- CNN: JAV ir Izraelio karas su Iranu pasiekė kritinį tašką – Trumpo kantrybė senka
- Trumpui – nauji smūgiai iš Europos: griežtai pasisakė Lenkija ir Italija
- Pribloškiantys vaizdai Irane: JAV numetė superbombas – viskas išlėkė į orą
- Prie Dubajaus po Irano atakos degė tanklaivis – jame apie 2 mln. barelių naftos
Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Prie Dubajaus po Irano atakos degė tanklaivis – jame apie 2 mln. barelių naftos
09:18
Iranas smogė Dubajaus uoste stovinčiam pilnai naftos žaliavos pakrautam tanklaiviui. Po atakos – tanklaivis užsidegė, laivos korpusas buvo apgadintas, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Tai naujausias Islamo respublikos smūgis prekybiniams laivams Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje.
Dubajaus valdžios institucijos informavo, kad dėl bepiločio orlaivio atakos prieš tanklaivį „Al Salmi“ laive kilo gaisras, kuris buvo užgesintas anksti antradienį, po kelių valandų. Vėliau jos patvirtino, kad naftos nuotėkio nebuvo. Visi 24 įgulos nariai yra saugūs.
Stebėtojų duomenimis, į tanklaivį buvo pakrauta apie 2 mln. barelių naftos iš Kuveito ir Saudo Arabijos. Remiantis pranešimais, jo paskirties vieta nurodytas uostas Kinijoje.
Ataka įvykdyta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad JAV sunaikins Irano energetikos gamyklas ir naftos gręžinius, jei šis neatidarys Hormūzo sąsiaurio.
Kuveito naftos korporacija (KPC) patvirtino, kad laivui „Al Salmi“, stovėjusiam Jungtinių Arabų Emyratų Dubajaus uoste, smogė Iranas, dėl to laive kilo gaisras ir buvo padaryta kitų pažeidimų.
Naujienų agentūroms pranešus apie išpuolį prieš tanklaivį, kuriuo gali būti gabenama apie 2 mln. barelių naftos, kurios vertė dabartinėmis kainomis viršija 200 mln. dolerių, naftos kainos trumpam šoktelėjo, tačiau po to, kai laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D.Trumpas pripažino savo padėjėjams, jog yra pasirengęs užbaigti karą, net jei Hormūzo sąsiauris liks uždarytas, kainos šiek tiek sumažėjo.
Naftos ir degalų kainų šuolis neigiamai paveikė JAV namų ūkius ir tapo D.Trumpo ir jo Respublikonų partijos politiniu galvos skausmu prieš lapkričio vidurio kadencijos rinkimus, nes D.Trumpas buvo pažadėję mažinti energijos kainas ir didinti JAV naftos ir dujų gavybą.
Trumpas: „Karas prieš Iraną eina į pabaigą“
00:48
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė tikintis, kad karas prieš Iraną „artėja prie pabaigos“. Duodamas interviu telefonu kanalui „NBC News“, šalies vadovas neslėpė optimizmo ir negailėjo pagyrų savo administracijai.
„Mums sekasi puikiai“, – teigė D.Trumpas, save pavadindamas „tikrai puikiu vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu“.
Prezidentas užsiminė apie pasikeitusį Teherano požiūrį: „Žmonės, su kuriais turime reikalų (Irane – red.past), yra daug protingesni ir ne tokie radikalūs. Mes neleisime Iranui turėti branduolinio ginklo... Turiu baigti pokalbį, man reikia tęsti karą.“
Baltieji rūmai skaičiuoja dienas iki pabaigos
D.Trumpas ne kartą viešai deklaravo, kad karą jau „laimėjo“. Vakar vykusioje spaudos konferencijoje jo atstovė spaudai Karoline Leavitt patvirtino, kad prezidentas laikosi savo pradinio plano užbaigti karinę kampaniją per 4–6 savaites.
„Šiandien yra 30-oji diena, tad patys pasiskaičiuokite“, – pridūrė K.Leavitt, duodama suprasti, kad aktyvūs veiksmai gali baigtis jau artimiausiomis savaitėmis.
Diplomatinis chaosas: ar vyksta derybos?
D.Trumpo administracija nuolat tvirtina palaikanti ryšį su „naująja Irano vadovybe“ ir demonstratyviai ignoruoja naująjį aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei. Tačiau oficialusis Teheranas pateikia visai kitokią versiją.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi dar kartą patikino, kad jokios tiesioginės derybos nevyksta. Pasak jo, visi pranešimai su Vašingtonu keičiami tik per Užsienio reikalų ministeriją ir regioninius tarpininkus.
Ši prieštaringa informacija kelia klausimų – ar JAV iš tiesų pavyko rasti nuolaidesnių pašnekovų Irano viduje, ar tai tik psichologinio karo dalis siekiant susilpninti M.Khamenei režimą.
