Svarbiausios naujienos
- Prabilo apie scenarijų: Belgijos gynybos ministras įvardijo, kaip Rusija galėtų pulti NATO
- Rusus šokiravo šoktelėjusios kainos vienoje srityje: tokio nepasitenkinimo valdžia dar nebuvo
- Viena šalis sustabdė rusų finansinius srautus po to, kai JAV įvedė sankcijas
- Po Alijevo patarimo Ukrainai nesutikti su okupacija „Z“ kanalai skalambija apie karą su Azerbaidžanu
- Dėl užblokuotos paskyros supykusi Margarita Simonian nusitaikė į Macrono žmoną
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusus šokiravo pašokusios kainos vienoje srityje: tokio nepasitenkinimo valdžia dar nebuvo
17:21
Šokiruojantis komunalinių paslaugų kainų Rusijoje padidinimas, kuris tapo rekordiniu per pastaruosius 10 metų ir kai kuriuose regionuose siekė dešimtis procentų, pakėlė rusų socialinį nepasitenkinimą.
Nuo birželio 29 d. iki liepos 13 d. piliečių, kuriems teko „iš pažįstamų girdėti kritiškų pasisakymų apie valdžią“, dalis išaugo nuo 25 iki 30 proc., parodė FOM apklausa, kurią cituoja „The Moscow Times“.
Respondentų, kuriems „neteko girdėti“ valdžios kritikos, dalis per dvi savaites sumažėjo nuo 71 proc. iki 66 proc., t. y. 5 procentiniais punktais, ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Kursko sritį.
Rusų, kurie asmeniškai nepatenkinti arba pasipiktinę valdžios veiksmais, dalis padidėjo 3 procentiniais punktais – nuo 19 proc. iki 22 proc., ir tai taip pat buvo didžiausias padidėjimas nuo 2024 m. rugpjūčio.
Putino reitingas krito 4 proc. punktais
Vladimiro Putino reitingas, kuris per savaitę prarado 4 proc. punktus, ko sociologai nefiksavo nuo mobilizacijos 2022 m. rudenį, siekė 78 proc., rodo FOM apklausa.
O „vyriausybės darbo vertinimo“ lygis ir toliau smuko žemyn: liepos 13 d. jis buvo 51 proc. (mažiausias nuo gruodžio pabaigos), palyginti su 52 proc. prieš savaitę ir 57 proc. birželio 29 d. – prieš mokesčių padidinimą.
Sociologai užfiksavo, kad Rusijos vyriausybės reitingai sumažėjo po to, kai buvo smarkiai padidinti komunalinių paslaugų tarifai, dėl kurių, FOM duomenimis, skundžiasi 38 proc. piliečių.
Kiek brango komunalinės paslaugos
Liepos 1 d. tarifai Rusijoje vidutiniškai padidėjo 13,4 proc. – rekordiškai per dešimtmetį, o kai kuriuose regionuose indeksavimas buvo dar didesnis: Maskvoje – 15 proc., Maskvos srityje – 18,3 proc., Archangelsko srityje – 20 proc., Permės krašte – 21 proc.. Visos Rusijos rekordą pasiekė Iževskas, kur tarifai per naktį šoktelėjo 38 proc.
Indeksavimą lemia kritinis infrastruktūros nusidėvėjimas, kurią reikia „visiškai atnaujinti“, liepos pradžioje teisinosi Dūmos Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų komiteto pirmininko pavaduotoja Svetlana Razvorotneva. Valstybei reikia 4,5 trilijono rublių „investicinėms programoms“ įgyvendinti, kad visoje šalyje būtų atnaujinti tinklai, sakė S.Razvorotneva.
„Komunalinė infrastruktūra, sukurta sovietmečiu, jau peržengė savo galiojimo laiko ribas. Iki 2030 m. turime ją visiškai atnaujinti“, – pabrėžė ji.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:29
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Fronto linijoje Ukrainos gynėjai įpainiojo rusus į specialų „žaidimą“
23:24
Rusijos pradėtame agresijos kare savo tėvynę ginantys Ukrainos kariškiai fronto linijoje žaidžia ne tik išlikimo, bet ir savotišką taškų žaidimą – už kiekvieną nukautą ar paimtą į nelaisvę Kremliaus kariuomenės karį ir sunaikintą karinės technikos vienetą galima tikėtis premijos. Detaliau pasakojame, ką reiškia šis „žaidimas“ ir kodėl jis reikšmingas.
