Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV fondas „Carlyle“ atsisakė pirkti „Lukoil“ aktyvus: kuo čia dėta Trumpo aplinka
19:02
JAV privataus kapitalo fondas „Carlyle Group“ nebesidomi tarptautinių „Lukoil“ aktyvų pirkimo sandoriu, rašo „Reuters“, remdamasi jo atstovo pranešimu. Papildomų komentarų „Carlyle“ pateikti atsisakė.
Tai reiškia, kad pretendentu į aktyvus, vertinamus 20 mlrd. JAV dolerių, liko konsorciumas, į kurį įeina buvęs futbolo klubo „Chelsea“ bendrasavininkis amerikiečių milijardierius Toddas Boehly, JAV federalinė valstybinė korporacija ir Artimųjų Rytų bendrovės, tarp jų bendradarbiaujančios su Donaldo Trumpo administracija ir jo šeima.
Viskas po to, kai prie sandorio prisijungė Trumpo administracija
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis įsiuto dėl Putino ir Trumpo susitarimo: mūsų derybininkų komanda naudojama kaip priedanga
23:52 Atnaujinta 00:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas Rusijai ir leisti tiekti rusišką dyzeliną pasaulinei rinkai.
Ukrainos vadovas apkaltino Vašingtoną silpnumu ir pareiškė, kad tuo metu, kai Ukrainos delegacija Jungtinėse Valstijose derasi dėl karo pabaigos, amerikiečiai sudaro susitarimus su Kremliumi, leidžiančius Rusijai uždirbti papildomų lėšų karui tęsti. V. Zelenskio teigimu, susidaro įspūdis, kad Ukrainos derybininkai tiesiog naudojami kaip priedanga.
Kaip praneša UNIAN, apie tai V. Zelenskis penktadienį, spalio 9 dieną, pareiškė socialiniame tinkle „Telegram“, o vėliau savo poziciją išsamiau paaiškino žurnalistams per „WhatsApp“ išsiųstame balso pranešime.
Ukrainos prezidento pasipiktinimą sukėlė D. Trumpo sprendimas laikinai sustabdyti dalies sankcijų taikymą ir sudaryti galimybes Rusijai eksportuoti milijonus tonų dyzelino į pasaulines rinkas.
V. Zelenskio vertinimu, toks sprendimas ne tik nepadės pasiekti taikos, bet ir suteiks Maskvai papildomų finansinių išteklių tęsti karinę agresiją prieš Ukrainą.
„Bet koks sankcijų Rusijai švelninimas be aiškaus ir ilgalaikio susitarimo dėl deeskalacijos yra akivaizdus silpnumo ženklas. Tai naudinga Rusijai, nes leidžia jai daugiau žudyti, ilgiau kariauti, dar mažiau gerbti Ameriką ir padaryti pasauliui dar daugiau nuostolių bei žalos“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
„Mūsų komanda tiesiog naudojama kaip priedanga“
V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Ukrainos derybininkų delegacija su dviejų dienų vizitu lankosi Floridoje, kur susitinka su D. Trumpo administracijos atstovais.
Šių derybų tikslas – pasiekti susitarimą dėl karo užbaigimo arba bent jau paliaubų. Pasak Ukrainos vadovo, pirmuoju žingsniu galėtų tapti abipusis smūgių energetikos infrastruktūrai nutraukimas.
Tačiau V. Zelenskį papiktino tai, kad tuo pat metu, kai ukrainiečiai su amerikiečiais ieško būdų sustabdyti karą, D. Trumpas derasi su V. Putinu dėl Rusijai ekonomiškai naudingų sprendimų.
„Tai labai svarbu mūsų žmonėms, mūsų šeimoms. Ir būtent šiuo metu, kai mūsų komanda Floridoje derasi su amerikiečių komanda, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas derasi su Kremliaus vadovu, šio karo ir šios agresijos iniciatoriumi“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jo teigimu, susitarimas dėl rusiško dyzelino eksporto suteiks Rusijai galimybę gauti papildomų pajamų, kurios gali būti panaudotos karui prieš Ukrainą finansuoti.
„Tai papildomi pinigai, kurie bus panaudoti prieš mus. Žinoma, tai tik skatina Putiną ir suteikia jam galimybę dar ilgiau kariauti. Ir būtent šiuo metu, kai kalbame apie taiką, Amerika leidžia Rusijai eksportuoti dyzeliną“, – piktinosi Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad kalbama apie didžiules pinigų sumas.
„Tai verta, nežinau, milijonų, milijardų... Bet kuriuo atveju visa tai naudojama karui prieš žmones, prieš Ukrainą, prieš mus visus“, – teigė jis.
Ukrainos vadovas neslėpė nusivylimo JAV administracijos veiksmais ir pareiškė, kad tokia Vašingtono politika negali būti laikoma tikra partneryste.
