Karas Ukrainoje. Kovo mėnesį Ukraina sunaikino rekordinį kiekį rusiškos artilerijos sistemų

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Margus Tsahkna

Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna sakė, kad Talinas svarsto galimybę prisijungti prie Čekijos vadovaujamos iniciatyvos pirkti Ukrainai itin reikalingus artilerijos sviedinius, pranešė Čekijos žiniasklaidos priemonė „Ceske Noviny“.

Pranešama, kad šis pareiškimas buvo padarytas bendroje M.Tsahknos ir jo Čekijos kolegos Jano Lipavskio spaudos konferencijoje po jų susitikimo balandžio 2 d.

Ukraina patiria vis didesnį spaudimą, nes jos amunicijos atsargos senka, o JAV užsienio pagalbos įstatymas Kongrese buvo užblokuotas dėl politinių kovų. Įstatymo projektas, pagal kurį Ukrainai būtų skirta 60 mlrd. dolerių, jau kelis mėnesius stovi vietoje, nepaisant Baltųjų rūmų ir kitų Kongreso narių spaudimo.

M.Tsahkna sakė, kad Estija remia šią iniciatyvą ir šiuo metu rengia „konkrečius pasiūlymus“, cituoja „Ceske Noviny“.

J.Lipavskis palankiai įvertino Estijos susidomėjimą prisijungti prie iniciatyvos. „Manau, mes aiškiai sutariame, kad tinkama Ukrainos gynyba yra mūsų visų gynyba“, – sakė J.Lipavskis.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasario mėn. sakė, kad Čekija nustatė 500 000 155 mm ir 300 000 122 mm sviedinių už Europos ribų, kuriuos būtų galima nupirkti ir nusiųsti Ukrainai, kai bus skirta reikiamų lėšų. Nuo to laiko prie šios iniciatyvos prisidėjo nemažai šalių, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Švediją, Kanadą, Lenkiją, Prancūziją, Daniją ir kitas šalis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

Antradienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Ukrainos karas su Rusija pasiekė „kritinį momentą“ ir jai skubiai reikia didesnės Vakarų paramos, ir apgailestavo, kad Kongresas atsidūrė aklavietėje dėl daugiamilijardinio karinio paketo Kyjivui.

„Absoliučiai būtina suteikti ukrainiečiams tai, ko jiems ir toliau reikia apsiginti, ypač kalbant apie amuniciją ir oro gynybą“, – sakė A.Blinkenas žurnalistams viešėdamas Prancūzijoje.

„Tai dar viena priežastis, kodėl papildomas biudžeto prašymas, kurį prezidentas (Joe) Bidenas pateikė (JAV) Kongresui, turi būti kuo greičiau įvykdytas.“

J.Bidenas ragino respublikonų kontroliuojamus JAV Atstovų Rūmus pritarti karinės ir finansinės pagalbos paketui, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Džonsonas kelis mėnesius stabdė šį klausimą, motyvuodamas vidaus prioritetais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad jei Ukraina negaus pagalbos, jo pajėgos turės atsitraukti „mažais žingsneliais“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlė per penkerius metus sukurti 100 mlrd. dolerių vertės sąjungininkų fondą Ukrainai, balandžio 2 d. pranešė „Bloomberg“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, susipažinusiais su šiuo klausimu.

Žinia apie pasiūlymą pasirodė prieš balandžio 3-4 d. Briuselyje vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame bus švenčiamos aljanso 75-osios metinės ir aptariama tolesnė pagalba Ukrainai, taip pat galimi kandidatai į generalinio sekretoriaus postą pasibaigus J.Stoltenbergo kadencijai spalio mėn.

Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, pasiūlymas, kuriam turės pritarti visos 32 aljanso narės, greičiausiai bus iš dalies pakeistas iki liepos mėn. įvyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo. Be to, „sąjungininkai vis dar aptarinėja J.Stoltenbergo pasiūlymą ir bet kokią apskaitos mechaniką, įskaitant tai, ar į bendrą sumą įtraukti dvišalę pagalbą Ukrainai“, – pranešė „Bloomberg“.

Pasak pranešimo, NATO taip pat galėtų perimti JAV vadovaujamos Ukrainos kontaktinės gynybos grupės, kuri koordinuoja maždaug 50 šalių ginklų tiekimą Ukrainai, operatyvines pareigas.

