Įspėja apie „aukščiausią atsakomybę“
Pasipiktinimą šiuo tyrimu išreiškė viena „Facebook“ vartotoja: „Nu ką, skiepukai plito, o dabar VĮ Registrų centras – Gyventojų registro departamentas, dalina duomenis, bet kam ir bet kur ir bet, kokiom įmonèlèm, korporacijoms – siūlančioms ale sveikatos tyrimą – nuvagiant dnr!
Ir dar – gausite už sugaištą laiką – maximos 20 e. kuponą… gal cepukų, kaip už vakselę siūlèt? 20 euriukų „kompensacija“ uź sugaištą laiką… o realiai už tavo kraują ir dnr!
Samoningumo ir už tokius dalykus eina Aukščiausia atsakomybè, kur baudžiama veika vykdoma, pateikiant duomenis, kažkokiai organizacijai, kur, turètų gauti asmens, žmogaus leidimą ar/ ir sutikimą, kad platinti duomenis – kažkokiom korporacijom, įmonèlèms – po priedanga užsakovas: Nacionalinė visuomenès sveikatos laboratorija…
Pasidarykit išvadas – kas suvokiate ir suvoksite, apie ką tai ir nustokite leisti – tam vykti! Ar 20 euriuku už plasmaistį – tavo dnr? (kalba netaisyta - red. past.)“
Per porą dienų jos įrašas sulaukė maždaug 400 reakcijų ir beveik 100 komentarų, juo pasidalinta daugiau nei 200 kartų.
Ieškos cheminių medžiagų
Šis įrašas klaidina – toks tyrimas tikrai vykdomas, tačiau su duomenų apie žmogaus genomą rinkimu jis nesusijęs. Tai įrodo internautės paskelbto laiško, gauto iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (taip nurodyta ant voko), turinys.
Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui.
Vieno puslapio tekstas yra kvietimas dalyvauti tyrime. Jame paaiškinta, kad šių metų liepą-gruodį Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestuose bei rajonuose vykdomas Nacionalinis žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimas.
Jo metu tiriamos iš aplinkos patenkančios cheminės medžiagos žmogaus biologinėse terpėse (kraujyje, šlapime) ir jų poveikis.
Dalyviams žadama nustatyti pavojingų cheminių medžiagų – bisfenolių, perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, ftalatų, metalų, taip pat – skydliaukės hormonų, kraujo lipidų ir baltymų koncentracijas. Taip ketinama įvertinti pavojingų cheminių medžiagų galimą poveikį sveikatai.
Apie kai kurias iš šių medžiagų yra rašęs ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai vietoj plastikinių šiaudelių naudojami popieriniai kenkia ir aplinkai, ir sveikatai?
Taip pat skaitykite: Užkliuvo dantų pasta: kodėl joje galima rasti vienos medžiagos, kuri ES maiste uždrausta?
Tyrimo vykdytojai – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, bendradarbiaujantys su Nacionaliniu kraujo centru.
Kvietimą gavęs asmuo, kaip nurodyta, į tiriamųjų grupę pateko atrinkus atsitiktinės atrankos būdu Registrų centro Gyventojų registro departamente, kurį minėjo „Facebook“ vartotoja.
Jis ar ji kviečiami apsilankyti nurodytu adresu tam tikru metu. Vizitas turėtų užtrukti 1,5-2 val. Dalyvio bus klausiama apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vaistų vartojimą. Laboratoriniam ištyrimui bus paimta iki 50 ml kraujo, prašoma atnešti ir šlapimo.
Turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą.
Cheminių medžiagų ir/ar jų metabolitų, skydliaukės hormonų, kraujo lipidų ir baltymų tyrimai bus atlikti nemokamai. Dalyviui pageidaujant, bus pateiktas rezultatų paaiškinimas. Be to, už sugaištą laiką žadama kompensacija – 20 eurų vertės kuponas apsipirkti „Maxima“ parduotuvėse.
Tyrėjai garantuoja, kad asmens duomenys bus tvarkomi pagal įstatymus ir nebus skelbiami. Rezultatai bus pateikti asmeniškai, o viešinami tik apibendrinta informacija.
Sveikai gyventi ir maitintis neužtenka
Trejus metus truksiantis tyrimas pradėtas liepos pabaigoje. Tokio pobūdžio tyrimo iki šiol nėra buvę nei Lietuvoje, nei Europoje. Apie jį rašė ir portalas 15min.