Praėjusiais metais pradėta įgyvendinti ir šiemet pratęsta iniciatyva suteikia Ukrainos kariams galimybę rinkti tariamus taškus už kiekvieną nužudytą Rusijos kareivį ar sunaikintos technikos vienetą.
„Kuo strategiškai svarbesnis ir didesnis taikinys, tuo daugiau taškų skiriama“, – rašoma iniciatyvą koordinuojančios Ukrainos vyriausybės gynybos technologijų platformos „Brave1“ pranešime.
Leidinys „Postimees“ plačiau apžvelgė, kokį „žaidimą“ fronto linijoje žaidžia Ukrainos gynėjai.
„Sunaikinus priešo daugiafunkcinę raketų sistemą, gaunama 50 taškų, už sunaikintą tanką – 40, o už apgadintą tanką – 20 taškų“, – atskleidžiama platformoje „Brave1“.
Plačiau skaitykite čia.
A.Sybiha: Kelloggo vizitas yra dar vienas įrodymas, kad Putinas bijo Trumpo
22:47
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad tai, jog vizito metu Kyjive nebuvo apšaudymų, rodo Jungtinių Valstijų gebėjimą priversti Rusiją siekti taikos.
Jis tai pareiškė pirmadienį Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noelu Barrot, rašo leidinys „European Pravda“.
Kalbėdamas apie tai A.Sybiha pabrėžė JAV prezidento specialiojo pasiuntinio generolo Keito Kelloggo vizito Kyjive praeitą savaitę svarbą.
„Beje, atkreipiau dėmesį į tai, kad jam būnant Kyjive, nebuvo užfiksuota nė vieno Rusijos agresoriaus išpuolio prieš miestą. Tai dar vienas įrodymas, ko Putinas bijo iš tikrųjų. Putinas bijo tik Trumpo. Jis supranta, kad tik Jungtinės Amerikos Valstijos gali priversti juos siekti taikos“, – teigė jis.
Pasak užsienio reikalų ministro, K.Kelloggo vizitas leido perduoti JAV vadovybei informaciją iš pirmų lūpų.
„Kodėl tai svarbu? Nes mes taip pat turime kovoti su Rusijos skleidžiama naratyvo versija, esą Rusija laimės. Ne, Rusija nelaimės, o Ukraina nepralaimės. Svarbu remtis būtent šia paradigma“, – pabrėžė A.Sybiha.
Generolas Keitas Kelloggas Kyjive lankėsi kelias dienas. Be kita ko, jis susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarė JAV bei NATO susitarimą dėl amerikietiškų ginklų tiekimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis juokais pasiūlė suteikti K.Kelloggui Ukrainos pilietybę ir pasilikti jį čia, taip pat dažniau kviesti amerikiečius į Ukrainą, „nes tada Rusija mažiau bombarduoja“.
Putinas išplėtė specialiųjų tarnybų galias pagal karo padėties įstatymą
21:20
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasitelkė įstatymą dėl karo padėties tam, kad išplėstų specialiųjų tarnybų galias kontroliuoti Rusijos uostus ir jūrų prekybą, pranešė „The Moscow Times“.
Pagal liepos 21 d. V.Putino pasirašytą dekretą, laivai iš užsienio galės įplaukti į Rusijos uostus tik gavę Federalinės saugumo tarnybos (FSB) leidimą.
Kaip nurodoma dekrete, paskelbtame teisinės informacijos portale, šios priemonės įvedamos „pagal 2002 m. sausio 30 d. Federalinio konstitucinio įstatymo Nr. 1-FKZ „Dėl karo padėties“ 8 straipsnį“, .
8-asis minėto įstatymo straipsnis, į kuriuo remiasi V.Putinas, leidžia prezidentui nustatyti beveik bet kokius „laikinus apribojimus“ ekonominei veiklai „valstybės poreikiams skirtų produktų gamybos“ ar kariuomenės aprūpinimo tikslais.
