„Dalyvaudami Seimo rinkimuose mes aiškiai išsakėme, kad jeigu bus laimėti rinkimai ir žmonės mumis patikės, aš formuosiu Vyriausybę ir darysiu konkrečius darbus, kurie buvo rinkimų programoje, po to tapo Vyriausybės programa“, – kovo 13-ąją pristatydamas prezidentinę komandą kalbėjo S.Skvernelis.
Nors ir nepartinis, būtent jis prieš trejus metus „valstiečius“ vedė į parlamentą, buvo pagrindinis partijos atstovas nacionaliniuose, LRT transliuotuose debatuose.
Pirmoji serijos dalis iš debatų ekonomikos tema – čia, antroji iš debatų demografijos tema – čia, trečioji teisingumo tema – čia.
Spalio 6 d. debatai, tema – socialinė politika, sveikatos apsauga, baigiamieji pasisakymai
Apie skurdą:
„Aš visgi manau, kad didžiausia socialinė problema yra skurdas – apie trečdalis mūsų gyventojų gyvena arti skurdo ribos arba žemiau skurdo ribos. Tai plečiasi į šeimas. Šeimos yra paliktos likimo valiai. Ir jeigu šeima artėja link skurdo ribos, iš esmės, jinai nesulaukia jokios pagalbos. Dėl to mes manome ir sakome, kad turi būti normalus monitoringas. Tiesti pagalbos ranką šeimai reikia tuomet, kada ji susiduria su problemomis – psichologinėmis problemomis, socialinėmis, ekonominėmis – o nelaukti kada ji peržengs rubikoną, užribį ir tada bandyti visomis priemonėmis gelbėti.
Dar daugiau. Netgi toks gelbėjimas, kada šeimos turi problemų, jisai irgi tampa institucinis: šeima tokiu atveju yra nustumiama ir valstybės institucijos užsiima pagalbos rankos ištiesimu. Tokiu būdu pati šeima atmeta šitą ištiestą pagalbos ranką. Dėl to mes manome, kad visa socialinės rūpybos sistema iš esmės turi būti pakeista. Ir labai gaila, kad mes šiandien turim tokią situaciją dėl ketverių metų neveiklumo.“
-
Specialus 15min projektas Prezidento rinkimams – „Pažink kandidatus“
-
Kandidatai internete – nuo kvietimo išgerti kavos iki vestuvinės nuotraukos
-
Debatai: G.Nausėdai teko prisiminti, su kuo ėjo pas V.J.Žuką, S.Skverneliui – 1999 metų nuobaudą
-
9 kandidatai į prezidentus atsakė, ką ir kaip keistų santykiuose su Rusija
Ar kas nors pasikeitė?
2016 metais žemiau skurdo ribos gyveno 21,9 proc. gyventojų, 2017 metais – 22,9 proc. gyventojų. Tai prasčiausias rodiklis nuo tada, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos narė.
2016 metais skurdo rizikos riba buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 2017 metais – 307 eurai gyventojui.
Naujesnių duomenų Statistikos departamentas neturi.
Socialinės išmokos buvo susietos su minimaliu vartojimo krepšeliu, didėjo vaiko pinigai, numatyta parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą regionuose, pailgėjo laikotarpis, kai įsidarbinus mokamos socialinės pašalpos.
Nauja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo redakcija registruota nebuvo.
-
Apie įsivaikinimą:
„Mes vėl kalbam, kas buvo labai gerai padaryta, gal ir buvo tų darbų, bet kalbant apie ateitį, dabar buvo paminėti vaikų namai. Bandymas iš didelių vaikų globos namų juos perkelti į mažiukus, nekeičiant pačios globos filosofijos ir paliekant tą patį stilių ir metodą, kad ateina kas kelintą parą žmogus, kuris atidirba su vaikais, o jie yra palikti mažesnėj aplinkoj, kur nėra nei infrastruktūros, nei kokių nors galimybių jų lavinimui, integravimui ir taip toliau.
Mes manome, kad visgi čia yra didžiulis rezervas, bet proveržio su įsivaikinimu nepadaryta. Iš tikrųjų didžiulės procedūros perteklinės, nėra pagalbos toms šeimoms, kurios įsivaikina, nėra suteikiamos nei vaiko priežiūros atostogos joms įsivaikinant, nei kita parama, kuri reikalinga būtų, kad vaikai būtų šeimose ir normaliai galėtų augti ir vystytis.“
Ar kas nors pasikeitė?
2016 metais Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, 2017 metais – 92 vaikus, 2018 metais – 102 vaikus.
-
Apie sveikatos priežiūros sistemą ir e. receptą:
„Kalbant apie sveikatos priežiūrą, tai yra antra pagal valdžios sektoriaus išlaidas sritis – beveik 11,5 proc. išleidžiame. Išleidžiame neefektyviai, dėl to yra nepatenkinti ir gydytojai, ir slaugytojai, ir pacientai.
Galbūt du momentai. Iš esmės ta vadinamoji auksinė valanda, kada turi sulaukti efektyvios ir greitos pagalbos. Mes daug prarandame žmonių gyvybių, sveikatų, kada nuvežama ne į tą sveikatos priežiūros įstaigą, ten [asmuo] negauna kompetentingos pagalbos ir žmonės prarandami.
