išvardytų cheminių medžiagų tikrai naudojamos pačiose vakcinose arba jų gamyboje, nė vienos kiekis nebūna toks didelis, kad pakenktų.
Taip pat skaitykite: Pateikia „grėsmingą“ vakcinų sudėtį, tačiau kai kurių medžiagų skiepuose net nėra
Stipresnis šalutinis poveikis gali pasireikšti turint rimtą alergiją. Kai kurios minimos sveikatos problemos buvo pastebėtos atliekant tyrimus su gyvūnais arba yra jau žinomas šalutinis poveikis žmonėms. Tačiau tam reikėtų didesnės koncentracijos nei būna vakcinose.
Kokia yra teisinga informacija apie minimas medžiagas ir jų poveikį?
Aliuminis
Įraše prie jo pavadinimo teigiama, kad „visos dozės pažeidžia smegenis, siejamas su Alzheimerio liga, demencija, traukuliais, autoimuninėmis problemomis, SSID (staigios kūdikių mirties sindromu – red. past.) ir vėžiu“. Jis esą kaupiasi (originaliai angliškai rašoma, kad gali kauptis) smegenyse ir su kiekviena doze daro vis daugiau žalos.
Apie šį metalą skiepuose yra rašęs portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Tyrimai nepatvirtina aliuminį esant autizmo priežastimi, vis tiek kaltina jo turinčius skiepus
Aliuminio druskos kone šimtmetį vakcinų gamyboje naudojamos kaip adjuvantas – medžiaga, sustiprinanti imuniteto reakciją į skiepą.
Kvalifikuotų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad aliuminio naudojimas vakcinose rizikos patirti ilgalaikių pasekmių sveikatai nekelia.
„Adjuvantai sustiprina imuninį atsaką į vakcinaciją, o tai pagerina apsaugą nuo infekcijos, – pažymėjo Filadelfijos vaikų ligoninės Vakcinų švietimo centras. – Nors jie gali sukelti šalutinį poveikį, jei naudojami dideliais kiekiais, vakcinose naudojamas kiekis yra mažas ir saugus.“
Centro ekspertai palygino aliuminio kiekį vakcinose ir mišiniuose kūdikiams, parodydamas, kad kūdikiai su maistu gauna daugiau aliuminio, nei gautų su skiepais.
Žemėje aliuminis daugiausia aptinkamas plutos uolienose ir yra trečias pagal paplitimą po deguonies bei silicio (sudaro 9 proc. plutos). Jo yra dirvožemyje, augaluose, ore ir vandenyje.
Aliuminio yra ne tik įvairiuose kasdien naudojamuose daiktuose, kurie liečiasi su maistu (puoduose, keptuvėse, gėrimų skardinėse), bet ir pačiame maiste (vaisiuose, daržovėse, prieskoniuose, pieno produktuose, kūdikių mišiniuose, meduje, aluje) bei vaistuose. Čia galima rasti informacijos, kiek aliuminio esama įvairiose vakcinose, kai kuriuose vaistuose ir maiste.
Beta-propiolaktonas
„Žinoma, kad sukelia vėžį. Įtariama, kad tai gali būti virškinamojo trakto, kepenų, nervų ir kvėpavimo takų, odos ir jutimo organų nuodai“, – teigiama įraše ir paveiksliuke anglų kalba.
Ši cheminė medžiaga garų pavidalu naudojama vakcinoms dezinfekuoti ir chirurginei įrangai valyti. Taigi, „Full Fact“ teigimu, kai kuriuose skiepuose jos pėdsakų gali būti.
Ji taip pat gali būti kancerogeniška ar turėti kitų šalutinių poveikių, tačiau tik tuo atveju, jei žmogus būtų veikiamas daug didesniais kiekiais.
Gentamicino sulfatas ir polimiksinas b [antibiotikai]
Aptariamame įraše teigiama, kad jie gali sukelti alergines reakcijas, nuo lengvų iki pavojingų gyvybei.
Šių antibiotikų pėdsakai gali patekti į tam tikras vakcinas, tačiau reakciją jie sukeltų tik sunkiai alergiškiems žmonėms.
„Full Fact“ teigimu, abi cheminės medžiagos yra antibiotikai, kurie vakcinų gamyboje naudojami siekiant sustabdyti bakterijų augimą. Dėl to gali būti tik jų pėdsakų. Šios medžiagos yra nekenksmingos, nebent žmogus joms alergiškas.
Genetiškai modifikuota mielių, gyvūnų, bakterinė ir viruso DNR
Ji, teigiama įraše, gali būti įtraukta į recipiento DNR ir sukelti nežinomas genetines mutacijas.
Modifikuota DNR gali būti naudojama kai kurių vakcinų gamyboje, tačiau mažai tikėtina, kad pateks į galutinį produktą. Net jei ir patektų, nėra įrodymų, kad ji gali sukelti mutacijas, pažymėjo „Full Fact“.
