V.Zelenskis sukritikavo Kyjivo merą V.Klyčko: „Tikiuosi kokybiškesnio darbo“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos žvalgyba paneigė pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija lapkričio pabaigoje kartu su Baltarusija ruošiasi pulti šalį iš šiaurės. Remiantis pranešimu, žinia platinama siekiant suklaidinti Ukrainos pajėgas, paskatinti perkelti karius prie šiaurinės šalies sienos.

Šią informaciją, rašoma žvalgybos pranešime, sustiprina anonimiškai skleidžiama informacija, esą prieš šį puolimą bus surengta masinė raketų ataka. 

„Tokia informacija neatitinka tikrovės. Tokios specialios informacinės operacijos tikslas – išprovokuoti Ukrainą perkelti didelę dalį savo kariuomenės prie sienos su Baltarusija, siekiant susilpninti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolamąjį potencialą Ukrainos rytuose ir pietuose, o kartu parodyti baltarusiams tariamus mūsų valstybės ketinimus pulti Baltarusijos teritoriją ir taip išprovokuoti baltarusius pradėti karą“, – rašoma pranešime. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Baltarusijos kariai per bendras pratybas

Ukrainos žvalgybos teigimu, taip pat siekiama sėti paniką Ukrainos visuomenėje, tai tėra Rusijos informacinės ir psichologinės operacijos dalis.

„Tai rodo ir faktas, kad iš pradžių tokiuose pranešimuose buvo nurodyta galimo “įsiveržimo„ data lapkričio 25-28 d., o po kelių valandų “įsiveržimo„ data perkelta į lapkričio 28-29 d.“ – rašoma toliau. 

Ukrainos pareigūnai ragina nepasiduoti provokacijoms ir pasitikėti tik oficialiais informacijos šaltiniais. 

„Pabrėžiame, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos patikimai saugo mūsų šiaurines sienas ir yra pasirengusios bet kada atremti priešo puolimą. Be to, informuojame, kad, žvalgybos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje nėra smogiamosios grupės, kuri galėtų atlikti tokias užduotis“, – nurodo žvalgyba.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis penktadienio vakariniame kreipimesi papriekaištavo Kyjivo miesto valdžiai dėl stringančio elektros punktų kūrimo. 

„Pagrindinė šios dienos, kaip ir kitų šios savaitės dienų, užduotis yra energija. Šį vakarą daugumoje regionų ir Kyjive tebėra elektros energijos tiekimo sutrikimų. Iš viso daugiau kaip šešiems milijonams abonentų. Prašome visuose regionuose, kaip ir anksčiau, taupiai vartoti elektros energiją. Jei elektros energijos tiekimo sutrikimų nėra, tai nereiškia, kad problemos jau išspręstos“, – sakė jis.

„Visoje šalyje taip pat įkurti „nenugalimumo“ punktai. Tačiau žinau, kad, deja, ne visuose miestuose vietos valdžia atliko gerą darbą.

Ypač daug nusiskundimų yra Kyjive. Iš mero tarnybos tikiuosi kokybiškesnio darbo. Iš viso dabar šalyje turime daugiau kaip 4000 punktų ir kiekvieno vietos vadovo pareiga užtikrinti, kad viskas, kas turėtų būti skirta žmonėms, iš tikrųjų veiktų.

Ačiū visiems, kurie dirba Ukrainai ir ukrainiečiams! Visiems, kurie grąžina žmonėms šilumą, vandenį, elektrą ir ryšį“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Socialiniuose tinkluose jis taip pat paskelbė kitą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Rusijos atakų padariniai – be elektros likę Ukrainos gyventojai bei dėl tiekimo atstatymo savo gyvybe rizikuojantys darbuotojai. 

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu sureagavo į Jevgenijaus Prigožino akibrokštą, kai Europos Parlamentui pareiškus ketinimą įtraukti privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ įtraukti į teroristinių organizacijų sąrašą, jos įkūrėjas pademonstravo kūjį su „kraujo“ pėdsakais.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tviteryje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame teigia, kad „Wagner“ įkūrėjui J.Prigožinui taip pat paruošta „dovana“ – antrankiai, kurie šio Vladimiro Putino rėmėjo lauks Hagos tribunole, kur jis bus baudžiamas už nusikaltimus prieš Ukrainos žmones.

Taip pat skaitykite: J.Prigožinas sureagavo į EP norą įtraukti „Wagner“ į teroristų gretas: parodė kruviną kūjį

Tikrasis Rusijos šiuo metu užimto Melitopolio meras Ivanas Fedorovas Ukrainos žiniasklaidai pasakojo, kad šiandien Zaporižios srityje buvo susprogdintas Rusijos amunicijos sandėlis. Pasak jo, nesėkmes patiriantys priešo kariai savo pyktį išlieja ant civilių gyventojų. 

Okupantai, pasakojo meras, surengė reidus, kurių metu apieškojo namus, o „įtartinus“ gyventojus paėmė į nelaisvę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

„Rasistų beprotybė pasiekė tokį lygį, kad įtartinais laikomi ne tik Ukrainos simboliai ir mėlyna bei geltona spalvos. Okupantai įkalina žmones už žalios spalvos drabužius, kurie siejami su karine atributika“, – sakė meras.

Kyjivo miesto karinė administracija paviešino sostinės įtvirtinimų nuotraukas ir patikino, kad net hipotetiniai rusų bandymai užimti sostinę yra pasmerkti.

Administracija pabrėžė, kad pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadovybę šiuo metu neužfiksuota pakankamai priešo karinių grupių puolimui iš šiaurės.

Tuo pat metu kariškiai kartu su statybos inžinieriais ir statybininkais atlieka miesto gynybinių pajėgumų didinimo darbus, įrengiami galingi įtvirtinimai.

Būrių ir kuopų tvirtovėse gynybos pajėgos įrengia personalo prieglaudos ir apgyvendinimo vietas. Taip pat įrengiamos ilgalaikės konstrukcijos, pritaikytos gynybiniams mūšiams.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad po incidento Pševoduve, kai nukritus raketai žuvo du žmonės, tęsiamas tyrimas. Anot jo, nustatyta, kad tai buvo netyčia iš Ukrainos atskriejusi oro gynybos raketa. „Jokios naujos išvados nekeičia to, ką sakiau anksčiau“, – A.Dudą cituoja „Polskie Radio“.

„Tyrimas tęsiamas, visi tyrimo veiksmai vietoje baigti, atliekami laboratoriniai tyrimai. Jokios naujos išvados nekeičia to, ką sakiau anksčiau. Laukiame ekspertų išvadų ir niekaip nesikišame į šį procesą“, – sakė A.Duda. 