Mūsų visuomenė yra šeriama vaistais. Kitaip neįvardinsi.
Kitas momentas yra – pažiūrėkime, kas darosi su vaistais. Mūsų visuomenė yra šeriama vaistais. Kitaip neįvardinsi. Dėl to ir tas strigimas e. recepto. Priežastis labai paprasta. Jeigu mes matysime elektroninėj sistemoj, kiek, kam, kokių vaistų išrašo, kur jie patenka, kokios įmonės tai realizuoja, kaip po to medikai, išrašinėjantys vaistus, kelia savo kvalifikaciją šiltuose kraštuose ir kituose egzotiškuose kraštuose, tai iš tiesų už tai tas e. receptas ir nėra reikalingas. O kuo daugiau vaistų, tai tikrai yra ne pliusas, o minusas.“
Ar kas nors pasikeitė?
2017 metais medikų bendruomenė ir Vyriausybė pasirašė susitarimą dėl užmokesčio didinimo, nuo tada medikų, slaugytojų algos kilo. 2018 metais medikai mitingavo bent du kartus.
Medikai, vaikams iki septynerių metų rečiau skiriantys antibiotikus, skatinami finansiškai.
2019 metų sausį buvo išrašyta daugiau nei 1 mln. elektroninių receptų. Tiesa, e. sveikatos sistema stringa.
-
Apie pensijų sistemos pertvarką:
„Tikrai turime kalbėti apie sisteminę pensijų reformą. Mes pasisakom, kad pensijų sistema būtų labai aiškiai ir pagal objektyvius kriterijus pagrįsta, būtų susieta ir indeksuojama pagal specialią metodiką, ir dirbantieji turėtų paskatas [...] dalyvauti kaupimo sistemoje.
Ką pirmiausia reikėtų padaryti, tai pereiti prie keturių pakopų pensijos sistemos. Mes kalbame iš pradžių apie bazinę pensiją, kuri būtų visiems vienoda ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Kalbame apie vadinamąją „Sodros“, einamųjų mokėjimų pensiją, kuri būtų pagrįsta apskaitos vienetų pagrindu, ir automatiškai indeksuojama, ir tai priklausytų nuo žmogaus sumokėtų mokesčių, kaip ir praeitą kartą minėjome, į pensijų draudimo fondą.
Kaupiamoji profesinė pensija, kuri šiandien iš tikrųjų yra neišvystyta, ir tą reikia skatinti, tiek darbdavį, tiek darbuotoją, kad būtų savanoriškai kaupiama, ir tiesiog būtų taikomos mokestinės lengvatos. Ir paskutinė pensija, tai privati kaupiamoji asmens pensija, jungianti dabartinę antrąją ir trečiąją pensijų pakopą. Mes jas išlaikysime, tiktai pakeisime finansavimo šaltinius.“
Ar kas nors pasikeitė?
Nuo 2018 metų pensijos vertė apskaičiuojama kitaip: senatvės pensiją sudaro bendroji jos dalis ir individualioji. Pensiją galima kaupti ir privačiuose fonduose.
-
Apie pensijos dydį:
„Dabar reikėtų kaip ir konkuruoti – 400, 480, penki, kas daugiau. Mes tikrai nesakome ir neskleidžiame demagogijos šitoje vietoje. Mes pasakėm, konkrečiai, šaltinį, kaip kitais metais liepos 1 dieną 40 eurų galime pakelti [pensiją]. Gerbiamieji, dėl 2 proc., kurie eina iš „Sodros“ į antrą pensijų fondą. Taip, kaupiamasis pensijų fondas yra geras, bet ne „Sodros“ sąskaita turi būti kompensuojamas.
Ir paskutinis. Viską jūs kelsite, bet niekas kol kas neminėjo, kad įsipareigojimai su naujais įsigaliojančiais įstatymais nuo 2017 metų naujai Vyriausybei jau yra 620 mln. ant kaklo pakabinta suma tokia, apie tai kalbėkime, iš ko ką kelsime.“
Ar kas nors pasikeitė?
2016 metų spalį vidutinė pensija siekė 255 eurus, 2017 metų liepą – 274 eurus. Pokytis – 19 eurų.
2019 metų vasarį vidutinė pensija siekė 344 eurus. Lyginant su 2016-ųjų spaliu pokytis – 89 eurai.
-
Apie vaiko paėmimą iš šeimos:
„Aš dviejų vaikų tėtis. Mes kalbam apie vaikų teises. Ne apie pavalgymą, apsirengimą, bet kalbam apie labai specifinį ir siaurą, gana svarbų vaiko teisių apsaugos mechanizmą. Mes manome, kad vaiko teisių apsaugos sistema turi būti formuojama trim pagrindiniais principais: pirma, vaiko interesai, antra, pagarba visoms šeimoms, ir trečia, nuolat įgyvendinamas efektyvus skirtingų žinybų bendradarbiavimas.