„Vadovaujant NATO vyriausiajam sąjungininkų vadui generolui Krisui Kavoliui, toks žingsnis galėtų apsaugoti struktūrą nuo bet kokių politinių pokyčių, galinčių įvykti po lapkričio mėn. rinkimų“, – teigė „Bloomberg“, turėdama omenyje galimą Donaldo Trumpo pergalę artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose, atsižvelgiant į jo prieštaringus pasisakymus apie aljanso ateitį ir paramą Ukrainai.

Pasak „Bloomberg“, J.Stoltenbergo pasiūlymo palaikymas galėtų reikšti „paradigmos pokytį“ NATO, kuri anksčiau atsiribodavo nuo panašių pastangų, kad nebūtų įtraukta į platesnį karą su Rusija.

Nors ir būdamos vieningos kaip blokas prieš visapusišką Rusijos invaziją, NATO valstybių narių paramos lygis ir jų vieši pareiškimai dėl Kremliaus keliamos grėsmės Europos saugumui skiriasi.

Geografiškai arčiau Rusijos esančios NATO narės, pavyzdžiui, Baltijos šalys, buvo atviresnės nei kitos.

Anksčiau Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad „ne visos šalys supranta, koks yra skubos veikti jausmas“, turėdamas omenyje Rusijos karą ir paramą Ukrainai.

Kovo 20 d. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje padėtų išvengti Trečiojo pasaulinio karo.

Antradienį Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo pramoninius objektus Tatarstano provincijoje – tai būtų didžiausias Kyjivo smūgis Rusijos teritorijoje nuo karo pradžios prieš daugiau nei dvejus metus.

Per išpuolį prieš objektus netoli Jelabugos ir Nižnekamsko miestų, esančių maždaug už 1 200 km į rytus nuo Ukrainos, buvo sužeisti septyni žmonės, pranešė Rusijos regioninė valdžia.

Per smūgį buvo apgadintas studentų ir darbuotojų bendrabutis laisvojoje ekonominėje zonoje, kurioje, kaip pranešama, yra įsikūrusi Irano sukurtų bepiločių orlaivių gamybos gamykla, sakoma kituose žiniasklaidos pranešimuose. Tatarstanas garsėja aukštu industrializacijos lygiu.

Vida Press ir „Scanpix“/AFP nuotr./1999 m. daugiabučių sprogdinimai Rusijoje

Kovo pabaigoje įvykusios žiaurios žudynės Rusijos koncertų salėje, per kurias žuvo mažiausiai 140 žmonių, o dar per 180 sužeista, tapo naujausiu išpuoliu ilgame teroristinių išpuolių ir įkaitų grobimų sąraše per beveik ketvirtį amžiaus trunkantį Rusijos lyderio Vladimiro Putino valdymą.

Leidinys TVNET apžvelgia didžiausius pastarųjų dviejų dešimtmečių teroristinius išpuolius Rusijoje, kurie sukrėtė ne tik Kremlių, bet ir metė šešėlį ant Rusijos valdžios.

Išpuolis prieš Kroko rotušę Maskvoje, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ Centrinės Azijos padalinys, po kelerius metus trukusios ramybės tapo vienu žiauriausių ir labiausiai sukrečiančių Rusijoje.

V.Putino požiūris į kovą su teroristais pasižymi tvirta pozicija nenusileisti jokiems jų reikalavimams. Vis dėlto šalyje, kurioje riba tarp tiesos ir melo dažnai ištrinama, kalbama ne tik apie Rusijos galimybes užkirsti kelią kruviniems išpuoliams, bet ir, tamsiems debesims tvenkiantis virš Kremliaus, apie saugumo tarnybų dalyvavimą šiuose žiaurumuose.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje – Rusijos prezidento Boriso Jelcino valdymo pabaigoje – padėtis Rusijoje buvo gana apgailėtina. 1998 m. šalies ekonomika tapo nemoki, rublio vertė smarkiai krito, o B.Jelcino fiskalinė politika prarado pasitikėjimą tarptautinių partnerių akyse. Rusijos piliečiai prarado savo santaupas – antrą kartą per dešimtmetį.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Balandžio 2 d. spaudos konferencijoje Paryžiuje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad JAV „neparėmė ir nesudarė sąlygų Ukrainai smogti už savo teritorijos ribų“.

Kovo mėn. laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad JAV įspėjo Ukrainą nustoti pulti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, perspėdamos, kad smūgiai prieš šiuos objektus gali pakelti pasaulines naftos kainas ir padidinti tolesnių atsakomųjų veiksmų riziką.