Rusijos prezidentas, be kita ko, gali apriboti nuosavybės apyvartą, prekių judėjimo laisvę, prieigą prie informacijos, pakeisti organizacijų nuosavybės formą, darbo režimą, finansinį, mokesčių ir bankinį reguliavimą.
Įstatyme nurodoma, kad tokios priemonės „gali būti taikomos tiek karo padėties metu, tiek iki jos įvedimo“.
Leidinys primena, kad šiuo metu karo padėtis galioja keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse. V.Putinas ją įvedė 2022 m. spalį.
Centrinės federalinės apygardos (įskaitant Maskvą) ir Pietų federalinės apygardos teritorijose buvo įvestas „padidintos parengties“ režimas, kuris išplečia teisėsaugos institucijų galias ir leidžia įvesti papildomus apribojimus piliečių teisėms.
Valdžios institucijos gali stiprinti saugumą; pervesti svarbius objektus (transportą, ryšius, energetiką ir kt.) į specialų režimą; tikrinti transporto priemones ir, jei reikia, apriboti eismą; perimti ypatingai svarbius objektus – transporto, ryšių, skaičiavimo centrus ir pan. – valstybės gynybos reikmėms.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios valdžia kelis kartus keitė karo padėties įstatymą. 2023 m. gegužę buvo įvestas 30 dienų areštas už karo padėties režimo pažeidimą, taip pat įteisintas priverstinis žmonių perkėlimas iš teritorijų, kuriose galioja karo padėtis.
Gruodį V.Putinas patvirtino pataisas, leidžiančias karo padėties metu įslaptinti vyriausybės ir valstybės institucijų darbą. O gegužę jis pasirašė įstatymą, leidžiantį nusavinti verslą iš savininkų už valstybės tvarkos trikdymą karo padėties metu.
Volodymyras Zelenskis: naujas Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimas numatytas trečiadienį
21:07
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija ir Ukraina trečiadienį surengs naują taikos derybų ratą.
„Šiandien su (Ukrainos gynybos ministru) Rustemu Umerovu aptarėme pasirengimą mainams ir kitam susitikimui Turkijoje su Rusijos puse. Umerovas pranešė, kad susitikimas numatytas trečiadienį. Daugiau informacijos bus pateikta rytoj“, – sakė V.Zelenskis pirmadienį savo kasdieniame kreipimesi.
Kelios dienos po to, kai V.Zelenskis paskelbė, kad Ukraina pasiūlė Maskvai naują taikos derybų ratą, rusai surengė naujausią išpuolį prieš Kyjivą pirmadienį.
Kol kas Stambule yra įvykę du derybų ratai, bet juose nepadaryta jokios pažangos dėl ugnies nutraukimo, tik susitarta apsikeisti karo belaisviais ir žuvusių karių palaikais.
Kremlius šį mėnesį pareiškė, kad yra pasirengęs tęsti derybas su Ukraina, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakius, kad Rusija turi 50 dienų taikos susitarimui sudaryti ir kad antraip jai bus įvestos sankcijos.
JK paskelbė sankcijas 135 Rusijos šešėlinio laivyno naftos tanklaiviams
20:29
Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį įvedė sankcijas 135 Rusijos šešėliniam laivynui priklausantiems naftos tanklaiviams, siekdama apriboti pinigų srautus, skiriamus Rusijos karui Ukrainoje.
Bandant pažaboti laivyną, kuris „nuo 2024 metų pradžios neteisėtai pervežė krovinių už 24 mlrd. dolerių (20,57 mlrd. eurų)“, sankcijos taip pat buvo pritaikytos dviem laivybos subjektams, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Saugumo analitikai teigia, kad Rusija slapta valdo šimtus laivų, siekdama išvengti sankcijų, kurias Vakarų šalys įvedė jos naftos eksportui dėl karo Ukrainoje.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) ir JK sankcijas pritaikė šimtams laivų.
„Naujos sankcijos dar labiau išardys Putino šešėlinį laivyną ir iš Rusijos karinio fondo atims itin svarbias pajamas iš naftos“, – pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras Davidas Lammy.