Šalies lyderis taip pat sakė, kad raketos buvo dvi, viena nukrito Lenkijoje, kita – Ukrainos teritorijoje.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Policijos pareigūnai Pševoduvo kaimo teritorijoje ieško sprogimo įkalčių. Lenkija, 2022 m. Lapkričio 16 d.

„Žinau, kad iš pradžių buvo informacijos apie dvi raketas. Atlikus tyrimą, antrosios raketos liekanų Lenkijos teritorijoje nerasta. Antroji raketa tikrai buvo, bet ji nukrito ne Lenkijos, o Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo šalies lyderis.

A.Duda dar kartą pabrėžė, kad „tai buvo tragiškas incidentas, įvykęs dėl Rusijos kaltės“.

Taip pat skaitykite ČIA.

V.Zelenskis apsilankė Vyšhorode, Kyjivo srityje, kur lapkričio 23 d. Rusijos raketai pataikius į namą žuvo 7 žmonės.

Prezidentas apžiūrėjo apgadintą keturių aukštų pastatą.

Jis pabrėžė, kad valdžios institucijos suteikė visą reikiamą pagalbą nukentėjusiems gyventojams, visų pirma siekdamos patenkinti jų būsto poreikius.

Be to, V.Zelenskis aplankė mieste jau pradėjusius veikti elektros punktus.

Rusijos pajėgoms penktadienį vėl apšaudžius Chersoną, žuvo 15 civilių, pranešė šio ukrainiečių pajėgų neseniai atgauto Pietų Ukrainos miesto karinės administracijos vadovė.

„Šiandien dėl priešo surengto apšaudymo žuvo 15 Chersono miesto gyventojų, o 35 buvo sužeisti, įskaitant vieną vaiką“, – socialiniuose tinkluose parašė Halyna Luhova.

Per smūgius „buvo apgadinti keli privatūs namai ir daugiaaukščiai pastatai“, pridūrė ji.

Maskva penktadienį pareiškė, kad Europos Parlamento priimta rezoliucija, kuria Rusija dėl jos „karinės operacijos“ Ukrainoje buvo pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“, „neturi nieko bendro“ su kova su terorizmu.

Tai „neturi nieko bendro su realia situacija kovoje su tarptautiniu terorizmu“, rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

Rezoliuciją ministerija pavadino „nedraugišku žingsniu“ ir „kampanijos, kurią Vakarai vykdo prieš mūsų šalį“, dalimi.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Apšaudytas Kyjivas

Europos Parlamentas trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje.

Šis EP sprendimas yra simbolinis politinis žingsnis be jokių teisinių pasekmių, tačiau europarlamentarai paragino 27 Europos Sąjungos valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas penktadienio suvestinėje rašo, kad šiandien Rusija surengė 4 raketų atakas prieš Komyšuvachą Zaporižios srityje, iš 7 daugkartinio raketų paleidimo sistemų apšaudė ukrainiečių pozicijas. Apšaudymai tęsėsi ir kitose šalies vietovėse.

Kupjansko ir Lymano kryptimis Rusija aktyviai gina anksčiau užimtas pozicijas, o aktyviausias puolimas – šalia Bachmuto ir Avdijivkos, teigia štabas. 

„Priešas ir toliau patiria nuostolių, taip pat ir mokymo centruose prieš dislokavimą į kovinių veiksmų zoną Ukrainos teritorijoje. Štai lapkričio 22 d. Baltarusijos Respublikos Bresto srities Derevnajos kaime, pažeidus saugumo priemones naktį, vienas gyventojas žuvo ir vienas buvo sužeistas“, – rašoma pranešime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos kariai fronte

Čaplinkoje, Chersono srityje, okupantai ieško pasipriešinime dalyvaujančių kariškių ir teisėsaugos pareigūnų giminaičių. Be to, teigia štabas, toliau ieškoma apleistų gyvenamųjų pastatų, kuriuose būtų galima apgyvendinti Rusijos okupacinės kariuomenės personalą.

Rusija tęsia Zaporižios AE darbuotojų spaudimą: „Turimais duomenimis, kai kuriems darbuotojams, atsisakiusiems bendradarbiauti su okupacine valdžia, neleidžiama dirbti.“

Simferopolyje okupacinė valdžia informuoja gyventojus, ką reikia daryti oro pavojaus atveju, įspėja apie cheminius ir bakteriologinius pavojus, nurodo Ukrainos kariuomenė.

„Per dieną Gynybos pajėgų aviacija sudavė 9 smūgius į priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, taip pat 3 smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. 
Raketų kariuomenės kariai ir artilerija per šią dieną smogė į kontrolės punktą ir 5 priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas“, – rašoma pranešime.

Susitikime su į Ukrainą pasiųstų kariauti rusų motinomis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvardijo karinių ligoninių užimtumo rodiklį – 38 proc., praneša BBC.

Susitikimo metu netransliuotą V.Putino frazę žiniasklaida pacitavo jau pasibaigus susitikimui, ir ji skamba taip: „Ministras [gynybos ministras Sergejus Šoigu] man sakė, kad karinės ligoninės užpildytos tik 38 procentais, tačiau civilinė sveikatos priežiūros sistema yra pasirengusi dirbti su mūsų vaikinais. Tai apima ir reabilitaciją. Mes tikrai prie to grįšime, kad reabilitacija vyktų ne tik Gynybos ministerijos medicinos įstaigose“. Šią citatą pateikė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Rusijos valdžios institucijos retai teikia informaciją apie kovų Ukrainoje aukas: žuvusiųjų skaičius buvo paminėtas tik keletą kartų ir buvo mažesnis net už iš viešų šaltinių žinomą žuvusiųjų skaičių. Apie sužeistųjų skaičių nebuvo pranešta.

Plačiau skaitykite ČIA.

Leidinys „Važnyje istorii“ (Svarbios istorijos) cituoja šaltinius, artimus Rusijos Federacijos generaliniam štabui ir Rusijos federalinei saugumo tarnybai, kurie teigia, kad Kremlius prognozuoja, jog iki kitos vasaros mobilizuotų karių, beveik be jokio apmokymo mestų į karą Ukrainoje,  nuostoliai, skaičiuojant žuvusius ir sužeistus, pasieks 100 000. Tačiau tai Rusijos vadovybės negąsdina – žuvusiuosius ir sunkiai sužeistuosius pakeis šauktiniai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Legendinė Čornobajivka po rusų pabėgimo

Leidinio autorių pašnekovai teigia, kad, nepaisant daugybės sunkių pralaimėjimų fronte ir didelių gyvosios jėgos nuostolių, Vladimiras Putinas neatsisakė planų užimti Kyjivą, o siekdamas savo tikslo yra pasirengęs kovoti mažiausiai kelerius metus, nepaisydamas nuostolių.

