Ligą laiko gydymu
Įžvalgomis apie gripą sausio 2-ąją pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas. „Gripas – tai organizmo detoksikacija: Virusai ligų nesukelia!“ – pareiškė jis ir pacitavo 1944 m. paskelbtą „gamtinės sveikatos pradininko“ H.Sheltono straipsnį.
„Gripas laikomas natūraliu organizmo sveikimo procesu, o ne priešu – tai būdas atkurti pusiausvyrą.
Gripas nėra naudingas, jo reikėtų vengti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Gripas nėra „priešas“, o organizmo apsivalymo ir prisitaikymo reakcija į netinkamas gyvenimo sąlygas.
Medicininis gydymas (vaistai, priverstinis maitinimas), autoriaus teigimu, dažnai didina komplikacijas ir mirtingumą.
Ūmios ligos metu pirmiausia reikia nustoti valgyti; leistinas tik vanduo, kol nuslūgsta ūmūs simptomai.
Poilsis yra svarbiausias gydymo veiksnys – organizmas gyja tada, kai energija neskiriama virškinimui ar aktyviai veiklai. Šiluma ir grynas oras – pagrindinės sąlygos greitam pasveikimui be komplikacijų.
Karščiavimas, uždegimas, kosulys laikomi gijimo dalimi, o ne tuo, ką reikia slopinti. Pasninkavimas leidžia kūnui nukreipti jėgas į sveikimą.
Gripas praeina savaime, jei organizmui netrukdoma ir sudaromos tinkamos sąlygos (kalba netaisyta – red. past.)“, – rašė internautas.
Jo įrašu pasidalijo daugiau nei 640 žmonių, 1,2 tūkst. išreiškė vienokią ar kitokią reakciją.
Šioje paskyroje galima rasti daugiau įrašų, kuriuose aiškinama, esą peršalimas ir gripas tėra organizmo bandymas suskaidyti ir pašalinti toksinus, bakterijos ir parazitai veikiantys kaip organizmo valytojai, o virusai tėra „mirusių ląstelių fragmentai“, taip pat – kuriuose skeptiškai vertinamas ligų gydymas vaistais, medikų darbas.
Susargdina virusas
Mokslinėje literatūroje ir kituose viešai prieinamuose šaltiniuose skelbiama kas kita.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tinklalapyje nurodyta, kad gripas yra ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.
Žmonių imlumas gripui yra visuotinis, tačiau kai kurios visuomenės grupės patiria didesnę riziką užsikrėsti, sirgti sunkiau ir patirti komplikacijas ar turimų ligų paūmėjimą.
Puslapyje „Mano daktaras“ atkreiptas dėmesys, kad gripas suaktyvėja rudenį ir žiemą, bet visas sezonas tęsiasi nuo spalio iki kitų metų gegužės. Tai yra viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.
Gripas plinta oro-lašeliniu būdu nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus, šiam čiaudint ar kosint. Jis plinta greitai, aktyviausiai – mažose, prastai ventiliuojamose ir vėdinamose patalpose.
Yra keturi pagrindiniai gripo viruso tipai – A, B, C ir D, priklausantys Orthomyxoviridae šeimos RNR virusams. Žmogui svarbūs tik A ir B gripo viruso tipai, kurie sukelia sezonines epidemijas kone kiekvieną žiemą, bet tik A tipo virusas, dėl kurio susergama sunkiau, gali sukelti pandemiją.
Užsikrėtęs žmogus suserga per 24-72 val., dažniausiai – per dvi paras. Karščiavimas ir kvėpavimo takų sistemos simptomai trunka 4-7 dienas, sausas kosulys ir nuovargis išlieka dar vieną-dvi savaites.
Liga dažnai prasideda ūmiai, ima krėsti šaltis. Kūno temperatūra gali pakilti iki 39-40ºC ir laikytis kelias dienas. Ligonis skundžiasi, jog „laužo“ kaulus, maudžia raumenis, skauda sąnarius, galvą, akis. Akys parausta, vargina sausas kosulys, bendras silpnumas ir nuovargis, dingsta apetitas.
Retai pasitaikantys simptomai: šleikštulys, vėmimas, krūtinės diskomfortas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Žmonių imlumas gripui yra visuotinis, tačiau kai kurios visuomenės grupės patiria didesnę riziką užsikrėsti, sirgti sunkiau ir patirti komplikacijas ar turimų ligų paūmėjimą.
Liga pavojinga 65-erių metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, ikimokyklinio amžiaus vaikams, nėščiosioms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis ar inkstų ligomis, bronchine astma, cukriniu diabetu, esantiesiems imunodeficitinės būklės).
Badavimo nesiūlo
Susirgus gripu, ypač jei ligos eiga sunki ar gresia komplikacijos, gali padėti antivirusiniai vaistai. Jie gali ne tik palengvinti ligos eigą ir sutrumpinti trukmę, bet ir užkirsti kelią kai kurioms komplikacijoms, pavyzdžiui, plaučių uždegimui.
Gripo antivirusiniai vaistai geriausiai veikia, kai pradedami vartoti anksti, geriausia – per dvi dienas nuo simptomų atsiradimo.
