Žymės kaip viščiukus?
Naujove neseniai pasipiktino viena „Facebook“ vartotoja. Moteris situaciją palygino su kone totaliniu sekimu.
„Švabui – byla, bet švabizmas žygiuoja septynmyliais žingsniais toliau – tykiai, bet užtikrintai...
Vilniaus oro uoste jau reikės skaitmeninės įlaipinimo kortelės, o Prancūzijoje perkant TRAUKINIO bilietą kasoje, jau reikalaujama gimimo metų, mob telefono ir e-mailo...
Kodėl ne kraujo grupės, DNR sekos, batų dydžio, juosmens apimties, pirštų antspaudų ir akies rainelės foto (kalba netaisyta – red. past.)?“ – piktinosi ji.
Po jos įrašu palikta nemažai panašių komentarų. „Sužymės visus kaip viščiukus“, – aiškino vienas komentatorius.
„Kaltos“ vakcinos
Naratyvas apie perdėtą duomenų apie žmogų rinkimą, net sekimą gyvuoja jau kurį laiką. Jis susijęs su tam tikrų paslaugų ir informacijos perkėlimu į skaitmeninę erdvę, pastarosios perteikimu kodais.
Tai paspartina procesą net paprastose kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, paštomate nuskaityti QR kodą dažniausiai galima greičiau nei suvesti siuntos numerį. O regos negalią turinčiam ar mygtukų negalinčiam paspausti žmogui toks būdas dar ir patogesnis.
Kodai kartais vadinami skaitmeniniu kelio sutrumpinimu. Mašinos greičiau gali nuskaityti užkoduotą informaciją ir atsirinkti reikiamą.
Taip galima išvengti ilgų tinklalapių adresų rašymo, klaidų vedant skaičius, pavardes ar kitus duomenis ir pan. Jie leidžia apsieiti be fizinio kontakto, pavyzdžiui, mygtukų, kuriuos kasdien liečia daugybė žmonių, spaudimo.
Šis naratyvas ypač išpopuliarėjo per pandemiją, kai kodu buvo perteikiama informacija apie pasiskiepijimo statusą (vadinamuosiuose žaliuose arba galimybių pasuose).
Jį sustiprino vakcinų, paremtų informacine RNR, sukūrimas. Skiepų priešininkai gąsdinosi, neva taip į žmogaus organizmą įterpiama mikroschema, leidžianti jį sekti ir kontroliuoti.
Nieko panašaus – mikroschemų, nanodaviklių ar kitų renginių, skirtų kontroliuoti visuomenę, sekti žmogų ar rinkti apie jį įvairią informaciją, – skiepuose nėra. Tai yra viena populiariausių sąmokslo teorijų apie vakcinas nuo COVID-19.
Mitas apie žmonių sekimą per skiepus gimė, kai milijardierius, filantropas, vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų Billas Gatesas pasiūlė sukurti skaitmeninį pažymėjimą, kuriame būtų užfiksuota informacija apie asmens vakcinavimą.
Taip pat skaitykite: Vėl cituoja Billą Gatesą: ar tikrai tapatybės mikroschemos bus implantuotos po oda?
Taip pat skaitykite: Iš interneto – į skiepus: ar tikrai COVID-19 vakcinos turi skaitmeninį pėdsaką?
Ši legenda susijusi ir su K.Schwabu, kuris balandį pranešė atsistatydinantis iš PEF valdybos narių.
Tai sutapo su pradėtu nepriklausomu tyrimu dėl ekonomisto, kurį paskatino informatoriai, apkaltinę jį manipuliavimu moksliniais tyrimais, bendrovės lėšų naudojimu privačioms veikloms ir prašymu, kad jaunesnieji darbuotojai jo vardu atsiimtų tūkstančius dolerių.
Anksčiau jis ne kartą yra komentavęs skaitmenizaciją. Pavyzdžiui, kartą jis įspėjo dėl tokios didelės skaitmeninės atakos, kad pandemija atrodys nereikšminga. Iš to buvo sukurta melagiena, neva po to internetas liks prieinamas tik turintiems biometrinę skaitmeninę ID kortelę.