Tragedija Pietų Libane: Izraelis pareiškė, kad JT taikdarius pražudė „Hezbollah“ sprogmenys
00:23
Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Danny Danonas pareiškė, kad Izraelis dėl visų trijų pastarojo meto taikdarių žūčių Pietų Libane kaltina grupuotę „Hezbollah“.
Ambasadorius rėmėsi pirmadienį netoli Bani Ajano detonavusiais sprogstamaisiais užtaisais ir šeštadienį įvykdytu JT taikdarių pozicijų apšaudymu.
D.Danonas nepateikė jokių konkrečių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, o JT atstovas spaudai pabrėžė, kad tyrimas dėl šių incidentų vis dar tęsiamas. Trys Indonezijos taikdariai žuvo vykstant intensyviems mūšiams tarp Izraelio kariuomenės ir „Hezbollah“ kovotojų.
Vėlų antradienio vakarą Izraelio kariuomenė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jos pajėgų nebuvo toje Pietų Libano zonoje, kur pirmadienį per sprogimą žuvo du UNIFIL (JT laikinųjų pajėgų Libane) taikdariai.
Kariuomenės atstovai taip pat patikino, kad Izraelio kariai toje vietovėje nebuvo palikę jokių sprogstamųjų užtaisų.
Analitikas įspėja: viskas gali brangti dar labiau – yra vienas veiksnys, apie kurį nekalbama
23:07
Karas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi jau daugiau nei mėnesį, ir tai vis labiau jaučiama kasdieniame gyvenime – degalinėse, parduotuvių lentynose ir investicijose į akcijų rinką.
Artimųjų Rytų tyrinėtojas Tomsas Rathfeldersas sako, kad yra vienas veiksnys, kuriam įvykus, situacija gali dar labiau pablogėti.
Leidinys TVNET apžvelgia, kokios aplinkybės Irane gali lemti dar sudėtingesnę ekonominę situaciją pasaulyje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Irano prezidentas prabilo apie karo pabaigą: kelia sąlygas JAV ir Izraeliui
23:01
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pareiškė, kad Teheranas turi reikiamą valią užbaigti karą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis, tačiau reikalauja garantijų, jog konfliktas nepasikartos.
„Mes turime sukaupę reikiamą valią užbaigti šį konfliktą, jei bus įvykdytos esminės sąlygos, ypač – suteiktos būtinos garantijos, užkertančios kelią agresijos pasikartojimui“, – telefonu kalbėdamas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku teigė M.Pezeshkianas.
Karas prieš Iraną prasidėjo šių metų vasario 28 d., kai Izraelis ir JAV sudavė masinius raketų bei oro smūgius daugeliui šalies regionų, įskaitant sostinę Teheraną. Pirmąją karo dieną per ataką Teherane žuvo aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei.
Reaguodamas į tai, Iranas surengė atsakomuosius smūgius Izraeliui bei Persijos įlankos valstybėms, kuriose yra įsikūrusios JAV karinės bazės.
Taip pat Teheranas beveik visiškai paralyžiavo laivybą strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, sukeldamas krizę pasaulinėse rinkose.
Izraelio premjeras prabilo apie naujas sąjungas Artimuosiuose Rytuose: „Irano režimas greitai žlugs“
22:28
Izraelis kuria naujus aljansus su Artimųjų Rytų šalimis, siekdamas atremti Irano keliamą grėsmę. Apie tai praneša „The Times of Israel“.
„Mes kuriame naujas sąjungas su svarbiomis regiono valstybėmis, kad kartu pasipriešintume bendrai Irano grėsmei“, – pažymėjo Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu.
B.Netanyahu neatskleidė konkrečių šalių, kurios prisijungs prie šių aljansų, tačiau užsiminė, kad „tikisi netrukus pasidalinti informacija apie svarbius susitarimus“. Be to, premjeras užtikrintai pareiškė, kad dabartinis Irano režimas netrukus žlugs.
Pasak jo, per praėjusiais metais vykdytas operacijas prieš Iraną, Izraeliui pavyko pašalinti tiesioginį pavojų, kad Irano kariuomenė apsiginkluos branduoliniu ginklu ir dideliu kiekiu balistinių raketų.
„Dabar pasiekėme papildomą rezultatą – sunaikinome režimo pramoninius pajėgumus gaminti šias naikinimo priemones“, – sakė B.Netanyahu.
Trumpas rado būdą apmokėti sąskaitas: už karą su Iranu gali tekti susimokėti arabų šalims
22:13
Donaldas Trumpas gali paprašyti arabų šalių padengti JAV karo prieš Iraną išlaidas, paskelbė Baltieji rūmai.