„Kol kas planuojama laimėti laiko ir su mobilizuotųjų pagalba stabilizuoti frontą. O pavasarį viską pradėsime iš naujo“, – sakė FSB artimas šaltinis. Jis sako, kad Kremlius supranta, jog šis planas susijęs su dideliais nuostoliais, „tačiau tai nieko negąsdina – jie bus pakeisti šauktiniais“. Šiuo metu užduotis yra „sustiprinti ir sutvirtinti fronto liniją“.

Pasak to paties asmens, iki 2023 m. pavasario Rusijos gynybos ministerija planuoja apmokyti 120 000 šauktinių, kurie gali būti siunčiami kariauti į Ukrainą, kad kompensuotų mobilizuotųjų nuostolius.

Vien tik Juodojoje jūroje yra 11 priešo laivų, atliekančių kovinę prievolę, o Viduržemio jūroje – dar 9, nurodė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadovybė. 

Be to, nurodė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadovybė, Rusijos Federacija ir toliau išnaudoja Kerčės ir Jenikalsko sąsiauriu savo interesams.

„Juodojoje jūroje budi 11 priešo laivų. Azovo jūroje priešas ir toliau kontroliuoja jūrinius ryšius, todėl 2 laivai yra budrūs. Viduržemio jūroje yra 9 priešo laivai, įskaitant 5 „Kalibr“ sparnuotųjų raketų nešėjus, iš viso 76 raketų salvės“, – rašoma pranešime.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos karo laivas

Taip pat pažymima, kad per dieną Kerčės – Jenikalo sąsiauriu į Azovo jūrą plaukė 18 civilinių laivų, iš kurių 3 – iš Bosforo sąsiaurio, į Juodąją jūrą įplaukė 36 laivai, iš kurių 5 toliau plaukė Bosforo kryptimi.

„Rusijos Federacija ir toliau pažeidinėja 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), išjungdama Azovo jūros vandenyse esančių civilinių laivų automatines identifikavimo sistemas (AIS)“, – teigė karinis jūrų laivynas.

Artimiausiu metu Baltarusijos teritorijoje esantys mokymo centrai bus naudojami Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų personalui apmokyti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Vladyslavas Selezniovas laidoje „Espresso“ sakė, kad jie nebus siunčiami Baltarusijos kryptimi.

„Kaip tik kitą dieną iš Maskvos atvyko aukšta karinių pareigūnų komisija patikrinti, ką tie patys mobikai veikė pastarąsias šešias savaites Baltarusijos mokymo centrų ir poligonų teritorijoje.

Greičiausiai jie bus nukreipti į rytinio fronto rajonus, kad sustiprintų Rusijos okupantų, kurie vis dar nepraranda vilties pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas, gynybines pozicijas“, – prognozuoja V.Selezniovas.

Vokietijos parlamento nariai ketina pritarti rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas būtų paskeltas genocidu.

Rengiamos rezoliucijos tekstą penktadienį matė naujienų agentūra AFP.

Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas rengiamas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė.

Teigiama, kad įstatymų leidėjai planuoja dėl rezoliucijos balsuoti kitą savaitę, kai Ukraina bus paminėjusi Holodomoru vadinamo bado aukų atminimo dieną. Ši diena Ukrainoje minima kasmet paskutinį lapkričio šeštadienį.

Projekto tekste rašoma, kad Holodomoras yra tarp „totalitarinių sistemų nežmoniškų nusikaltimų“, per kuriuos XX amžiaus pirmojoje pusėje buvo „sunaikinta milijonai žmonių gyvybių“.

„Žmonės visoje Ukrainoje, ne tik grūdus auginančiuose regionuose, patyrė badą ir represijas. Tai atitinka istorinį ir politinį genocido apibrėžimą, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos“, – rašoma rezoliucijos tekste.

1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J. Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.

Kyjivas šį tragišką istorijos tarpsnį laiko sąmoningu Stalino režimo vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.

Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.

Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.

Robinas Wageneris iš Vokietijos žaliųjų partijos, vienas iš rezoliucijos iniciatorių, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavosi „žiauriomis ir nusikalstamomis Stalino tradicijomis“.

„Smurtu ir teroru vėl siekiama atimti iš Ukrainos gyvenimo pagrindą ir parklupdyti visą šalį“, – sakė jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

R.Wageneris pridūrė, jog Holodomorą pavadinti genocidu siekiama todėl, kad tai būtų „įspėjamoji žinia“ Maskvai.

Rusijos Teisingumo ministerija į „ekstremistinių" organizacijų registrą įtraukė „Meta“ – „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ patronuojančiąją bendrovę, skelbiama ministerijos interneto svetainėje.

Į šį sąrašą dabar įtraukta daugiau kaip 100 įmonių ir organizacijų, įskaitant „amerikiečių tarptautinę holdingo bendrovę „Meta Platforms Inc.“, valdančią šiuos produktus: socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“, – rašoma svetainėje.

Rusijos Ryšių reguliavimo institucija „Roskomnadzor“ kovo mėn. užblokavo prieigą prie „Facebook“ ir "Instagram“ po to, kai Maskvos Tverės rajono teismas pripažino „Meta“ kalta dėl „ekstremistinės veiklos“. Tačiau teismo sprendimas neapėmė „Meta“ priklausančios programėlės „WhatsApp messenger“. 

Reaguodamas į tai, „Meta“ prezidentas pasauliniams reikalams Nikas Klegas tuo metu sakė, kad bendrovė daro „viską, ką gali, kad atkurtų savo paslaugas“, tačiau „milijonai paprastų rusų“ netrukus „atsidurs atkirsti nuo patikimos informacijos“.

Chersono gubernatorius sakė, kad regiono sostinės ligoninėse gydomi pacientai evakuojami „dėl nuolatinio Rusijos apšaudymo“. 

Chersono regioninėje klinikinėje ligoninėje gydomi vaikai išsiųsti į vakarus, į Mykolajivą, o Chersono regioninės psichiatrijos ligoninės pacientai išsiųsti į Odesą, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Jaroslavas Januševičius.

„AP“/„Scanpix“/Chersono ligoninė

Ukrainos sostinės mokyklos atvėrė duris Kyjivo gyventojams, kurie namuose neturi elektros.

Miesto meras Vitalijus Klyčko sakė, kad švietimo ir kitose įstaigose įrengta šimtai elektros energijos tiekimo punktų, kuriuose žmonės gali sušilti, atsigerti arbatos, įkrauti telefonus ir žibintuvėlius.

„Reuters“/„Scanpix“/Kyjivo gyventojams mieste įrengta stotelių, kur galima pasinaudoti elektra, pasišildyti

„Kyjive pradėjo veikti daugiau kaip 400 šildymo punktų. Šie punktai veiks kiekvieną dieną“, – sakė V.Klyčko „Telegram“ žinutėje.