Kovo 29 d. interviu laikraščiui „Washington Post“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad taikiniai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą yra teisėta karinė strategija.

Pasak V.Zelenskio, šie smūgiai yra atsakomieji veiksmai už Rusijos išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir atitinka Ukrainos karinius tikslus.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Stefanu Sejournu, A.Blinkenas sakė, kad JAV daro „viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai apsiginti nuo šios Rusijos agresijos“.

„Tuo pat metu mes nei rėmėme, nei sudarėme sąlygas Ukrainos smūgiams už jos teritorijos ribų“, – sakė A.Blinkenas, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

JAV pareigūnas teigia, kad Vašingtonas yra susirūpinęs, jog Kinija padeda Rusijai atkurti savo karinę gynybos bazę, kuri buvo išeikvota po invazijos į Ukrainą.

„Mes tikrai matome, kad KLR pradeda padėti atkurti Rusijos gynybos pramoninę bazę“, – sakė pareigūnas, kuris informavo apie prezidentų Joe Bideno ir Xi Jinpingo derybas.

Ji pridūrė, kad Pekinas tiekia komponentus, kurie gali veikti „pamažu didinant Rusijos pajėgumus Ukrainoje – o tai, žinoma, turi ilgalaikį poveikį Europos saugumui“.

Balandžio 2 d. Rusijos raketų atakos prieš Dnipro miestą metu sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 18, pranešė Dnepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Sergejus Lysakas „Telegram“.

Pasak jo, 12 žmonių buvo hospitalizuoti, įskaitant penkis vaikus.

Pirmadienį Ramzano Kadyrovo „Telegram“ kanale pasirodė vaizdo įrašas, kuris turėtų išsklaidyti gandus apie blogėjančią Čečėnijos lyderio sveikatą. Tačiau vietoj to jis gali juos tik sustiprinti. Čečėnijos valstybės vadovas į kamerą pasisveikina tik eidamas, o visą kitą laiką vaikšto susikoncentravęs į vieną tašką, tarsi jam būtų sunku daryti judesius, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.

VIDEO: Susirūpino R.Kadyrovo sveikata: žiūri į vieną tašką, silpnai reiškia emocijas

Susirūpino R.Kadyrovo sveikata: žiūri į vieną tašką, silpnai reiškia emocijas

R.Kadyrovo Telegram

Vaizdo įraše R.Kadyrovas apžiūri renginių agentūros „IRSE DE“ statomus Grozno švenčių rūmus, o po to eina pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo metu R.Kadyrovui pasakojama apie statybvietę, pro kurią jis eina. Tačiau R.Kadyrovas neprataria nė žodžio.

Daugiau skaitykite ČIA.

Baltimorės tilto griūtis

Prieš savaitę Baltimorėje (JAV) krovininiam laivui sugriovus tiltą ir pražudžius šešis žmones, gimė sąmokslo teorija, esą jį vairavo Ukrainos pilietis. Socialiniuose tinkluose imta šaipytis, esą jis taikėsi į Krymo tiltą, bet susipainiojo. Tai nėra tiesa – incidento metu laive buvo tik indų tautybės įgulos nariai ir du vietos locmanai, turėję jį išvesti iš uosto.

Nelaimė buvo susieta ne tik su Ukrainoje vykstančiu karu, bet netiesiogiai – ir su neseniai Maskvos koncertų salėje įvykdytu išpuoliu, atsakomybę už kurį prisiėmė vadinamoji „Islamo valstybė“.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

/ AP

Estų policija, Pasienio apsaugos valdyba bei Vidaus reikalų ministerija nori nuo gegužės nakčiai uždaryti Estijos ir Rusijos pasienyje esantį Narvos sienos perėjimo punktą, nes ten smarkiai sumažėjo sieną kertančių žmonių skaičius.

Planuojama, jog Narvos pasienio kontrolės punktas dirbtų kasdien nuo 7 val. iki 22 val., o naujoji tvarka galiotų neribotą laiką. 

Rusų sprendimu nuo vasario transportui uždaryta Rusijos ir Estijos sienos perėja – priešais Narvą esantis Ivangorodo punktas. Dėl to Estijoje gerokai sumažėjo sienos kirtimo atvejų: sausį jų buvo daugiau nei 170 tūkst., o vasarį – apie 108 tūkstančiai.