Mielės naudojamos skiepams nuo žmogaus papilomos viruso „Gardasil“, kurie naudojama Jungtinėje Karalystėje, gaminti, tačiau pačioje vakcinoje mielių nėra. Tai reiškia, kad ji saugi net ir tiems, kurie yra alergiški mielėms.
Kalbant apie modifikuotą DNR, tikriausiai turima omeny rekombinantinės DNR technologija. Ją naudojant, dalis viruso ar bakterijų, sukeliančių atitinkamą ligą, DNR išpjaunama ir perkeliama į kitą ląstelę, pavyzdžiui, mielių. Ši hibridinė ląstelė gamina didelius kiekius baltymų ar cukraus, kurie naudojami vakcinoje.
Cukrūs ir baltymai paprastai yra nekenksminga viruso ar bakterijų išorinio sluoksnio dalis, kurią organizmas atpažįsta ir su kuria kovoja, ateityje susirgus pačia liga.
Yra paplitusi sąmokslo teorija, kad informacine RNR paremtos vakcinos keičia žmogaus DNR. Tai nėra tiesa – šios vakcinos neturi jokio sąlyčio su DNR ir nepakeičia paskiepytojo genomo. Paprastai kalbant, tai yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.
Glutaraldehidas
„Nuodingas prarijus. Sukelia gimdymo defektus gyvūnams“, – įspėjama įraše.
Glutaraldehidas naudojama kai kurių vakcinų gamyboje, siekiant inaktyvuoti bakterijų išskiriamas potencialiai kenksmingas chemines medžiagas. Tačiau jo kiekis nėra kenksmingas.
Formaldehidas (formalinas)
Įraše teigiama, kad ši medžiaga sukelia vėžį, „tikėtinas virškinimo trakto, kepenų, kvėpavimo takų, imuninės, nervų ir reprodukcinės sistemos nuodas“, o daugumoje Europos šalių draudžiama leidžiamuose medikamentuose.
Formaldehidas tikrai gali sukelti vėžį, pažeisti odą, akis, bet tik tam tikromis koncentracijomis. Nepaisant to, Europoje ši medžiaga nėra uždrausta, tačiau Europos Sąjunga siekia apriboti darbuotojų sąlytį su ja.
Skiepuose nuo hepatito B, kurių gamybos metu formaldehidas naudojamas virusui sunaikinti, gali likti jo pėdsakų, tačiau kiekis nėra toks didelis, kad būtų pavojingas.
Projekto „Vaccine Knowledge“ tinklalapyje skelbiama, kad dviejų mėnesių kūdikio kraujyje natūralaus formaldehido yra dešimtkart daugiau nei bet kurioje vakcinoje.
Latekso guma
Kaip teigiama įraše, jis gali sukelti gyvybei pavojingas alergines reakcijas.
Lateksas naudojamas kai kurių vakcinų pakuotėse ir gali pakenkti nebent tiems, kurie turi stiprią alergiją jam.
Žmogaus ir gyvūnų ląstelės
Įraše patikslinta, kad, be kita ko, kalbama apie „žmogaus DNR iš abortuotų kūdikių“.
Portalas 15min jau yra rašęs apie šią sąmokslo teoriją. Žmonių ar gyvūnų ląstelės kartais yra geriausias būdas auginti virusą, reikalingą vakcinai pagaminti, tačiau mažai tikėtina, kad jos pateks į galutinę vakciną.
Naudojant dvi embrionų ląstelių linijas buvo kuriamos bent 5 vakcinos. Tyrimuose ir industrijoje plačiai naudojama linija HEK-293 prasidėjo nuo inkstų ląstelių, paimtų iš maždaug 1972 m. abortuoto embriono. Linija PER.C6 prasidėjo nuo embriono, abortuoto 1985 m., tinklainės ląstelių.
Taip pat skaitykite: Internautai sunerimo: ką bendro turi abortuotų vaisių audiniai ir skiepai?
Vakcinose ląstelės iš šių linijų naudojamos kaip miniatiūriniai fabrikai adenovirusams sukurti. Gaminant vakcinas nereikia papildomų embrionų ląstelių ir pačių embrionų dalelių jose nėra.
JAV Nacionalinis katalikiškas bioetikos centras, kuris šiaip pasisako prieš abortus, pažymėjo, kad minėtų abortuotų embrionų ląstelės, prieš jas pradedant naudoti skiepų gamybai, pasidalijo begalę kartų.
Gyvsidabris (timerosalis)
Įraše pažymėta, kad tai yra viena iš toksiškiausių žinomų medžiagų. Ji esą pažeidžia smegenis, žarnyną, kepenis, kaulų čiulpus, nervų sistemą, inkstus, susijusi su autoimuniniais ir neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, autizmu.
Timerosalis yra gyvsidabrio pagrindu pagaminta cheminė medžiaga. Ji pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios padeda užtikrinti, kad vakcinos nebūtų užterštos kenksmingais mikroorganizmais. Timerosalis suskaidomas į netoksišką etilo gyvsidabrį ir pašalinamas iš organizmo.