Net ir socialiai pažeidžiamoje šeimoje vaikas turi būti saugomas iki to momento, kol jam tikrai negresia pavojus gyvybei, sveikatai.
Dėl vaiko intereso. Aš šiek tiek jau minėjau, kad net ir socialiai pažeidžiamoje šeimoje vaikas turi būti saugomas iki to momento, kol jam tikrai negresia pavojus gyvybei, sveikatai, stengiantis išlaikyti jį šeimoje. Jeigu to nepavyksta padaryti, tada vaikas gali būti paimamas ir pagalba ne per 72 valandas kaip dabar yra, bet turi būti suteikta nedelsiant.
Dėl pagarbos visoms šeimoms. Šeimos yra mama auginanti vaiką, tėtis auginantis vaiką, ir mes matome, kad šitos šeimos yra kaip ir nepilnavertės. Visiškai nesvarbu, kokia jinai yra, turi turėti tą pačią pagarbą ir tą pačią reikalingą socialinę pagalbą.
Ir bendradarbiavimas. Mes matėme Lietuvoje daug tragedijų, kada yra žudomi vaikai, dėl to, kad nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Mes pasisakome už tam tikrą šeimos tarybą, kurioje būtų socialinis darbuotojas, vaiko teisių apsaugos specialistas, policininkas, juridinis darbuotojas ir šitie visi žmonės gebėtų ne tik atvykti po įvykio, bet ir atpažinti tam tikras rizikas.“
Ar kas nors pasikeitė?
Nuo smurto nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagalba yra ir buvo teikiama nedelsiant; teikiama, kol yra reikalinga.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas parengė Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus, tačiau Seimas kol kas jų nepriėmė.
-
Apie neįgaliuosius:
„Požiūrio klausimas. Šitie žmonės yra mūsų visuomenės nariai. Nereikia dirbtino gailestingumo, dirbtinos užuojautos. Jie yra tokie, kokie mes. Ir mes tą rodome turėdami komandoje Justą (Justą Džiugelį – 15min), kuris yra lygiavertis mūsų komandos narys ir geriausiai gali pasakyti apie situaciją.“
Ar kas nors pasikeitė?
Nuo 2018-ųjų rugsėjo J.Džiugelio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje Seime neliko.
Baigiamoji kalba:
„Brangieji, atėjo metas, kai reikės įvertinti paskutinių ketverių metų mūsų valstybės raidą. Niekas kitas, tiktai jūs, savarankiškai mąstantys, nepriklausomi valstybės šeimininkai, galėsite tą padaryti ir nuspręsti, kaip mes gyvensime, ne artimiausius ketverius metus, bet gerokai ilgiau.
Jeigu nebus pokyčių mūsų politikoje, nebus atsinaujinimo, atgimimo, tęsis vegetavimas. Jeigu savo likimą jūs patikėsite nesąžiningiems, neskaidriems kaltinamiesiems, neatsakingiems politikams, turėsime niūrią ateitį, turėsim zadanijas, korupciją, eurus alkoholio dėžutėje, savų partiečių protegavimą, siaurų interesų gynimą.
Dabar mėgstama vartoti frazė „paprasti Lietuvos žmonės“. Nėra nepaprastų ir paprastų žmonių. Jūs esate visi unikalūs, jūs esate visi kūrybingi ir nepakartojami žmonės. Mes norime, kad jūs turėtumėte patys galią derėtis dėl savo atlyginimo, nelauktumėte kaip išmaldos iš darbdavio.
Mes norime, kad jaunimas čia gautų kokybišką išsilavinimą ir galėtų kurti savo ateitį Lietuvoje. Norime, kad jaunos šeimos jaustųsi socialiai atsakingos ir saugios. Norime, kad senoliai galėtų oriai pasenti neieškodami nukainuotų prekių lentynose arba konteineriuose. Mes sudarysime sąlygas sąžiningam verslui konkuruoti, palikdami medžioklių ir pirčių su valdžiažmogiais praktikas užmarštyje. Tiktai toks verslas gali būti socialiai atsakingas ir tiktai tada bus valstybės ir visuomenės požiūris į verslą ne kaip į mokesčių šaltinį, o kaip į socialinį partnerį.
Norime, kad jūs gyventumėte saugiai, kad mokytojai, dėstytojai, profesoriai, policininkai nebūtų išmaldos prašytojai iš valstybės.
Užtikrinsime, kad valstybės pinigai bus naudojami atsakingai, efektingai, o nebus tiesiog įsisavinami arba pasidalijami. Norime, kad jūs gyventumėte saugiai, kad mokytojai, dėstytojai, profesoriai, policininkai nebūtų išmaldos prašytojai iš valstybės. Mes norime kartu su jumis kurti gerovės valstybę.
Mielieji, atėjo metas pokyčiams Lietuvos politikoje. Suteikim galimybę tiems, kurie pakaitomis 26-erius metus valdė mus, pasinaudoti savo darbo vaisiais ir pasižiūrėti, kaip gyvena žmonės. Jeigu jūs už sąžiningą, atsakingą, skaidrią politiką, už kompetenciją Seime ir profesionalus Vyriausybėje, balsuokite už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, mūsų kandidatus vienmandatėje.“