Šios išlaidos jau dabar siekia dešimtis milijardų dolerių, o prezidentas papildomai iš Kongreso paprašė dar 200 mlrd. JAV dolerių.
D.Trumpo spaudos sekretorė Caroline Levitt pirmadienį, atsakydama į žurnalisto klausimą, ar arabų valstybės turėtų mokėti už dabartinį karą – panašiai kaip per 1990–1991 m. operaciją „Dykumos audra“, kai sąjungininkai padėjo finansuoti Kuveito išlaisvinimą, – neslėpė tokių planų.
„Manau, prezidentas būtų labai suinteresuotas paprašyti jų tai padaryti. Nenorėčiau užbėgti jam už akių, bet tikrai žinau, kad jis turi tokią idėją, ir manau, kad apie tai iš jo išgirsite daugiau“, – kanalui „Al Jazeera“ teigė C.Levitt.
Karo kaina – daugiau nei milijardas per dieną
Pentagono pareigūnai informavo Kongresą, kad operacijos prieš Iraną kaina per pirmąsias šešias dienas sudarė 11,3 mlrd. dolerių. Strateginių ir gynybos studijų centro vertinimu, per pirmąsias 12 karo dienų suma pasiekė 16,5 mlrd. dolerių.
Remiantis šiais duomenimis, vidutinė viena karo diena Jungtinėms Valstijoms kainuoja apie 1,38 mlrd. dolerių, nors ši suma gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo kovos veiksmų intensyvumo ir naudojamos ginkluotės masto.
Siekdamas tęsti karinę kampaniją ir papildyti sunaudotas šaudmenų atsargas, D.Trumpas paprašė Kongreso skubiai skirti papildomus 200 mlrd. dolerių.
Prieš 35-erius metus vykusio Persijos įlankos karo metu regiono šalys ir koalicijos narės, įskaitant Vokietiją bei Japoniją, surinko 54 mlrd. dolerių (šiandienine verte – apie 134 mlrd. dolerių), kad padėtų apmokėti JAV dalyvavimą.
Tačiau tuomet koalicija turėjo JT mandatą, o jos tikslas buvo išlaisvinti okupuotą Kuveitą. Dabartinę karinę operaciją prieš Iraną JAV ir Izraelis pradėjo be platesnės tarptautinės paramos.
Pretenzijas reiškia ir Iranas
Klausimas, kas turėtų mokėti už karą, keliamas ne pirmą kartą. D.Trumpui artimas dešiniųjų pažiūrų komentatorius Seanas Hannity pareiškė, kad Iranas už prieš jį vykdomą operaciją turėtų atsilyginti savo nafta.
Teheranas, savo ruožtu, kaip sąlygą karui nutraukti nurodė reparacijas už patirtą naikinimą.
Pačios Persijos įlankos valstybės taip pat patiria milžiniškų nuostolių dėl Irano raketų ir dronų atakų. Pavyzdžiui, Kataras skaičiuoja, kad vien dviejų pažeistų gamybos linijų remontas didžiausiame pasaulyje suskystintų gamtinių dujų komplekse kainuos 26 mlrd. dolerių ir užtruks nuo trejų iki penkerių metų.
Iranas patvirtino ryšį su JAV: „Keičiamės žinutėmis, bet tai nėra derybos“
21:54
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi patvirtino, kad tarp Teherano ir Vašingtono vyksta apsikeitimas pranešimais tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus. Kartu jis pabrėžė, kad tai nereiškia derybų proceso pradžios.
Apie tai, remdamasis „Al Jazeera“, praneša portalas „RBC-Ukraine“.
A.Araghchi teigimu, jis ir toliau tiesiogiai gauna pranešimus iš JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo, tačiau, pasak ministro, tai neturėtų būti interpretuojama kaip derybos tarp Irano ir JAV.
„Aš vis dar gaunu žinutes tiesiogiai iš S. Witkoffo, bet tai nereiškia, kad mes deramės“, – pažymėjo Irano diplomatas.
Ministras taip pat pareiškė, kad visa komunikacija su Vašingtonu vyksta išskirtinai per Irano užsienio reikalų ministeriją. Jo teigimu, lygiagrečiai informacija keičiasi ir saugumo tarnybos.
A.Araghchi paneigė bet kokius įtarimus dėl neva vykstančių derybų su bet kuria kita šalies viduje veikiančia puse. Jis akcentavo, kad visi kontaktai su Vašingtonu yra centralizuoti Užsienio reikalų ministerijos rankose.
Be to, diplomatas nurodė, kad Teheranas neatsakė į JAV pateiktą 15-os punktų planą ir neperdavė Vašingtonui jokių savo iniciatyvų ar sąlygų.