Pranešama, kad naktį sienos kirtimų skaičius sumažėjo beveik perpus ir vasarį siekė apie 13 tūkstančių.

Pasieniečių viršininkas Veiko Kommusaaras nurodė, kad, atsižvelgiant į visas aplinkybes, Narvos pasienio kontrolės punktą geriausia būtų uždarinėti nakčiai. 

„Šį sprendimą pagrindžia keli veiksniai. Pirma, labai sumažėjo naktį kertančių sieną skaičius, todėl netikslinga laikyti sienos perėjimo punktą atidarytą visą parą. Antra, nemanome, kad yra teisinga, jog tuo metu, kai Rusija vykdo plataus masto karą prieš savo kaimynę ir Estija pataria nesilankyti Rusijoje, policijos ir sienos apsaugos valdyba leidžia Estijos mokesčių mokėtojų pinigus tam, kad Narvos sienos perėjimo punktas dirbtų visą parą“, – sakė jis. 

Estų pareigūnai pažymi, kad sienos perėjimo punkto uždarymas nakčiai nereiškia, kad jis būtų paliktas be priežiūros. Pareigūnai ir toliau visą parą budėtų teritorijoje.

Vidaus reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas vidaus saugumui Joosepas Kaasikas teigė, kad ministerija ketina kuo greičiau nusiųsti Vyriausybei pasiūlymą pakeisti pasienio kontrolės punkto darbo laiką.

„Tikimės, kad sprendimas bus priimtas per porą savaičių, tada naują tvarką galėsime įvesti nuo gegužės“, – sakė jis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Dnipras

Antradienį per Rusijos raketų ataką buvo apgadinta Ukrainos Dnipro miesto švietimo įstaiga ir sužeista 13 žmonių, pranešė vietos valdžios institucijos.

Tarp sužeistųjų buvo penki vaikai, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.

„Aštuoni sužeistieji paguldyti į ligoninę“, – pridūrė jis, apibūdindamas sužeidimų mastą kaip vidutinio sunkumo.

Pastaruoju metu Rusija suintensyvino savo atakas prieš Ukrainą, kovo 22 d. suduodama didžiausią smūgį tinklo infrastruktūrai per dvejus metus trunkantį karą. Ji taip pat dažniau naudojo sunkiau perimamas balistines raketas.

Rusija neigia sąmoningai taikanti į civilius gyventojus, nors 2022 m. vasario mėn. prasidėjusiame jos plataus masto invazijos kare žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo išvaryti iš namų ir sugriauti Ukrainos miestai ir miesteliai.

Jungtinėms Valstijoms nerimą kelia tai, kad Kinija padeda Rusijai atkurti savo gynybos pramonę po to, kai ji buvo išeikvota dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, antradienį pareiškė viena JAV pareigūnė.

„Mes tikrai matome, kad KLR (Kinijos Liaudies Respublika) pradeda padėti atkurti Rusijos gynybos pramonės bazę“, – sakė pareigūnė, informavusi apie antradienį įvykusį JAV ir Kinijos prezidentų Joe Bideno ir Xi Jinpingo telefoninį pokalbį.

Kinija teikia komponentus, kurie gali padėti „pamažu didinti Rusijos pajėgumus Ukrainoje, o tai, žinoma, turi ilgalaikį poveikį Europos saugumui“, teigė ji.

Europos Parlamento nuotr./Charlesas Michelis

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charlesas Michelis sako, kad vienas svarbiausių artėjančio Europos Sąjungos (ES) politinio ciklo prioritetų yra paramos, įskaitant ir karinę, Ukrainai stiprinimas.

Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir dar keturių keturių Europos Sąjungos valstybių lyderiais diskutuoja apie naujo ES politinio ciklo, prasidėsiančio po Europos Parlamento rinkimų birželį, prioritetus.

Anot EVT pirmininko, ES padarė istorinį sprendimą suteikdama kandidatės statusą Ukrainai, patvirtindama finansinį paramos paketą.

„Tačiau to nepakanka, turime daryti daugiau, įskaitant ir karinės pagalbos srityje“, – kalbėjo Ch.Michelis.

Jis teigė, kad „mūsų laukia neįtikėtini sunkumai ir iššūkiai“, ir sakė, kad parama Ukrainai bei Europos gynybos stiprinimas yra viena iš prioritetinių sričių.