„Dauguma jų yra mokyklose ir kitose socialinėse įstaigose. Jei jūsų namuose ilgiau nei parą nebus elektros energijos tiekimo, galėsite ateiti į šildymo punktą ir įkrauti prietaisus ar žibintuvėlius, atsigerti arbatos ir sužinoti informaciją apie artimiausius vandens siurblius, parduotuves ir vaistines.“

„Reuters“/„Scanpix“/Daugiau nei pusė Kyjivo namų ūkių vis dar neturi elektros

Penktadienio rytą pusė miesto namų ūkių vis dar buvo be elektros po to, kai prieš dvi dienas per didelio masto Rusijos raketų ataką nukentėjo elektros energijos gamybos įrenginiai visoje šalyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį grupei motinų, kurių sūnūs kariauja Ukrainoje, pasakė, kad „dalijasi“ skausmu tų, kas dėl šio konflikto neteko šeimos narių.

„Noriu, kad žinotumėte: aš asmeniškai ir visa šalies vadovybė dalijamės šiuo skausmu, – savo rezidencijoje netoli Maskvos moterims sakė V.Putinas. – Mes suprantame, kad niekas negali pakeisti sūnaus, vaiko netekties.“

Stop kadras iš video/Vladimiras Putinas susitikime su motinomis

Jis teigė, kad kai kuriomis naujienomis apie konfliktą esą negalima pasitikėti, ir pridūrė: „Yra daug melagienų, apgaulės ir melo.“

Susitikime jis karių žūtis prilygino žūtims dėl eismo įvykių ar alkoholio vartojimo.

„Bet žinote, kas man ateina į galvą: apie 30 tūkst. žmonių žūsta eismo įvykiuose, maždaug tiek pat – nuo alkoholio. Deja, taip nutinka. Toks yra gyvenimas. Gyvenimas yra sudėtingas ir daugialypis, daug sudėtingesnis, nei rašoma kažkur popieriuose“, – kalbėjo Rusijos režimo lyderis.

Tiesa, į susitikimą pakviestos tik režimui lojalios moterys.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Rusijos išlaidos per devynis karo su Ukraina mėnesius atitiko apytikriai 82 mlrd. JAV dolerių, o tai – maždaug ketvirtadalį metinio Rusijos biudžeto, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Forbes“.

Leidinys paaiškina, kad ši suma apima tiesiogines išlaidas karinei agresijai prieš Ukrainą, bet į ją neįtrauktos iki karo numatytos stabilios išlaidos karinėms reikmėms, taip pat neįtraukti Rusijos ekonomikos nuostoliai dėl Vakarų sankcijų.

„Scanpix“/AP nuotr./Legendinė Čornobajivka po rusų pabėgimo

2021-aisiais Rusijos biudžetą sudarė 340 mlrd. JAV dolerių, tad dabartinė „čekio karui“ vertė prilygsta maždaug ketvirtadaliui šios valstybės agresorės metinio biudžeto, skelbia „Forbes“ ir pažymi, kad ateinančiais metais „karo sąskaita“ Kremliui gali būti per didelė, nes pačios Rusijos ištekliai karo mašinos finansavimui artėja prie išsekimo.

Pasak leidinio, karui tęsti Kremliui prireiks vis daugiau pinigų senkant įplaukoms iš naftos ir gamtinių dujų eksporto, praradus didžiąją turėtos ES energijos išteklių rinkos dalį.

Analitikų skaičiavimais, rudenį Rusijos išlaidos karui padvigubėjo, pažymi „Forbes“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi nuspręsti, ar ji nori tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „Patriot“, Lenkijai paraginus Berlyną žengti tokį žingsnį.

Berlynas pasiūlė Lenkijai jos teritorijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“, kai praėjusią savaitę viename jos kaime prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, kurį, kaip manoma, sukėlė nuklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Per sprogimą žuvo du žmonės.

Tačiau Lenkijos valdžia paragino Berlyną verčiau nusiųsti šią sistemą Ukrainai, kad ji padėtų jai apsisaugoti nuo Rusijos raketų smūgių.

„Palankiai vertinu Vokietijos pasiūlymą sustiprinti Lenkijos priešlėktuvinę gynybą pasiūlant dislokuoti „Patriot“ baterijas“, – sakė J.Stoltenbergas.

Tačiau jis tvirtino, kad bet kokie planai siųsti konkrečius ginklus Ukrainai yra „nacionaliniai sprendimai“.

„Kartais būna susitarimai dėl galutinių naudotojų ir kitų dalykų, todėl jie turi konsultuotis su kitais sąjungininkais, tačiau galiausiai sprendimą turi priimti nacionalinės vyriausybės“, – sakė J.Stoltenbergas.

Vokietijos gynybos ministrė ketvirtadienį sakė, kad Berlynas turės aptarti su NATO bet kokius pasiūlymus siųsti „Patriot“ sistemą į Ukrainą, nes ji yra Aljanso integruotos gynybos sistemos dalis.

NATO sąjungininkės jau perdavė Ukrainai ginklų už milijardus eurų, įskaitant modernias oro gynybos sistemas, kad padėtų jai atremti Rusijos invaziją.

Vokietija perdavė Kyjivui vidutinio nuotolio sistemą „Iris-T“, prisidėdama prie Vakarų valstybių pastangų sustiprinti Ukrainos apsaugą nuo Rusijos smūgių.

J.Stoltenbergas sakė, kad kitą savaitę Bukarešte susitiksiančius NATO užsienio reikalų ministrus paragins padidinti ginklų tiekimą Ukrainai.

„Geriausias būdas padidinti taikaus sprendimo galimybes – remti Ukrainą, – sakė jis. – Taigi, NATO ir toliau palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės. Mes nesitrauksime.“

Jungtinės Valstijos ir kitos NATO sąjungininkės iki šiol vengė siųsti tolimojo nuotolio sistemą „Patriot“ į Ukrainą.

Ši amerikiečių gamybos sistema yra pagrindinė Aljanso rytinio flango oro gynybos dalis.

Vašingtonas jau dislokavo „Patriot“ raketų Lenkijoje, o Berlynas – Slovakijoje.

„Wagner“ samdiniai Luhansko srityje, Bilohorivkoje, surengė kruvinas rusų „mobikų“ žudynes. Mobilizuoti sumokėjo gyvybe už tai, kad atsisakė pirmieji stoti į mūšį. Iš viso žuvo 19 mobilizuotų rusų.