Taip pat skaitykite: Skiepuose vaikams – pavojingos medžiagos? Net su mamos pienu jų gauna daugiau
Reaguojant į nuolatinį visuomenės susirūpinimą dėl gyvsidabrio toksiškumo, prieš ketvirtį amžiaus JAV jis buvo pašalintas iš vaikų vakcinų.
Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teigimu, gyvsidabris nebenaudojamas kaip konservantas jokiose vakcinose, kurios įprastai skiriamos vaikams.
Mokslininkai yra paneigę, kad jis sukelia autizmą.
Mononatrio glutamatas (MSG)
Įraše nurodyta, kad tai esanti toksiška cheminė medžiaga, siejama su apsigimimais, vystymosi sutrikimais ir nevaisingumu. Europoje esą uždrausta.
Netiesa – Senajame žemyne ji nėra uždrausta. MSG nedideliais kiekiais naudojama kai kuriose vakcinose joms stabilizuoti (taip pat – maiste).
Viename tyrime mokslininkai aiškinosi, kokią įtaką šios medžiagos vartojimas (ne injekcijų pavidalu) turi žiurkėms ir nustatė tam tikrą neigiamą poveikį jų vaisingumui. Tačiau kartu pažymėta, kad tam patvirtinti reikia tolesnių studijų. Kol kas nėra patvirtinta, kad MSG sukeltų gimimo defektus ar paveiktų audinių vystymąsi.
Neomicino sulfatas (antibiotikas)
Jis, teigiama įraše, trukdo įsisavinti vitaminą B6, o tai gali sukelti epilepsiją ir smegenų pažeidimus. Alerginės reakcijos esą gali būti nuo lengvos iki pavojingos gyvybei.
Tai – dar vienas antibiotikas, kuriam galima būti alergiškam ir kurio pėdsakų gali būti kai kuriose vakcinose. Tiesa, epilepsija ir smegenų pažeidimai tarp jo šalutinių poveikių neminimi.
Yra tam tikrų įrodymų, kad antibiotikų kursas gali paveikti vitamino B6 kiekį. Bet žmonėms, vartojantiems neomiciną ilgiau nei kelias dienas, paprastai reikia vartoti vitamino B6 papildus.
Fenolis/fenoksietanolis (2-pe)
Įraše tvirtinama, kad šios medžiagos naudojamas kaip antifrizas, yra toksiškos visoms ląstelėms ir gali sunaikinti imuninę sistemą.
Jos nėra tokios pačios kaip standartinės cheminės medžiagos, maišomos su vandeniu variklių antifrizui pagaminti. Šiame skystyje dažniausiai naudojamas etilenglikolis.
Polietilenglikolis, kuris vadinamas panašiai, bet nėra tas pats, kartais naudojamas antifrize ir kai kuriose vakcinose, tačiau tokiais kiekiais yra saugus.
Minėtos medžiagos naudojamos kai kuriose vakcinose kaip konservantai. Antifrize jų nėra.
Polisorbatas 80 ir 20
„Žinoma, kad sukelia vėžį gyvūnams ir yra susijęs su daugybe autoimuninių problemų ir nevaisingumu“, – teigiama įraše ir angliškame paveiksliuke.
Apie polisorbatas 80 taip pat yra rašęs portalas 15min. Mažas jos kiekis būna gripo vakcinoje, be kita ko, siekiant sustabdyti vakcinos skilimą į sudedamąsias dalis. Nėra įrodymų, kad jo vartojimas būtų susijęs su minėtomis problemomis žmonėms.
Taip pat skaitykite: Vakcinų skeptikus išgąsdino ir valgomiesiems ledams naudojama medžiaga
Ši medžiaga kaip emulsiklis naudojamas maisto ir gėrimų gamyboje. Jos galima rasti desertuose su želė, barbekiu padažuose, raugintuose produktuose. Į valgomuosius ledus polisorbato 80 dedama, kad jie būtų glotnesnės tekstūros ir lengviau pasiduotų formavimui, taip pat – ne taip greitai ištirptų.
Jis naudojamas gaminant muilus, kosmetiką, kremus, šampūnus, akių lašus, burnos skalavimo skystį.
Tri(n)-butilfosfatas
Remiantis įrašu, jis yra potencialiai toksiškas inkstams ir nervų sistemai.
„Full Fact“ nerado įrodymų, kad šios medžiagos būtų naudojama bent JK naudojamose vakcinose. Tiesa, ji naudojama kai kuriuose leidžiamuose medikamentuose hemofilijai gydyti.
15min verdiktas: melas. Kai kurios minimos cheminės medžiagos išties naudojamos vakcinose ar jų gamybos procese, jų kiekis nėra toks, kad būtų pavojingas. Poveikį gali patirti žmonės, kurie šioms medžiagoms alergiški, bet tas pats būtų vartojant ar naudojant kitus produktus arba daiktus, kuriose jų būna.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