Apie kibernetinę ataką, turinčią panašią charakteristiką kaip COVID-19, PEF yra įspėję ne kartą. Forumas atkreipia dėmesį ne tik į skaitmeninių tapatybės kortelių naudą, pavyzdžiui, ekonomikai, bet ir galimus pavojus. Tačiau konkrečiai apie skaitmenines įlaipinimo korteles, nėra kalbėjęs nei pats K.Schwabas, nei PEF ekspertai.
Taip pat skaitykite: Išgąsdino juokelis: Klausas Schwabas nesirengia reformuoti interneto
Taip pat skaitykite: Klausas Schwabas nepranašavo pandemijos, po kurios reikės skaitmeninių tapatybės kortelių
Ta pati kortelė, tik telefone
Pranešimą apie šią naujovę keliautojams balandžio pabaigoje paskelbė Vilniaus oro uostas. Kaip tik jo įrašo socialiniame tinkle „Facebook“ ekrano nuotrauka pasidalijo minėta internautė.
Oro uostas nurodė, kad pokytis palies tuos, kurie skrenda su kompanija „Ryanair“. Nemokamai į saloną keliautojai gali įsinešti tik po vieną mažą rankinę arba kuprinę (iki 40 x 20 x 25 cm), kuri turi tilpti po sėdyne.
Už didesnį rankinį bagažą (iki 55 x 40 x 20 cm) reikia susimokėti papildomai. Už per didelį bagažą gali būti taikoma iki 70 € bauda.
Galiausiai nurodyta, kad nuo lapkričio keleiviai privalės turėti skaitmeninę įlaipinimo kortelę.
Portalas 15min neseniai rašė, kodėl oro linijos ėmėsi šio pokyčio ir kaip keisis kelionės jos lėktuvais.
„Ryanair“ duomenimis, šiuo metu beveik 80 proc. jos klientų naudojasi skaitmeniniais įlaipinimo bilietais. Vien prie tokio formato bendrovė planuoja pereiti nuo šių metų lapkričio 3 d. Būtent nuo šios dienos atspausdinti įlaipinimo bilietai nebebus priimami.
Kaip 15min paaiškino „Ryanair“ atstovai, skaitmeninį įlaipinimo bilietą, išsaugotą „Ryanair“ programėlėje arba gautą elektroniniu paštu, reikės parodyti prie saugumo patikros ir įlaipinimo vartų.
Vilniaus oro uostui pranešus apie naujovę, kai kurie internautai ėmė reikšti susirūpinimą. Buvo klausiama, ar reikės turėti internetą oro uoste, ar bus galima naudotis kito žmogaus telefonu, ką daryti išsikrovus baterijai.
Reaguodama į šias abejones, „Ryanair“ atstovė Alicja Wójcik-Gołębiowska 15min pabrėžė, kad, jei registracija atliekama per interneto svetainę arba ją atliko kitas asmuo, tiks ir ekrano kopija (printscreen) arba bilieto nuotrauka – pavyzdžiui, iš kito įrenginio nufotografuotas bilietas. Abu variantai tinkami, svarbiausia, kad būtų aiškiai matomas QR kodas.
Taip pat skaitykite: O jei išsikraus telefonas? „Ryanair“ paaiškino, kaip keliausime, kai popierinių bilietų nuo rudens nebepriims
„Ryanair“ atstovė patikino, kad, jei keleivis jau užsiregistravo skrydžiui ir skaitmeninis įlaipinimo bilietas buvo sėkmingai sugeneruotas, nereikia nerimauti nei dėl išsikrovusio telefono, nei dėl interneto prieigos. Norint atidaryti bilietą programėlėje, internetas nebūtinas.
„Jei telefonas vis dėlto išsijungtų, tačiau keleivis turi galiojantį asmens dokumentą ir yra užsiregistravęs, oro uosto personalas suteiks pagalbą ir leis įlipti į lėktuvą“, – teigė ji.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Skaitmeninės įlaipinimo kortelės yra tokios pačios įlaipinimo kortelės, kokios atspausdinamos oro uoste, tik esančios telefone. Su asmeninės informacijos apie keleivius rinkimu jos nesusijusios.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