Kaip praneša „Kanal24“, remdamasis šaltiniais Ukrainos žvalgyboje, į Bilohorivką buvo atvežti 109 „mobikai“, siekiant sustiprinti „Wagner“ gretas. Per valandą jiems buvo įsakyta užgrobti miško juostą. Žuvę „mobikai“ atsisakė stoti į mūšį, pareikšdami, kad tai nėra „baudžiamasis batalionas“.

„Be to, dalis mobilizuotųjų bandė įrodyti, kad šiame kare vietoj jų turėtų žūti kaliniai“, – rašo laikraštis.

„Wagner“ vadai akimirksniu nušovė keturis sukilusius karius, kitus priversdami stoti į mūšį. Iš 105 minios iš šturmo grįžo tik 18. 

„Tą pačią naktį „Wagner“ surengė „mobikams“ jų sugrįžimo garbei „šventę“ – į košę įsipylė narkotikų, o po to surengė parodomąsias žudynes. Kaliniai šaltakraujiškai nužudė 15 žmonių, kitus paliko gyvus“, – su nuoroda į šaltinį rašo leidinys.

Lapkričio 20 dieną „Wagner“ samdiniams buvo išsiųstas dar šimtas „mobikų“. Jie nebandė maištauti.

Lenkijos siūlymas Vokietijai dislokuoti oro gynybos sistemas „Patriot“ Ukrainoje būtų geriausias iš karinės perspektyvos ir suteiktų daugiau saugumo Lenkijai, sako Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Žiūrint iš karinės perspektyvos, aišku, būtų geriausia, taip pat ir Lenkijos saugumui, kad šios raketos būtų dislokuotos tam tikru atstumu nuo Lenkijos sienos, Ukrainos teritorijoje. Šiuo atveju, jos užtikrintų geriausią įmanomą apsaugą tiek Ukrainai, tiek Lenkijai“, – spaudos konferencijoje Kaune penktadienį sakė A. Duda.

Jis pabrėžė, kad vis dėlto sprendimai dėl raketų sistemos dislokavimo „priklauso nuo mūsų sąjungininkės NATO, Vokietijos“.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./A.Duda

„Mano, kaip Lenkijos prezidento, pareiga yra užtikrinti, kad Lenkijos teritorija būtų apsaugota kiek įmanoma geriau (...). Mano pareiga yra apsaugoti pirmiausia Lenkijos piliečius ir Lenkijos teritoriją“, – pabrėžė jis.

Vokietija neseniai Varšuvai pasiūlė naikintuvų „Eurofighter“ ir oro gynybos raketų baterijų „Patriot“, o Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas iš pradžių kalbėjo, kad šį Berlyno pasiūlymą priims „su pasitenkinimu“.

Tačiau Lenkijos vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos ir ragina ją verčiau perduoti Ukrainai.

Kyjivas, siekiantis apsaugoti oro erdvę nuo nuolatinių Rusijos raketų atakų prieš energetikos ir civilinę infrastruktūrą, palankiai sutiko šį siūlymą, tačiau Berlynas tokio siūlymo nepriima, baimindamasis, jog tai reikšmingai padidins NATO dalyvavimą konflikte.

Ukrainos sostinėje penktadienį apsilankęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly paskelbė apie naują pagalbą Ukrainai, įskaitant greitosios pagalbos automobilius ir paramą rusų karių seksualinio smurto aukoms. 

Po susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu J.Cleverly socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Prezidente @ZelenskyyUa, JK jus remia veiksmais, ne tik žodžiais.“

„Šiandien daviau tau šį pažadą. Jungtinė Karalystė ketina jo laikytis“, – sakė jis, į Kyjivą atvykęs po to, kai praėjusį savaitgalį Ukrainos sostinėje lankėsi JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

Savaitgalį R.Sunakas Ukrainoje pristatė naują 50 mln. svarų sterlingų (58 mln. eurų) vertės pagalbos gynybai paketą, apimantį 125 priešlėktuvinius ginklus ir įrangą, skirtą kovoti su Irano gamybos rusų dronais.

JK užsienio reikalų ministerijos teigimu, J.Cleverly paskelbtą naują pagalbos paketą sudaro 24 greitosios pagalbos automobiliai ir šešios šarvuotosios transporto priemonės. 

Ministerija pridūrė, kad susitikimo metu jis taip pat pristatė 3 mln. svarų sterlingų (3,49 mln. eurų) paramą infrastruktūrai, pavyzdžiui, mokykloms ir prieglaudoms, atstatyti, ir papildomą paramą asmenims, „nukentėjusiems nuo Rusijos kariuomenės seksualinės prievartos“.  

„Prasidedant žiemai Rusija ir toliau bando palaužti Ukrainos ryžtą brutaliais išpuoliais prieš civilius gyventojus, ligonines ir energetikos infrastruktūrą“, – sakė J.Cleverly. 

„Rusijai nepavyks“, – sakė jis ir prižadėjo, kad JK parama „tęsis tiek, kiek reikės“. 

JK vyriausybė pranešė, kad taip pat skirs 5 mln. svarų sterlingų Ukrainos vadovaujamai iniciatyvai, įgyvendinamai per Jungtinių Tautų Pasaulinę maisto programą. Pagal ją grūdai bus gabenami į šalis, kurioms gresia didžiausias bado pavojus, įskaitant Sudaną ir Jemeną. 

„Pasaulinis aprūpinimas maistu yra visų mūsų interesas“, – teigė valstybės sekretorė darbo ir pensijų reikalams Therese Coffey. 

„Padėti Ukrainos ūkininkams ir žemės ūkio sektoriui toliau gaminti ir eksportuoti maistą tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis yra gyvybiškai svarbu šiam saugumui“, – pridūrė ji.

Savo vizito Kyjive metu R.Sunakas pažadėjo Ukrainai 125 priešlėktuvinius pabūklus ir įrangą, padėsiančią jai kovoti su Irano tiekiamais bepiločiais lėktuvais, taip pat kariškos ekipuotės, skirtos naudoti šaltuoju metų laiku. 

Trečiadienį JK gynybos ministerija paskelbė, kad pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą siunčia sraigtasparnių – tris „Sea Kings“. Taip pat papildomai pažadėta 10 tūkst. artilerijos sviedinių. 

Kaip rašo „The Washington Post“, tai Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė per spaudos konferenciją prieš NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Bukarešte, pažymėdamas, kad saugumo organizacijos nariai iš 30 šalių pristato kurą, generatorius, vaistus, žiemos įrangą ir kt. 