Šių veiksmų imtasi praėjus kelioms dienoms po to, kai „JK ir ES sumažino žalios naftos kainos viršutinę ribą, taip dar labiau sutrikdydamos naftos pinigų srautą į Putino karinį fondą“, – priduriama ministerijos pranešime.
JK vyriausybė taip pat skyrė sankcijas bendrovei „Intershipping Services LLC“, kaltinamai „šešėlinio laivyno laivų registravimu prisidengiant Gabono vėliava“, ir bendrovei „Litasco Middle East DMCC“, susijusiai su Rusijos naftos bendrove „Lukoil“, „dėl jos nuolatinio vaidmens gabenant didelį kiekį rusiškos naftos šešėlinio laivyno laivais“.
„Putinui toliau vilkinant ir atidėliojant rimtas taikos derybas, mes nestovėsime vietoje, – teigė D.Lammy. – Mes ir toliau pasitelksime visą savo sankcijų režimo galią, kad kiekviename žingsnyje didintume ekonominį spaudimą.“
Anksčiau pirmadienį JK paragino surengti 50 dienų kampaniją apginkluojant Ukrainą, kad būtų pasinaudota neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai pateiktu ultimatumu.
D.Trumpas taip pat pažadėjo teikti Kyjivui naują karinę pagalbą per NATO sąjungininkes, Ukrainos miestams patiriant vis daugiau Rusijos oro atakų.
Prabilo apie scenarijų: Belgijos gynybos ministras įvardijo, kaip Rusija galėtų pulti NATO
19:09
Ateityje Rusija gali užpulti vieną ar daugiau NATO šalių. Tačiau toks scenarijus nebūtų panašus į plataus masto invaziją į Ukrainą. Tokią nuomonę interviu ukrainiečių leidiniui „Telegraf“ išsakė Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas.
„Manau, kad jie nepradės nuo plataus masto invazijos į NATO teritoriją. Greičiau tai gali būti kažkas panašaus į 2014 m. Donbase įvykusį scenarijų: viskas prasideda nuo „sukilimo“ rusakalbių mažumos, kurią turėtų „ginti tėvynė“.
Tada pasirodo vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, neva ne Rusijos kariškiai, o tiesiog žmonės, kurie staiga atvyko ginti rusų mažumos“, – sakė jis.
Th.Franckenas pažymėjo, kad Rusija panašiai pasielgė Sakartvele ir Moldovoje. Jis mano, kad Maskva nedrįstų pradėti atviro NATO valstybės narės, įskaitant Suomiją, puolimo, nes rusai žino, kad pralaimėtų.
„Šis metodas bus daug sudėtingesnis. Paprastai kalbant, jie galėtų užimti miestą, pavyzdžiui, Estijoje, ir tada sakyti: „Mums reikia apsaugoti čia esančius rusus. Šis miestas yra mūsų. Tai Rusija“, – pridūrė Belgijos gynybos ministras.
Th.Franckenas teigė, kad plataus masto Rusijos invazija į vieną ar daugiau NATO valstybių narių yra mažai tikėtina. Jis sakė, kad tai galėtų būti sudėtingesnė intervencija.
15min primena, kad anksčiau skelbta, jog karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas per susitikimą su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu atskleidė žvalgybos duomenis apie Rusijos pasirengimą pulti NATO. Amerikiečių pusė buvo supažindinta su dabartine operatyvine padėtimi ir Rusijos planų iki 2036 m. vertinimu.
K.Budanovas pažymėjo, kad Kremliaus ambicijos apima visą Europą. Nepaisant to, jis patikino, kad su JAV parama ši grėsmė gali būti pašalinta.
Skandalas Ukrainoje: sulaikytas kovos su korupcija pareigūnas, įtariamas šnipinėjęs Rusijai
18:33 Atnaujinta 20:32
Ukrainos saugumo tarnybos pirmadienį sulaikė slapto kovos su korupcija padalinio pareigūną, kaltinamą šnipinėjimu Rusijai.