Jis pridūrė, kad Iranas dar nepriėmė sprendimo dėl galimų derybų su JAV, o pati tema kelia tam tikrų rezervacijų.
Kalbėdamas apie galimą karo pabaigą, Irano užsienio reikalų ministras buvo griežtas: Iranas nesutiks su jokia pauze ar laikinomis paliaubomis. Pasak jo, šalis yra pasirengusi kalbėtis tik apie visišką karo nutraukimą visame regione.
Propaganda apie karą Irane – gerokai kuklesnė: kas verčia Rusiją prikąsti liežuvį?
21:06
Rusijos propagandos mašina, užsivedanti kone per kiekvieną krizę ir konfliktinę situaciją, per karą prieš Iraną veikia tyliau. Vangesnis įsitraukimas į informacinį karą matyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Tam yra paaiškinimas – aktyvi propaganda komplikuotų diplomatiją su JAV, todėl bandoma išlaviruoti tarp atsargios paramos Iranui bei kritikos dėl atakų ir santykių su Vašingtonu išlaikymo. Propagandos dėmesys ir toliau sutelktas į Ukrainą bei Vakarų paramą jai, šiame kontekste bandant išnaudoti ir situaciją Artimuosiuose Rytuose.
Buvo antikarinės propagandos banga
Pačioje vasario pabaigoje JAV ir Izraelio pajėgoms ėmus atakuoti Iraną, socialinius tinklus „X“, „Instagram“ ir „Bluesky“ užplūdo proiranietiška ir antikarinė propaganda.
JAV veikiančio Klemsono universiteto Žiniasklaidos analizės centras išsiaiškino, kad ją daugiausia skleidė netikrų socialinės žiniasklaidos paskyrų tinklas, susijęs su Irano Islamo revoliucijos gvardija (angl. Islamic Revolutionary Guard Corps, IRGC).
Ekspertų teigimu, paskyros, apsimetančios Škotijos nepriklausomybės šalininkais, airių nacionalistais ir lotynų amerikiečių moterimis, iki vasario pabaigos skelbė prieštaringą turinį, skirtą vietos auditorijai. Tuomet jos staiga persiorientavo į karą Irane.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
CNN: JAV ir Izraelio karas su Iranu pasiekė kritinį tašką – Trumpo kantrybė senka
20:51
JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžioje atrodė, kad sąjungininkai turi akivaizdų pranašumą, tačiau Teheranui pavyko savo negausius kozirius paversti skausmingais spaudimo taškais Vašingtonui. Pasak CNN, šiuo metu Iranas perėmė strateginę iniciatyvą, o karas virto įtemptomis „įtakos svertų varžybomis“.
Analitikų teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo galimybės tampa vis labiau ribotos. Viena iš svarstomų radikalių priemonių – Irano naftos eksporto „nervų centro“ Chargo saloje užėmimas.
Nors toks žingsnis galėtų „uždusinti“ Irano ekonomiką, nėra jokios garantijos, kad režimas kapituliuos. Tuo pat metu pats D.Trumpas tvirtina, kad užkulisiuose vyksta produktyvios diplomatinės derybos.
Ekspertai, stebintys JAV oro desanto pajėgų telkimą Artimuosiuose Rytuose, daro prielaidą, kad prezidento kantrybė senka. Jis gali duoti įsakymą užimti Chargo ar kitas strategines salas Hormūzo sąsiauryje.
Kita, visiškai priešinga svarstoma alternatyva – laipsniškas naftos sankcijų Iranui švelninimas, siekiant atgaivinti diplomatines derybas ir nukreipti konfliktą nuo grynai karinio sprendimo.
Visgi būtent Irano vykdoma sąsiaurio blokada suteikia Teheranui neproporcingai didelę galią, kuri laikui bėgant tik stiprėja.
„D.Trumpo kantrybė senka. Jei artimiausiu metu neprasidės tikra diplomatija, jis gali būti nenumaldomai pastūmėtas eskalacijos link. Tai padarytų bet kokį atsitraukimą ar nuolaidas neįmanomomis, kad ir kokia būtų jų kaina“, – rašoma straipsnyje.
„Quincy“ instituto viceprezidentas Trita Parsi pažymi: „Kai tik jis (D.Trumpas) praras galimybę manevruoti, paskatos trauktis iš konflikto zonos, lyginant su spaudimu greitinti veiksmus, vėl pasikeis klaidinga kryptimi. Todėl iraniečiai turi suprasti, kad jų laikas nėra beribis, nors jo jie tikriausiai turi daugiau nei D.Trumpas.“
Autoriai daro išvadą, kad tiek JAV, tiek Iranas turi pranašumų, kurie gali tapti lemiamais, tačiau abi pusės privalo „kortomis žaisti itin atsargiai“, kad nenuvestų savęs ir viso pasaulio į katastrofą.