J.Stoltenbergo teigimu, artėjant žiemai prireiks kur kas daugiau pagalbos, ypač dėl Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„NATO ir toliau rems Ukrainą tol, kol reikės. Mes nenusitrauksime. Sąjungininkai teikia precedento neturinčią karinę paramą, ir tikiuosi, kad užsienio reikalų ministrai taip pat sutiks didinti paramą“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Dauguma karų baigiasi derybomis. Tai, kas vyksta prie derybų stalo, priklauso nuo to, kas vyksta mūšio lauke. Todėl geriausias būdas padidinti taikaus sprendimo tikimybę yra remti Ukrainą“, – teigė J.Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad tarp europiečių nėra „jokio susiskaldymo“, kai prireikia atremti Rusijos išpuolį prieš jo šalį.

Penktadienį virtualiame kreipimesi Lietuvoje vykstančio tarptautinio simpoziumo „Europos idėja“ metu V.Zelenskis sakė: „Rusija vis dar gali naudoti įvairias teroro formas. Ji vis dar turi pakankamai raketų, raketų ir bombų, kad kasdien žudytų žmones ir provokuotų naujus sunkumus Ukrainai ir visai Europai. Tačiau galime pasakyti, kad jie niekada neturės to, kas jiems būtų svarbiausia“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas V.Zelenskis

„Nėra jokio skilimo. Nėra jokio skilimo tarp europiečių. Turime tai išsaugoti, todėl tai yra mūsų misija numeris vienas šiais metais“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos vadovas kaip vieningos Europos pozicijos pavyzdį pateikė Europos diversifikaciją nuo rusiškų dujų, sakydamas, kad Rusija „nebegali ginkluoti energetikos“, praneša CNN.

Ukrainos lyderis sakė norintis, kad derybos dėl Ukrainos siekio tapti Europos Sąjungos dalimi vyktų „tokiu pat greičiu, kokiu įgijome savo kandidatūrą“.

„Ne tik Ukrainoje milijonai žmonių dėl Rusijos neturi šildymo ir elektros. Kalbame apie milijonus europiečių, kurie nukentėjo nuo Rusijos teroro. Ne tik Ukrainą užpuolė Rusija... Tai Europa ir mes visi esame tų pačių namų dalis“, – teigė V.Zelenskis.

Po Rusijos smūgių kritinei infrastruktūrai penktadienio rytą apie 50 proc. Ukrainos sostinės Kyjivo liko be elektros energijos.

Kyjivo meras pranešė, kad penktadienį beveik pusė miesto gyventojų vis dar neturi elektros po Rusijos raketų atakų Ukrainos energetinei sistemai.

„Trečdalyje Kyjivo namų jau yra šildymas ir specialistai toliau jį atnaujina. Pusė vartotojų vis dar neturi elektros energijos“, – dvi dienos po Rusijos atakų virtinės paskelbė meras Vitalijus Klyčko. 

„Dienos metu energetikos bendrovės planuoja pakaitomis atnaujinti elektrą visiems vartotojams“, – parašė V. Klyčko platformoje „Telegram“. Šiuo metu Kyjive oro temperatūra artėja prie nulio. 

Ukrainos valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė, kad visoje šalyje vis dar vyksta remonto darbai ir kad po vėliausių Maskvos išpuolių prieš energetinę sistemą jau įveiktas „sunkiausias etapas“.

Milijonai ukrainiečių liko be elektros energijos po to, kai Rusija trečiadienį paleido apie 70 raketų. Ukrainos vandentiekio ir elektros infrastruktūrą Rusija taip pat atakavo dronais. 

Šias Kremliaus sistemingas atakas Ukrainos sąjungininkai Vakaruose pasmerkė kaip karo nusikaltimą. Jos buvo surengtos Rusijai toliau patiriant karines nesėkmes fronte. 

Tuo tarpu Maskva teigė, kad esą taikosi tik į su kariuomene susijusią infrastruktūrą, ir kaltino Kyjivą dėl elektros tiekimo sutrikimų poveikio civiliams gyventojams.

Kremlius pareiškė, kad Ukraina gali nutraukti visas šias kančias, jeigu sutiks su Rusijos keliamais reikalavimais. 

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria smerkiamos nesiliaujančios represijos prieš demokratinę opoziciją Baltarusijoje.

EP griežtai smerkia nepagrįstus ir politiškai motyvuotus nuosprendžius daugiau kaip 1 400 politinių kalinių Baltarusijoje, tarp jų vadinamojo Autuchovičiaus dvyliktuko nariams, sakoma rezoliucijoje, paskelbtoje EP interneto svetainėje.

„AP“/„Scanpix“/Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Baltarusijos Gardino miesto teismas spalį skyrė nuo 2,5 iki 25 metų laisvės atėmimo bausmes 12 opozicijos aktyvistų, apkaltintų terorizmu ir išdavyste, pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“. Šios grupės lyderis Mikalajus Autuchovičius, kuris padėjo opozicijai rinkti lėšas, kad ši galėtų pasipriešinti Aliaksandrui Lukašenkai, buvo nuteistas kalėti 25 metus.

EP rezoliucijoje taip pat pasmerktas tęsiamas 2022 metų Nobelio taikos premijos laureato Alesio Bialiackio kalinimas. Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos režimas raginamas užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjas būtų paleistas prieš gruodžio 10 dieną Osle įvyksiančią premijos įteikimo ceremoniją.

Pritardamas Baltarusijos demokratinių jėgų pozicijai, kad Baltarusija turėtų būti pripažinta okupuota teritorija, iš kurios nedelsiant turėtų pasitraukti Rusijos kariuomenė, EP griežtai pasmerkė A.Lukašenkos vyriausybės dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą.

Rezoliucijoje pažymima, kad Baltarusijos režimas kartu su Rusija yra atsakingas už karo nusikaltimus Ukrainoje ir kad už juos turėtų atsakyti tarptautiniame tribunole ir Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT).

Be to, EP nariai dar kartą paragino Europos Sąjungos šalis ir Europos Komisiją griežtai taikyti Baltarusijai tokias pačias sankcijas, kokios yra taikomos Rusijai. Jie taip pat ragina ES institucijas remti Baltarusijos nepriklausomas naujienų tarnybas, tokias kaip „Nexta“, sistemingiau bendradarbiauti su Baltarusijos demokratinių jėgų atstovais.

Rusijos Federacijoje mobilizuotieji dalyvauti kare su Ukraina dažnai nepaisydami sveikatos, neturėdami tinkamos įrangos ir perkvalifikavimo išeina į frontą ir dideliais kiekiais miršta vykdydami jiems skirtas užduotis.

Britų žvalgybos duomenimis, dauguma mobilizuotų susiduria su tomis pačiomis problemomis – netinkamu gydytojų komisijos įvertinimu dėl tinkamumo tarnybai, nepakankamo papildomo mokymo ir įrangos.

Kaip pastebėta, dauguma mobilizuotų turi tam tikrą tarnybos patirtį, tačiau daugeliu atvejų esama sveikatos būklė yra tikrinama neatidžiai ir kviečiami net sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.