Nors Ukraina ir Rusija per karą sulaikė dešimtis įtariamų šnipų, šnipinėjimo atvejai vyriausybinėse institucijose yra reti.
„Buvo sulaikytas NABU (Nacionalinio kovos su korupcija biuro) centrinio biuro darbuotojas“, – sakoma saugumo tarnybos SBU pranešime.
„Jis dirbo pačiame elitiškiausiame uždarame padalinyje „D-2“ ir šnipinėjo Rusijos specialiosioms tarnyboms“, – teigiama pranešime, neatskleidžiant jo pavardės.
Anksčiau SBU atliko kratas NABU biuruose Kyjive ir šalies specializuotoje kovos su korupcija prokuratūroje.
NABU teigė, kad atlieka „vidinį patikrinimą“ ir „tiria atliktų veiksmų, įskaitant jėgos panaudojimą prieš darbuotoją, teisinį pagrindą“.
SBU nurodė, kad įtariamasis perdavė slaptą informaciją buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris 2014-aisiais buvo nušalintas ir dabar gyvena Rusijoje, saugumo vadovo pavaduotojui.
SBU paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip ginkluoti vyrai kamufliažinėmis uniformomis ištraukia įtariamąjį iš automobilio, pargriauna jį ant žemės ir surakina antrankiais.
Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.
Šis kovos su korupcija biuras buvo įsteigtas po 2014-ųjų proeuropietiškos revoliucijos, vykdant reformas, skirtas priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos (ES), ukrainiečiams tada kovojus su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose.
JK paragino surengti 50 dienų Ukrainos apginklavimo kampaniją
18:10
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį paragino surengti 50 dienų kampaniją apginkluojant Ukrainą, kad būtų pasinaudota neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai pateiktu ultimatumu.
Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas pareiškė suteikiantis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 50 dienų sudaryti taikos susitarimą su Kyjivu dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio karo arba JAV imsis sankcijų.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) susitikime sakė, kad Kyjivo rėmėjams atsirado akimirka pasinaudoti „didžiausia galimybe“.
„Būdami šios UDCG nariai, savo ruožtu turime suaktyvinti 50 dienų kampaniją apginkluoti Ukrainą mūšio lauke ir padėti pastūmėti Putiną prie derybų stalo“, – teigė J.Healey virtualiame 52 šalių susitikime.
D.Trumpas taip pat pažadėjo teikti Kyjivui naują karinę pagalbą per NATO sąjungininkes, Ukrainos miestams patiriant vis daugiau Rusijos oro atakų.
Kartu su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius susitikimui pirmininkavęs J.Healey sakė, kad JK „remia šią politikos kryptį“.
„Visomis išgalėmis prisidėsime prie jos sėkmės“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija, nepaisydama D. Trumpo įspėjimo, suintensyvino tolimojo nuotolio oro atakas prieš Ukrainos miestus, taip pat fronto puolimą ir apšaudymą.
J.Healey sakė, kad JK ir Vokietija „susitarė bendradarbiauti aprūpinant Ukrainą ypatingos svarbos oro gynybos raketomis“.
B.Pistorius teigė, kad abi šalys suteiks 220 tūkst. 35 mm kalibro šaudmenų Ukrainos naudojamiems priešlėktuviniams pabūklams.
Britų Gynybos ministerijos duomenimis, per pastaruosius du mėnesius JK išsiuntė Ukrainai 150 mln. svarų sterlingų (173,29 mln. eurų) vertės oro gynybos raketų ir artilerijos sviedinių.
JK įsipareigojo šiais metais išleisti 700 mln. svarų sterlingų (808,69 mln. eurų) oro gynybai ir artilerijos amunicijai Ukrainai.
Šiuo įsipareigojimu prisidedama prie kitų lėšų, skirtų aprūpinti daugiau dronų, kurie tapo vieni svarbiausių kare su Rusija.
Per pastaruosius šešis mėnesius Ukrainai buvo pristatyta apie 50 tūkst. dronų, o dar 20 tūkst. jų atsiuntė JK ir Latvijos vadovaujama šalių koalicija.