„Turime daryti viską, kad stiprintume Europos Sąjungą, užtikrintume saugumą. (...) Turime pagerinti gynybinį pasirengimą, aiškiai pasakyti, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės, kad mobilizuosime visus įmanomus finansinius, karinius išteklius, taip pat – politinę paramą“, – sakė jis.

Kita prioritetinė sritis, anot Ch.Michelio – Europos ekonomikos stiprinimas.

„Bendroji rinka yra vienas svarbiausių dalykų mums. Turime stiprinti ją, daugiau investuoti, kad atlieptume skaitmeninę pertvarką ir klimato kaitą“, – sakė jis.

Trečiąja prioritetine sritimi EVT pirmininkas išskyrė demokratijos stiprinimą.

„Mes niekada nepasiduosime, niekada neapleisime demokratinių principų, tai yra Europos projekto pagrindas“, – teigė Ch.Michelis.

Pasak G.Nausėdos, didžiausias prioritetas Europos lyderiams turi išlikti tolesnė parama Ukrainai, taip pat laikyti Rusiją atsakinga už padarytus nusikaltimus Ukrainoje.

Jis ragino panaudoti įšaldytą Rusijos turtą atstatyti Ukrainos ekonomiką.

„Svarbiausias iššūkis mums visiems – turime išlikti vieningi, turime toliau remti Ukrainą ir išlikti stiprūs kaip pasaulinė jėga“, – teigė prezidentas.

Diskusijoje Vilniuje antradienį taip pat dalyvauja Nyderlandų, Švedijos, Čekijos ir Bulgarijos vadovai.

Diskusijos šiuo klausimu balandį taip pat vyks Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitano Nausėdos ir Nyderlandų premjero Marko Rutte spaudos konferencija

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad tapęs NATO vadovu Markas Rutte spaus sąjungininkus sparčiau finansuoti gynybą.

„Tikimės iš kandidato į generalinius sekretorius taip pat ir raginimo, spaudimo kitoms NATO valstybėms, kurios šiuo metu dar nėra pasiekusios 2 proc. BVP išlaidų gynybai lygio, padaryti tai kiek galima greičiau“, – antradienį sakė Lietuvos vadovas.

Jis pabrėžė, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai „dabartinėmis aplinkybėmis, net ir kaip minimali riba, yra pernelyg mažas ir nepakankamai adekvatus uždavinys.“

Taip G. Nausėda kalbėjo Vilniuje per bendrą spaudos konferenciją su Nyderlandų premjeru M. Rutte.

Kiek anksčiau jis pareiškė, kad Lietuva remia šio politiko kandidatūrą į NATO vadovus.

„Lietuva remia pono M. Rutte'ės kandidatūrą NATO generalinio sekretoriaus pozicijai užimti“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

M. Rutte šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdiniu.

„Tai buvo vienas iš tų politikų, kuris labai anksti atpažino Rusijos grėsmes, kuris adaptavo ir pakeitė savo požiūrį į Rusiją labai smarkiai. Ir kuris yra ypatingai jautrus ir suprantantis NATO rytiniam flangui kylančias grėsmes“, – sakė G. Nausėda.

Jis tvirtino, kad labai svarbu turėti kandidatą, suprantantį, jog Rusijos grėsmės yra ilgalaikės ir jos – ne tik karinės.

Pats M. Rutte teigė, kad „agituoti už save nėra lengva“.

„Nyderlandų matymu, pirmiausia mes siekiame Rusijos pralaimėjimo ir Ukrainos pergalės. Rytinis NATO flangas, mūsų manymu, turi būti ginamas, todėl prisidedame prie daugelio iniciatyvų, skirtų rytinio flango gynybai“, – sakė kandidatas į Aljanso vadovus.

Nyderlandų premjerui paramą yra išreiškusi Jungtinė Karalystė, Vokietija bei kitos šalys. Vengrija tvirtina, kad nerems anksčiau jos vyriausybę kritikavusio M. Rutte'ės.

Norą siekti NATO vadovo posto yra išreiškęs ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).

Neradus naujojo kandidato, dabartinio NATO vadovo J. Stoltenbergo kadencija jau buvo kelis kartus pratęsta.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusija antradienį pareiškė, kad jos pajėgos šiais metais užėmė 400 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.

Pastaraisiais mėnesiais puolimą intensyvinantiems Maskvos kariams pavyko užsitikrinti pirmuosius per beveik metus teritorinius laimėjimus, Kyjivui vargstant su personalo ir amunicijos trūkumu, vėluojant gyvybiškai svarbiai Vakarų pagalbai.