„Mobilizuoti rezervistai, greičiausiai, patyrė labai didelių nuostolių po to, kai jiems buvo pavesta kasti milžinišką apkasų sistemą vykstant artilerijos apšaudymui Svatovo srityje. Donecko srityje daug rezervistų žuvo pasiųsti kariauti kaktomuša prieš gerai parengtą Ukrainos gynybą Bachmuto regione“, – pažymima apžvalgoje.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad Kremlius tikriausiai baiminasi augančio nepasitenkinimo tarp mobilizuotųjų šeimų, o tai gali paskatinti juos protestuoti, nepaisant represijų baimės.

Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą gali sutrikdyti rusiškų gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą į Europą, skelbia „Bloomberg“.

„Rusijos smūgiai prieš Ukrainos dujų ir elektros tinklus gali sutrikdyti tranzitą. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, – sakė agentūros kalbintas Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės UGTSU vadovas Serhijus Makohonas.

Nutrūkus rusiškų dujų tiekimui per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu vamzdynu „Nord Stream“, Ukrainos koridorius tapo pagrindiniu jų eksportui į Europą. 

Masinį Ukrainos apšaudymą raketomis Kremlius pradėjo spalio 10-ąją, tą parą sugadindama 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros. Lapkričio 15-ąją Rusija į Ukrainą paleido 100 raketų – tai buvo masiškiausias energetikos sistemos apšaudymas nuo karo pradžios. Ukrainos energetikos sistemai Rusijos raketos vėl smogė šį ketvirtadienį.

Visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais valdantis „Gazprom“ anksčiau šią savaitę metė kaltinimus Ukrainai, neva ši pasilieka sau dalį į Moldovą tranzitu pumpuojamų dujų ir pagrasino nuo lapkričio 28-osios pradėti mažinti „tiekimą per pagrindinį tranzito į Europą mazgą“, jei šis „disbalansas išliks“.

Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ pretenzijas atmetė tiek Ukraina, tiek ir Moldova, kaip „grubų manipuliavimą faktais, siekiant pateisinti ketinimus dar labiau apriboti dujų tiekimą Europai“, taip jai keršijant už paramą Ukrainai, atremiančiai jau devynis mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją.

Rusijos Federacija nuolat atakuoja Ukrainos energetikos objektus, po didelio masto atakos lapkričio 23 dieną daugelis vartotojų vis dar yra be elektros ir vandens. „Forbes“ žurnalistai paskelbė tris elektros tiekimo nutraukimo variantus, kuriuos numato Ukrainos vyriausybė.

Pirmas scenarijus: elektros atjungimas kairiajame Dniepro krante.
Pagal tokį scenarijų Rusijos Federacija smogia tranzito pastotėms, kurios perduoda elektrą iš šalies vakarų į rytus, ir smogia į elektrines kairiajame krante.

Esant tokiai įvykių eigai, Černihivo, Sumų, Poltavos, Dniepropetrovsko sritys, taip pat dalis Ukrainos kontroliuojamų Charkivo, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių be elektros liks 12 valandų per parą. Elektors nebus iš dalies Mykolajivo, Chersono, Kirovohrado, Čerkasų ir Kyjivo srityse kartu su kairiuoju Kyjivo krantu.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Charkivas naktį - neapšviestos gatvės taupant elektrą

Antrasis scenarijus: elektros atjungimas visoje šalyje.
Pagal tokį scenarijų Rusija atakuoja elektrines ir pastotes visoje šalyje. Ukraina bus prijungta prie Europos elektros tinklų, tačiau visoje Kyjivo kontroliuojamoje teritorijoje žmonės turės išbūti be elektros nuo 12 iki 24 valandų per parą.

Trečiasis scenarijus: elektros atjungimas visoje šalyje iki 7 dienų.
Esant blogiausiam scenarijui, Rusijos Federacija pradės seriją didžiulių smūgių prieš atvirus atominių elektrinių skirstomuosius įrenginius ir pastotes, jungiančias Ukrainos energetikos sistemą su Europos.

Tikėtina, kad atominės elektrinės išvis nustos veikusios. Tuomet visų pirma bus atkurtas Ukrainos ir Europos energetikos sistemų ryšys.

„Pirmenybė bus teikiama elektrai komunalinių paslaugų ir gyventojų poreikiams. Atkurti atominių elektrinių darbą gali prireikti iki 7 dienų. Tik po to pramonė bus atgaivinta“, – blogiausią Ukrainos elektros energijos tiekimo nutraukimo scenarijų apibūdina „Forbes“ žurnalistai.

Naktį į penktadienį Rusija smogė pietinio Ukrainos Zaporižios miesto apylinkėms, penktadienį „Telegram“ pranešė vietos regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Incidento detalės tiriamos. Saugokite save!“ – rašė jis. 

Apie apšaudymą pranešė ir Dniepropetrovsko sritis, esanti kitapus upės nuo Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės. 

„Naktį jie apšaudė Marhanecį ir Nikopolį raketomis „Grad“ ir sunkiąja artilerija. Mažiausiai 70 rusiškų sviedinių nukrito miestuose ir kaimuose“, – penktadienį „Telegram“ rašė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka. 

Jo teigimu, aukų nėra, tačiau apšaudymo detalės vis dar tikslinamos. 

Šie smūgiai buvo suduoti po to, kai trečiadienį Rusijos raketų ugnis buvo nukreipta į Ukrainos kritinę infrastruktūrą ir sukėlė šalies elektros energijos sistemos „užtemimą“, anksčiau per nacionalinę televiziją sakė šalies energetikos ministras.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas sakė, kad ji pasiruošusi teikti pagalbą dar keturioms Ukrainos branduolinėms elektrinėms po to, kai nutrūkus elektros energijos tiekimui jos buvo atjungtos nuo tinklo.

Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais – iš viso 100 karių grįžo į savo šalis. 

Pasak Rusijos ir Ukrainos pareigūnų, po derybų kiekviena pusė grąžino po 50 į nelaisvę paimtų karių.

„Lapkričio 24 d., pasibaigus derybų procesui, iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos grąžinta 50 Rusijos karių, kuriems nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. 

Planuojama karius nugabenti į Maskvą gydytis, kur jiems būtų suteikta „būtina medicininė ir psichologinė pagalba“, priduriama pranešime. 

Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, tarp 50 grąžintų karių, kurie pateko į nelaisvę per susidūrimus su rusų kariuomene Mariupolyje, „Azovstalio“ gamykloje, Černobylio elektrinėje ir Gyvačių saloje, buvo du karininkai. 

