Sekite 15min Google
Mažai angliavandenių turinčios dietos yra vienas populiariausių pasirinkimų norint numesti svorio. Duomenys rodo, kad 2024 metais tokios dietos laikėsi 7 proc. amerikiečių.
Tyrimai taip pat rodo, kad mažai angliavandenių turinčios dietos gali turėti reikšmingos naudos. Vienas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad griežta ketogeninė dieta, kurioje suvartojama labai mažai angliavandenių, pagal kelis medžiagų apykaitos ir kepenų veiklos rodiklius buvo veiksmingesnė už kitus svorio metimo būdus.
Tačiau žinoma, kad ilgą laiką laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos yra sudėtinga, todėl pasiekę norimą svorį ar kitus sveikatos tikslus žmonės gali norėti grįžti prie mažiau ribojančios mitybos.
Taigi, kas nutinka organizmui, kai nustojate laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos ir vėl pradedate valgyti daugiau angliavandenių turinčių produktų?
Naujame žurnale „Cell Press Blue“ paskelbtame tyrime mokslininkai nagrinėjo šį klausimą. Rezultatai rodo, kad grįžimas prie daug angliavandenių turinčios mitybos gali turėti įvairių pasekmių sveikatai, tačiau panašu, kad jos priklauso nuo to, kokius angliavandenius vartojate.
Niujorko universiteto (NYU) Langone Health mokslininkų vadovaujama komanda išanalizavo kontroliuojamo mitybos eksperimento duomenis. Jame iš pradžių dalyvavo 54 žmonės – vyrai ir moterys nuo 18 iki 50 metų.
Tyrimo pradžioje visi dalyviai turėjo antsvorio arba buvo nutukę, tačiau nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu.
Pradiniame tyrimo etape visi dalyviai laikėsi labai mažai angliavandenių turinčios dietos. Jiems buvo pristatomas iš anksto paruoštas maistas, kuriuo buvo siekiama sukurti reikšmingą – 40 proc. – kalorijų deficitą ir taip sumažinti kūno svorį.
Dalyviams numetus apie 15 proc. kūno svorio, jie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tris skirtingas mitybos grupes ir jų dietos buvo stebimos 10 savaičių.
Per šį 10 savaičių etapą viena grupė ir toliau laikėsi labai mažai angliavandenių turinčios dietos, o kitoms dviem grupėms buvo taikomos skirtingos daug angliavandenių turinčios dietos.
Abiejose daug angliavandenių turinčiose dietose makroelementų proporcijos buvo vienodos – 57 proc. sudarė angliavandeniai, 25 proc. riebalai ir 18 proc. baltymai. Tačiau vienoje iš jų 20 proc. visos suvartojamos energijos buvo gaunama iš rafinuotų grūdų produktuose esančio krakmolo, o kitoje – tokia pati dalis iš pridėtinio cukraus.
Paaiškėjo, kad šis vienintelis skirtumas tarp dviejų daug angliavandenių turinčių dietų galėjo turėti nemažai įtakos jų rezultatams.
Maždaug 40 eksperimento dalyvių kraujo tyrimų analizė parodė, kad daug krakmolo turinti dieta, palyginti su kitomis dviem dietomis, sukėlė padidėjusio uždegimo požymių. Ji suaktyvino įvairias imunines ląsteles ir uždegiminius procesus.
Tai apėmė ir didesnį kraujyje cirkuliuojančio adipsino – su uždegimu siejamo signalinio baltymo – kiekį, taip pat suaktyvėjusių imuninių ląstelių, įskaitant CD4+ T ląsteles ir neutrofilus, požymius.
Papildomi pelių eksperimento duomenys parodė, kad po badavimo maltodekstrinu (gaunamu iš krakmolo) šertos pelės pasižymėjo didesniu imuninės sistemos aktyvumu. Tai dar labiau leidžia manyti, kad krakmolas gali veikti imuninę sistemą.
Nors suaktyvėjusi imuninė sistema savaime nebūtinai yra žalinga, ji gali būti lėtinio uždegimo požymis. Lėtinis uždegimas siejamas su nutukimu ir gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio išsivystymo.
Priešingai nei daug krakmolo vartojusi grupė, daug cukraus vartojusi grupė pagal imuninės sistemos aktyvumą surinko mažiausiai iš visų trijų grupių. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog daug cukraus turinti dieta yra naudinga sveikatai.
„Svarbu pabrėžti, kad sumažėjęs uždegiminių procesų aktyvumas daug cukraus vartojusioje grupėje neturėtų būti vertinamas kaip bendra sacharozės ar fruktozės vartojimo nauda, nes komplemento sistemos sukeltų imuninių reakcijų slopinimas gali susilpninti organizmo apsaugą“, – rašo mokslininkai.
Mokslininkai teigia, kad staigus gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas gali suaktyvinti imuninės sistemos komplemento sistemą, kuri gali paskatinti tolesnius uždegiminius procesus.