„Nuo metų pradžios 403 kvadratiniai kilometrai (...) pateko į mūsų kontrolę“, – sakė rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu, turėdamas omenyje laimėjimus Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionuose, kuriuos Maskva teigė aneksavusi 2022 metais, nors jų visiškai nekontroliuoja.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau stumia Ukrainos dalinius į vakarus“, – sakė S.Šoigu per Rusijos kariuomenės vadų susitikimą, nurodoma Gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.

Vasarį Rusija užėmė Avdijivkos miestą, esantį prie pat Rusijos kontroliuojamos Donecko regiono to paties pavadinimo sostinės, ir taip pasiekė ryškiausią teritorinį progresą nuo praėjusių metų gegužės.

S.Šoigu teigė, kad per pastarąjį mėnesį Rusijos pajėgos užėmė penkias gyvenvietes – keturias Donecko srityje ir vieną Zaporižios regione.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę pareiškė, kad pastaruoju metu spartėjantys Rusijos laimėjimai mūšio lauke „neatspindi Rusijos operacijų sėkmės grėsmės, JAV saugumo pagalbai [Kyjivui] ir toliau vėluojant“.

ISW teigė, kad Ukraina susiduria su materialių resursų apribojimais savo gynybiniams pajėgumams.

JAV Kongresas vis dar stabdo 60 mlrd. dolerių (55,8 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo patvirtinimą, o Europos Sąjungos pažadėti artilerijos sviediniai vėluoja.

ISW apskaičiavo, kad Rusija kontroliuoja daugiau kaip 100 tūkst. kv. km – beveik penktadalį – Ukrainos teritorijos.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Rutte

Lietuva remia Nyderlandų premjero Marko Ruttes kandidatūrą į NATO vadovus, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Tą jis pareiškė antradienį bendroje spaudos konferencijoje su Nyderlandų premjeru Vilniuje.

„Lietuva remia pono M. Rutte kandidatūrą NATO generalinio sekretoriaus pozicijai užimti“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./A.Lukašenka ir Baltarusijos kariai

Baltarusijos kariuomenė antradienį pradėjo karines pratybas prie sienų su Lenkija ir Lietuva vakaruose bei Ukraina pietuose, pranešė šalies gynybos ministerija.

Baltarusija reguliariai rengia karines pratybas, be kita ko, netoli savo sienų su Ukraina ir dviem Europos Sąjungos narėmis.

Pratybos, kurios, pasak Gynybos ministerijos, skirtos imituoti gynybos scenarijus karo padėties įvedimo atveju, vyksta vakarinėje Gardino srityje ir pietinėje Gomelio srityje, į šiaurę nuo sienos su Ukraina.

Plačiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Nutrūkus Vakarų paramai, Ukrainos kariuomenė pradėjo vis dažniau saugoti prastai veikiančią karinę techniką nuo rusų atakų, o tam pasitelkiami ir karinės technikos maketai maketus, kurie gaminami iš to, kas pasitaiko po ranka. Tokie maketai, palyginus su rusų naudojamų šaudmenų kaina, kainuoja labai nedaug. Pasinaudoję tokia taktika ukrainiečiai medžioja milijonus kainuojančią Kremliaus raketą.

Vienas žmonių, kurie padeda kurti ginklų maketus, yra 32 metų Mychaila Romanas, kuris vadovauja nedidelei architektūros įmonei Vynohradivo mieste, esančiame netoli Vengrijos sienos.

Dienos metu jis dažniausiai projektuoja gyvenamuosius pastatus, o vakarais imasi planuoti vadinamąją Potiomkino armiją.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Veikėjai, surengę teroristinį išpuolį netoli Maskvos esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje, turėtų suprasti, kad terorizmas, kaip ginklas, gali būti nukreiptas prieš juos pačius, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Tie, kurie naudojasi šiuo ginklu, o šis ginklas naudojamas prieš Rusiją, turi suprasti, kad jis yra dviašmenis. Nusikaltimų darymas už pinigus nėra pavienis atvejis. Šioje aplinkoje nėra patikimos agentūros. Už pinigus jie daro bet ką“, – kalbėjo V.Putinas Vidaus reikalų ministerijos valdybos posėdyje.

Pasak jo, užpuolikų „ir jų užsakovų“ tikslas buvo pasėti „nesantaiką ir paniką, neapykantą mūsų daugianacionalinėje šalyje, suskaldyti Rusiją iš vidaus“.