„Toliau dirbame, kad visi mūsų žmonės būtų išlaisvinti. Esu dėkingas už darbą Koordinaciniam štabui dėl elgesio su karo belaisviais. Grąžinsime visus“, – sakoma jo pareiškime. 

Per pastarąsias dvi dienas buvo grąžinti 86 ukrainiečių kariai, o iš viso per Rusijos invaziją buvo paleisti 1 269 žmonės, pridūrė jis.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), atsižvelgdama į šalies prašymą, ėmė teikti pagalbą dar keturioms Ukrainos branduolinėms elektrinėms, ketvirtadienį vaizdo pareiškime pranešė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi.

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi

Nuo rugsėjo mėnesio TATENA ekspertai teikia pagalbą Zaporižioje, didžiausioje Europos atominėje elektrinėje, kurią užėmusios Rusijos pareigos, o nuo šiol teiks paramą ir dar keturioms Rivnės, Chmelnyckio, Pietų Ukrainos ir Černobylio elektrinėms.

Po Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai veikiančios Zaporižės, Rivnės, Pietų Ukrainos ir Chmelnyckio atominės elektrinės buvo atjungtos nuo tinklo ir „priverstos pasikliauti avariniais dyzeliniais generatoriais, kad gautų elektros energiją, reikalingą tolesniam jų saugumui ir patikimumui užtikrinti“, – sakė M.Grossi.

TATENA generalinis direktorius pastebėjo, kad „tokia beprecedentė situacija būtų buvusi neįsivaizduojama vos prieš kelis mėnesius. Tai kelia didelį nerimą“.

„Turime padaryti viską, kad išvengtume branduolinės avarijos bet kuriame iš šių branduolinių objektų, kuri tik dar labiau padidintų siaubingas kančias, kurių liudininkais jau esame Ukrainoje. Laikas veikti yra dabar“, – ragino M.Grossi. 

Rusijos Federacijos Belgorodo srityje okupantai įrengė savo šarvuočių, kuriuos sudaužė Ukrain, „kapines“.

Rusų šarvų „kapines“ pavyko užfiksuoti iš oro. Nuotraukų seriją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginė vadovybė.

Nuotraukoje matosi dešimtys rusų tankų ir kitų karinių šarvuočių, kuriuos neutralizavo Ukrainos kariai.

„Viskas vyksta pagal planą, nuostolių nėra“, – ironiškai pažymėjo Strateginė vadovybė. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės vadovybės nuotr./Rusijos šarvuočių „kapinės“

Penktadienį minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad šalia karinių Rusijos nusikaltimų įrodymų privaloma pridėti ir seksualinio smurto bylas.

Pasak Seimo pirmininkė pasisakyme kovos su smurtu prieš moteris dieną ragina ypač atkreipti dėmesį į karo zonose smurtą dėl lyties, seksualinę ir kitokią prievartą patyrusias mergaites ir moteris.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Net ir taikos sąlygomis smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai patiria mergaitės ir moterys. O ką kalbėti apie karo metą! Išpuoliai prieš civilius, seksualinė prievarta ir smurtas nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios tapo dar vienu agresorės Rusijos ginklu prieš taikius gyventojus, pirmiausia, žinoma, mergaites ir moteris“, – sakoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtame parlamento pirmininkės pranešime.

Anot jos, tokiais veiksmais okupantai bando palaužti kovinę dvasią, sunaikinti žmogiškąjį orumą ir ištrinti tapatybę. 

„Kad ir kaip būtų, seksualinis smurtas ir prievarta yra nusikaltimas. O už tai nusikaltėliai privalo sulaukti deramo atpildo. Todėl Ukraina ir tarptautinė bendruomenė šalia karinių Rusijos nusikaltimų įrodymų privalo pridėti ir seksualinio smurto karo metu bylas“, – įsitikinusi V.Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį Seimo rūmuose susitiks su Lietuvoje viešinčiu 15-mečiu ukrainiečiu Andrijumi Pokrasa, tarptautinės žiniasklaidos pavadintu jaunuoju didvyriu.

A.Pokrasa išgarsėjo, kai karo Ukrainoje pradžioje pilotuodamas savo droną, su tėčiu Stanislavu nustatė tikslias rusų konvojaus, važiavusio Žitomyro keliu link Kijyvo, koordinates ir jas perdavė savo šalies kariams.

Ukrainos karinės pajėgos pagal jo duomenis sunaikino 70 tankų koloną.

Šią savaitę penkiolikmetis su šeima europarlamentaro Petro Auštrevičiaus kvietimu lankėsi Trakuose, susitiko su šios savivaldybės meru Andriumi Šatevičiumi.

A.Pokrasa su šeima kurį laiką gyveno Lenkijoje, bet vėliau grįžo į namus netoli Kyjivo.

Penktadienį Kaune Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai aptars NATO rytinio flango stiprinimą.

Valstybių vadovai taip pat dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamame simpoziume „Europos idėja“, kur aptars Europos ateities vizijas, pranešė Prezidentūra.

Simpoziume nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Prezidentų dėmesys Kaunui skiriamas siekiant pabrėžti šio miesto kaip „Europos kultūros sostinės 2022“ statusą, skelbiama pranešime.

Tarptautinės dingusių žmonių komisijos direktorius Matthew Holliday sako, kad per karą Ukrainoje dingo daugiau kaip 15 000 žmonių.

Pasak M.Holliday, 15 000 žmonių skaičius yra konservatyvus, atsižvelgiant į tai, kad vien Mariupolyje, Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, žuvo arba dingo be žinios 25 000 žmonių.

Jis mano, kad dingusiųjų be žinios atvejų tyrimo procesas Ukrainoje tęsis ne vienerius metus, net ir nutraukus karo veiksmus, skelbia „Reuters“.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as mano, kad Ukrainos kariuomenė turi tęsti puolimą žiemą ir pasinaudoti savo pranašumais mūšio lauke.

Kaip B.Wallace'as sakė laikraščiui „The Daily Beast“, būtent tokį patarimą jis duotų savo kolegoms ukrainiečiams, su kuriais bendrauja beveik kiekvieną savaitę.

„Scanpix“/AP nuotr./Benas Wallace'as

„Turint omenyje ukrainiečių turimus pranašumus, susijusius su apmokymu, įranga ir aukšta kariuomenės kokybe prieš demoralizuotus, prastai apmokytus ir blogai aprūpintus rusus, Ukraina būtų suinteresuota išlaikyti pagreitį žiemą“, – aiškino britų ministras.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenė jau gavo 300 000 žieminių uniformų komplektų.

„Iš tarptautinės bendruomenės jie gavo 300 000 žiemos kovinių komplektų – tai esminis reikalavimas bet kokiam žiemos puolimui“, – pabrėžė jis.