Viena šalis sustabdė rusų finansinius srautus po to, kai JAV įvedė sankcijas
18:06
Kirgizijos bankai pradėjo griežtai riboti atsiskaitymus su Rusijos bendrovėmis. Apie tai praneša kanalas RBK, cituodamas teisininkus, konsultantus ir užsienio ekonominės veiklos dalyvius. Jų teigimu, atsiskaitymų su Rusija sąlygų blogėjimas prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, o pastaraisiais mėnesiais problemos smarkiai paaštrėjo: pailgėjo mokėjimų apdorojimo laikas, padidėjo komisiniai mokesčiai, o kai kuriais atvejais pervedimai sustojo.
Praėjusių metų duomenimis, Rusijai teko 93 proc. visų tarptautinių pervedimų į Kirgiziją (2,8 mlrd. JAV dolerių) ir 83 proc. iš šalies išeinančių lėšų (370 mln. JAV dolerių).
Didieji Kirgizijos bankai dar praėjusiais metais sustabdė pervedimus į Rusijos bankus. Portalo 24.kg duomenimis, tai buvo „Bakai Bank“, „Demir Bank“, „Dos-Kredobank“, „Keremet Bank“, „Bank of Asia“, „Optima Bank“, „Eldik Bank“ (RSK Bank), „Kyrgyzkommertsbank“, ‚MBANK‘ ir „Kyrgyz Investment and Credit Bank“ (KICB).
Reikalauja daug dokumentų
Kirgizijos nacionalinis bankas paaiškino, kad komerciniai bankai privalo laikytis kovos su terorizmo finansavimu ir pinigų plovimu įstatymų. Tai apima klientų tikrinimą pagal politiką „Pažink savo klientą“ (angl. Know Your Customer, KYC) ir dokumentų, patvirtinančių sandorių teisėtumą ir lėšų šaltinius, pateikimą.
Apribojimų priežastis – Kirgizijos nacionalinio banko sugriežtinta priežiūra, kuri pradėta atsižvelgiant į JAV antrinių sankcijų riziką.
2025 m. pavasarį Kirgizija paskyrė vienintelį banką rublinėms operacijoms – Centrinės Azijos kapitalo banką, kuris dabar vykdo didžiąją dalį tarptautinių pervedimų, išskyrus kai kuriuos specialius režimus.
Pasak „Frank Research“, dėl šių naujovių labai pailgėjo atsiskaitymo laikas – nuo vienos dienos iki trijų. Be to, komisiniai padidėjo dvigubai ir dabar siekia 1,5-3 proc. Kai kurios Rusijos bendrovės jau atsisakė schemų, kuriose dalyvauja Kirgizijos bankai, nes reikia pateikti visą paketą dokumentų, patvirtinančių prekių pristatymą į Kirgiziją. Nesant tokių patvirtinimų, pervedimai blokuojami, paaiškino „Logita Trade“ generalinė direktorė Tatjana Medvedeva.
Vienas bankas sulaukė ypatingo JAV dėmesio
Situacija tapo dar sudėtingesnė po to, kai 2025 m. sausį Kirgizijos bankas „Keremet Bank“ buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą. JAV finansų departamentas apkaltino banką padedant apeiti Rusijai taikomus apribojimus.
Agentūros duomenimis, „Keremet Bank“ bendravo su Rusijos banku PSB, kuriam nuo 2022 m. taikomos sankcijos už Rusijos gynybos pramonės finansavimą. Papildomo dėmesio bankas sulaukė dėl sandorio, pagal kurį su Moldovos ir Rusijos verslininku Ilanu Šoru susijusi įmonė 2024 m. iš Kirgizijos finansų ministerijos įsigijo kontrolinį „Keremet Bank“ akcijų paketą. I.Šorui taikomos JAV ir ES sankcijos, jis taip pat įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.
Kirgizija tapo pagrindiniu vadinamojo paralelinio importo iš Europos į Rusiją centru: per pirmuosius pusantrų karo metų importas iš ES padidėjo 64,4 proc. Dažnai prekės iš Vokietijos, Nyderlandų, Italijos ir kitų Europos valstybių net neįvažiuodavo į šalį ir keliaudavo tiesiai į Rusiją.