Prezidentas pareikalavo, kad teisėsaugos institucijos nustatytų ne tik tiesioginius nusikaltimo vykdytojus, bet ir „visas grandinės grandis, galutinius šio žiauraus nusikaltimo naudos gavėjus“.

„Bet kokia informacija yra lengvai perkama ir parduodama. Mes tikrai pasieksime galutinius pirkėjus“, – pažadėjo V.Putinas.

Prieš tai prezidentas pareiškė, kad teroristiniu išpuoliu galėjo būti suinteresuota Ukrainos valdžia, Jungtinės Valstijos ir „kolektyviniai Vakarai“. Kitą dieną po išpuolio kreipdamasis į rusus V.Putinas teigė, kad teroristai ketino pasislėpti Ukrainoje, kur jiems buvo suorganizuotas „langas“ kirsti valstybės sieną. Vėliau jis tvirtino, kad nors išpuolis buvo įvykdytas radikalių islamistų rankomis, jo užsakovai buvo kitokie.

Po to Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas tiesiogiai apkaltino Ukrainą įvykdžius teroro aktą.

Atsakomybę už teroristinį išpuolį „Crocus City Hall“ prekybos centre, per kurį žuvo 144 žmonės ir dar 551 buvo sužeistas, prisiėmė „Islamo valstybės“ Charosano padalinys Afganistane.

Antonov An-124 Ruslan

Karui Ukrainoje pritrūkusi transporto pajėgumų, Rusija iš vadinamojo kapinyno grąžina didžiuosius transporto lėktuvus, praneša „Defence Blog“.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad didžiulis krovininis lėktuvas AN-124 „Condor“ (rus. AN-124 „Ruslan“) po beveik 25 metus trukusių „atostogų“ aviacijos saugyklose buvo nugabentas į Uljanovsko Rytų oro uoste esančią aviacijos gamyklą „Aviastar“, kad būtų iš esmės atnaujintas ir modernizuotas.

Sprendimas atnaujinti šiuos orlaivius rodo, kad Rusijai trūksta patikimų transporto pajėgumų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos saugumo pajėgos (FSB)

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) antradienį paskelbė konfiskavusi dešimtis kilogramų sprogmenų, esą siųstų iš Ukrainos ir, jos tvirtinimu, paslėptų stačiatikių ikonose, kurios buvo gabenamos tranzitu per Europos Sąjungą.

Krovinys buvo konfiskuotas po patikrinimo Šiaurės vakarų Pskovo srityje, netoli Latvijos sienos, sakoma FSB pranešime.

FSB teigė, kad tai buvo „dalis tarpvalstybinio sprogmenų gabenimo iš Ukrainos per Europos Sąjungą“, ir pridūrė, kad krovinys keliavo per Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.

Sulaikytame krovinyje buvo 70 kg savadarbių sprogmenų ir sprogstamųjų įtaisų, „paslėptų ikonose ir paruoštų naudoti“.

FSB nurodė sulaikiusi vieną žmogų ir pridūrė, kad sieks surasti visus su tuo susijusius asmenis, įskaitant užsieniečius, kurie Rusijoje bus patraukti atsakomybėn.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje pirmadienio vakarą pažymėjo, kad fronte rusai stiprina puolimą ir turi nedidelių taktinių pasiekimų.

„Įprastos operatyvinės pauzės nebus, įtampą agresorius palaikys nuolatos, nebus ir labai aiškaus perėjimo į didesnio masto puolimą. Pagrindinės kryptys išlieka tos pačios“, – rašė jis.

Pasak E.Papečkio, žinios iš fronto vis labiau traukiasi į antrą planą, smūgių į užnugario infrastruktūrą Rusijos ir Ukrainos ženkliai sumažėjo. 

„Kaip bebūtų keista, Velykos praėjo gana ramiai. Žinoma, tai tik laikina, bet, kaip neseniai rašiau, smūgių apimtys ir intervalai tarp smūgių turi neišvengiamai mažėti, nes ilgiau palaikyti tokius intensyvius apšaudymus nepajėgi nė viena pusė.“

Tai, kad kol kas nėra didelių naujienų liudija ir Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pasisakymai. Ekspertas pastebėjo, kad pastaruoju metu jis kalba tik apie Vladimirą Putiną – kaip šis „priėmė giliai į širdį“ teroro aktą, nors ašaros viešai ir nenubraukė.