Jei būklė nėra sunki, galima apsieiti be specialių vaistų ir malšinti tik simptomus, pavyzdžiui, skausmą, karščiavimą. Patariama likti namie ir vengti kontakto su kitais žmonėmis, nebent reikia apsilankyti gydymo įstaigoje, ilsėtis, gerti daug skysčių.
Nors tarp gripo simptomų minimi apetito dingimas, silpnumas, šleikštulys, taigi savaime gali nesinorėti valgyti, badavimas kaip efektyvus gydymo būdas nepatariamas.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai per pandemiją gripo nebeliko, nes jis buvo „paverstas“ COVID-19?
Be to, specialistai įspėja gripo negydyti antibiotikais, mat jie ne tik neveikia virusų, kurie nėra bakterijos, bet ir gali pakenkti.
Gripo virusai puola plaučius ir kitus organus.
Pirmąjį žmogaus gripo virusą 1933 m. aprašė britų mokslininkai Wilsonas Smithas, C.H. Andrewesas ir P.P. Laidlaw, kai jiems pavyko laboratorijoje išskirti A tipo padermę.
Virusai yra neląstelinės sandaros gyvybės formos, negalinčios daugintis ir augti ne šeimininko ląstelėje. Prisitvirtinęs prie ląstelės membranos ir pro ją įleidęs nukleorūgštį, viduje virusas gamina savo nukleorūgštis. Aplink kiekvieną jų susidaro baltyminis apvalkalas, ilgainiui ląstelės membrana plyšta ir pasklidę nauji virusai puola kitas ląsteles.
Daugindamasis virusas kartais šiek tiek keičiasi. Kuo daugiau galimybių plisti jis turi, tuo aktyviau dauginasi, o kartu gali keistis. Taip atsiranda naujų potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus.
Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė laikoma vakcinacija.
Naujienų agentūros AFP kalbinti ekspertai paneigė, kad gripas naudingas organizmui. Dauguma simptomų atsiranda kaip organizmo imuninis atsakas. Liga, anot jų, net gali būti pavojinga.
„Gripo virusai puola plaučius ir kitus organus“, – pažymėjo Miuncheno technikos universiteto Virologijos instituto direktorė Ulrike Protzer.
Vengrijos Segedo universiteto Medicinos fakulteto Medicininės biologijos instituto vadovas Zsoltas Boldogkői taip pat teigė, kad „gripas nėra naudingas, jo reikėtų vengti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi“.
Bent du pacientai mirė
Minėtam H.Sheltonui priskiriama nemažai citatų apie gripą, jo ir kitų ligų gydymą, medikų darbą. Pavyzdžiui: „Jums nereikia gydymo. Karščiavimas, uždegimas, kosulys ir kt. yra gijimo procesas. Tiesiog pasitraukite iš jų kelio ir leiskite jiems atlikti savo darbą. Nebandykite „padėti“ gamtai. Jai nereikia jūsų menkos pagalbos – ji tik prašo, kad nustotumėte kištis“.
Dr. Herbertas McGolfinas Sheltonas (1895-1985) buvo gydymo be vaistų metodų šalininkas, alternatyviosios medicinos, žaliavalgystės ir badavimo propaguotojas. Kritikai jo idėjas vertino kaip šarlatanizmą.
1927 m. jis buvo suimtas, įkalintas ir tris kartus nubaustas bauda už tai, kad praktikavo mediciną neturėdamas licencijos. Tokie suėmimai kartojosi ištisus tris dešimtmečius.
Būta ir tragiškų incidentų. 1942 m. vyras už paciento marinimą badu buvo apkaltintas ne tik gydymu be licencijos, bet ir nužudymu per neatsargumą. Tiesa, byla nebuvo išnagrinėta, o kaltinimai galiausiai panaikinti.
Tačiau kai 1978-aisiais vienoje iš H.Sheltono mokyklų mirė dar vienas pacientas (greičiausiai nuo širdies smūgio), jis nebeišsisuko nuo teismo. Po dvejų metų natūropatas pralaimėjo bylą dėl aplaidumo, turėjo sumokėti 837 tūkst. dolerių mirusiojo našlei ir teismo sprendimu buvo paskelbtas bankrutavusiu.
H.Sheltonas tikrai yra aiškinęs (pavyzdžiui, knygoje „Pasveikimas“ *(Getting Well), kad gripą sukelia ne virusas ir jis nėra užkrečiamas. Anot jo, kovai su liga nereikia jokio gydymo, nes organizmui nereikia išorinės pagalbos. Kaip tik iš šios knygos yra aukščiau pateikta citata.
1960 m. išleistoje knygoje H.Sheltonas kritikavo vakcinaciją ir ją pagrindžiantį mokslą vadino „prietarais“ (archyvuota čia).
15min verdiktas: melas. Gripas yra užkrečiama kvėpavimo takų liga, kuri ne tik nesuteikia jokios naudos organizmui, bet ir gali būti pavojinga. Netiesa, kad tai yra organizmo detoksikacijos procesas. Badavimas nesiūlomas kaip gripo gydymo būdas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