Iš viso planuojama ištirti 1800 gyventojų. Į tiriamųjų grupę kasmet bus kviečiama po 600 reprodukcinio amžiaus šalies gyventojų, atrinktų atsitiktinės atrankos būdu.
Taip pat skaitykite: Unikalus tyrimas, kurio nenusipirksi: atsitiktinai atrinkti lietuviai sužinos apie save dar netirtą informaciją
Kaip prieš pradedant tyrimą paaiškino jam vadovaujanti NVSPL direktorės pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, pagrindinis projekto tikslas – išsiaiškinti, kokios pavojingos cheminės medžiagos kaupiasi Lietuvos žmonių organizmuose.
Anot jos, žmonių organizmuose aptinkama pavojingų cheminių medžiagų ir sunkiųjų metalų: bisfenolio, pesticidų, arseno, gyvsidabrio, kadmio, chromo, švino ir pan.
Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai nulemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai – apie 50 proc. žmogaus sveikatos. Dauguma cheminių medžiagų yra endokrininę ir reprodukcinę sistemą žalojančios, vėžį bei kitus ilgalaikius, lėtinius sveikatos sutrikimus sukeliančios medžiagos.
Tyrimo rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes, juos įvertinus, bus teikiami siūlymai, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją.
„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje.
Turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą. Pavyzdžiui, per maistą, pramonės produkciją, teikti pasiūlymus įstatymų leidėjams, rekomendacijas žmonės, kaip koreguoti kasdieninius įpročius.
Norint išvengti arba sumažinti cheminių medžiagų kiekį organizme, deja, neužtenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti“, – pabrėžė R.M.Balčienė.
Toksikologas Robertas Badaras savo ruožtu tikino, kad naudą iš šio tyrimo pirmiausiai turėtų patirti visuomenė. Amerika tokio pobūdžio duomenis esą jau turi ir aktyviai tuo naudojasi,
Susidomėjimas menkas
„Šio tyrimo rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes, juos įvertinus, bus teikiami siūlymai Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją – kosmetiką, maistą, automobilių pramonę, aprangą, avalynę, namų apyvokos reikmenis.
Taip pat – rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui“, – liepos pabaigoje skelbė tyrimą koordinuojanti Sveikatos apsaugos ministerija.
„Cheminių medžiagų – nematomų, nejuntamų, bet esančių mūsų aplinkoje, ore bei maiste įtaka žmogaus sveikatai yra be galo svarbi, – pranešime spaudai cituota viceministrė Laimutė Vaidelienė. – Nauji genetiniai tyrimai yra patvirtinę aplinkos poveikio svarbą mūsų genų pasireiškimo reguliavimui (epigenetikai).
Biomonitoringas yra vienas iš tiksliausių metodų, leidžiančių įvertinti kenksmingų medžiagų iš aplinkos paplitimą žmogaus organizme mastą. O tai padeda mokslininkams numatyti rizikos grupes ir stebėti tendencijas, atsakingiems asmenims priimti reikiamus sprendimus dėl pavojingų cheminių medžiagų kontrolės, apribojimo ar uždraudimo.
Labai svarbu, turint tikslius duomenis, juos tinkamai interpretuoti, nes tai padeda nuo cheminės taršos aplinkoje pavojaus apsaugoti visus gyventojus, o ypač labiau pažeidžiamas gyventojų grupes.“
Lapkričio pradžioje pranešta, kad dėl itin mažo gyventojų aktyvumo tyrimo rezultatai bus pateikti vėliau nei planuota, mat visi mėginiai bus tiriami vienu metu.
Eltos paskelbtais NVSPL duomenimis, Panevėžio rajone iš 33 tyrimą atlikti kviestų žmonių atsiliepė tik 2, Alytaus mieste ir rajone iš 18 išsitirti kviestų gyventojų atsiliepė 4, o Šiaulių mieste ir rajone į kvietimą atsakė 5 asmenys iš 54.
Klaipėdoje ir rajone išsitirti buvo pakviesti 73 žmonės, tačiau atvyko tik 7, Kauno mieste ir rajone į kvietimą sureagavo 10 iš 120 asmenų, o Vilniuje išsitirti atvyko 13 iš 303 pakviestųjų.
15min verdiktas: melas. Įraše minimo Nacionalinio žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimo metu tiriamos iš aplinkos patenkančios cheminės medžiagos žmogaus biologinėse terpėse (kraujyje, šlapime) ir jų poveikis. DNR per šį tyrimą nebus renkama.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