„Nieko naujo“ reiškia, kad Ukrainos pajėgos susitvarkė su žiemos krize, pasibaigusia Avdijivkos užėmimu ir pasistūmėjimu į vakarus nuo jos, pažymėjo E.Papečkys.

„Padėtis išlieka sunki, bet stabili. Agresorius mėgins pasinaudoti gerais orais, bet tikėkimės, kad netrukus būtent dėl jų rusai bent trumpam praras savo turimą aviacijos pranašumą, taip trukdantį ukrainiečiams fronte ir artimoje užfrontėje.

Jeigu žinių ir toliau bus mažiau, turėtume tik pasidžiaugti – tai reiškia, kad ukrainiečiai gauna šiek tiek atokvėpio.“

Stop kadras iš video/Rusijos pilotas Maksimas Kuzminovas

Tyrėjai, tiriantys Maksimo Kuzminovo nužudymą, įvykio vietoje rado 9 milimetrų kalibro šovinių iš Makarovo pistoleto – ginklo, plačiai naudojamo buvusiose komunistinio bloko šalyse. „Tai buvo aiškus signalas“, – laikraščiui „The New York Times“ sakė aukštas Ispanijos policijos pareigūnas. Jo prasmė, pasakojo jis, buvo tokia: „Aš tave surasiu, nužudysiu, pervažiuosiu ir iškeiksiu“.

Šis pilotas praėjusį rugpjūtį pabėgo iš Rusijos į Ukrainą su kariniu sraigtasparniu.

JAV laikraštis pateikė išsamią informaciją apie M.Kuzminovo nužudymą. Vasario 13 d. rytą baltas „Hyundai Tucson“ įvažiavo į garažą po M.Kuzminovo gyvenamuoju namu ir sustojo tarp liftų, kuriais naudojasi gyventojai, ir rampos, vedančios į gatvę. Pasak aukšto rango Civilinės gvardijos pareigūno, du vyrai automobilyje laukė kelias valandas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Talibano kovotojas

Talibanas – Rusijoje teroristiniu pripažintas ir uždraustas judėjimas – šioje šalyje greitu metu gali dingti iš teroristinių organizacijų sąrašo, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Nors Rusijos aukšto rango pareigūnai palaiko ryšį su Talibano atstovais, ši organizacija Rusijoje yra laikoma teroristine. Tačiau Užsienio reikalų ministerija agentūrai „Tass“ pranešė, kad šiuo metu „šis klausimas sprendžiamas“ kartu su Teisingumo ministerija ir kitomis Rusijos specialiosiomis tarnybomis, tačiau galutinį sprendimą priims šalies vadovybė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė pernakt sunaikinusios devynis rusų paleistus atakos dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį į antradienį atakavo Ukrainą valdoma aviacine raketa Ch-59 bei 10 atakos dronų „Shahed“.

Devynis dronus pavyko sunaikinti Dnipropetrovsko srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 780 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 443,6 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo numušta 12 tankų, 29 šarvuotosios kovos mašinos, 30 artilerijos sistemų, 31 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 6 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 22 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.

„AFP“/„Scanpix“/Propaganda

Prorusiški kanalai platina propagandinį vaizdo įrašą apie mobilizaciją Ukrainoje, kuriuo siekiama pakirsti ukrainiečių pasitikėjimą vyriausybe, teigiama Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Pasak karinių analitikų, šis propagandinis vaizdo įrašas išsiskiria didele verte ir kinematografiniu rafinuotumu, o tai rodo, kad jis yra koordinuotos ir gerai aprūpintos informacinės operacijos rezultatas.

Rusijos opozicinės žiniasklaidos priemonės „Agency“ ir „Mediazona“ pranešė, kad vaizdo įrašo aktoriai yra profesionalūs rusų aktoriai, anksčiau dalyvavę Rusijos televizijos laidose.

Vienas iš aktorių atsisakė kalbėti apie savo dalyvavimą vaizdo įraše, teigdamas, kad jis vaidina tik filmuose, o ne reklamose.

Kremlius ir anksčiau naudojo didelės vertės propagandinius vaizdo įrašus kaip centralizuotai valdomų informacinių operacijų dalį, o šio naujausio vaizdo įrašo ypatybės leidžia manyti, kad jis palaiko platesnes Kremliaus pastangas pakirsti ukrainiečių pasitikėjimą vyriausybe, pakenkti ukrainiečių mobilizacinėms pastangoms ir kurstyti nepasitenkinimą šalies viduje.