„Manau, kad mūsų komanda tiesiog naudojama kaip priedanga. Tai tikrai nesąžininga, tai tikrai nėra partnerystė ir, mano nuomone, tai silpnas sprendimas. Deja, tai silpnas stiprių partnerių sprendimas“, – pareiškė V. Zelenskis.
„Dovanos Putinui taikos neatneš“
Ukrainos prezidentas taip pat perspėjo, kad sankcijų švelninimas be jokių konkrečių Rusijos įsipareigojimų tik paskatins Kremlių tęsti agresiją.
„Dovanos Putinui neatneš taikos ir nebus naudingos civilizuotam pasauliui. Rusija už dyzeliną „atsilygins“ nauju teroru ir niekšybėmis“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak jo, leidimas Rusijai pardavinėti naftos produktus iš esmės reiškia papildomas investicijas į karą, kurį būtina užbaigti, o ne tęsti.
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad Kyjivas yra pasirengęs abipusiams veiksmams, kurie padėtų sumažinti įtampą, ir apie tokią poziciją JAV administracija jau yra informuota.
V. Zelenskis priminė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems naftos infrastruktūros objektams yra atsakas į ilgalaikius Maskvos išpuolius prieš Ukrainos energetikos sistemą.
Pasak prezidento, Ukraina pasirengusi nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jeigu Maskva savo ruožtu liausis atakavusi Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Mes siūlome Amerikai būtent tokį susitarimą ir tikime, kad Jungtinės Valstijos turi pakankamai galios tokiam kompromisui pasiekti“, – teigė V. Zelenskis.
Jo nuomone, tik abipusis įsipareigojimų laikymasis galėtų tapti realiu žingsniu siekiant sumažinti karo intensyvumą.
„Mums reikia tikros deeskalacijos santykiuose su Rusija, ir ji turi būti abipusė“, – akcentavo Ukrainos vadovas.
Kartu V. Zelenskis išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir toliau sieks apsaugoti Ukrainos gyventojų gyvybes bei laikysis tvirtos pozicijos derybose su Maskva.
„Tikimės teisingos Amerikos paramos ginant žmonių gyvybes Ukrainoje ir atitinkamo ryžtingo Jungtinių Valstijų pokalbio su Rusija. Ryžtingo, o ne silpno“, – pareiškė prezidentas.
Kremlius palankiai vertina D. Trumpo raginimus, tačiau nieko nežada
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, JAV prezidentas D. Trumpas paragino Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos degalų infrastruktūrą.
Pasak JAV vadovo, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos objektams prisidėjo prie dyzelino trūkumo šioje šalyje.
Į D. Trumpo pareiškimus sureagavo ir Kremlius. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva palankiai vertina bet kokius raginimus Kyjivui nutraukti atakas prieš Rusijos ekonominę infrastruktūrą.
Tačiau kartu Kremliaus atstovas neįsipareigojo, kad Rusija savo ruožtu nutrauktų smūgius Ukrainos energetikos objektams.
Komentuodamas galimą abipusį atakų nutraukimą, D. Peskovas nepažadėjo, kad Maskva liautųsi atakavusi Ukrainos energetikos infrastruktūrą, net jei Ukrainos pajėgos sustabdytų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Taigi, nors Kyjivas siūlo abipusį energetinių objektų atakų nutraukimą, Maskva kol kas nėra viešai įsipareigojusi imtis analogiškų veiksmų.
V. Zelenskio teigimu, būtent dėl to bet koks sankcijų švelninimas Rusijai be konkrečių ir ilgalaikių susitarimų tik silpnina tarptautines pastangas užbaigti karą.
Trumpas po pokalbio su Putinu skelbia apie didžiulį susitarimą su Rusija: kainos kris rekordiniu greičiu
23:41
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė baigęs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, per kurias buvo susitarta, kad Rusija nedelsdama pradės tiekti šimtus tūkstančių tonų dyzelinio kuro JAV ir pasaulio rinkoms. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Ką tik baigiau itin sėkmingą pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, per kurį buvo susitarta, kad Rusija nedelsdama patieks daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelinio kuro Amerikos ir pasaulio rinkoms, dar 500 tūkst. tonų lapkričio mėnesį ir 1 mln. tonų iškart po to.
Be to, atsižvelgiant į Rusijos dyzelinio kuro perdirbimo gamyklų būklę, per trumpą laiką Rusija papildomai patieks 3 mln. tonų dyzelinio kuro“, – rašo D.Trumpas.
Pasak jo, tai leis sumažinti dyzelino kainas.
Dėl trikdžių Maskvos oro uostuose iškilo problema ir Putiną skraidinusiam lėktuvui
21:45
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino lėktuvas, Kremliaus vadovui grįžtant iš Turkmėnistano, negalėjo iš karto nusileisti Maskvoje ir buvo nukreiptas į Sankt Peterburgą, praneša leidinys „Agentstvo“.
Pranešama, kad spalio 8 d. keli specialiojo skrydžių būrio „Rossija“, gabenančio aukščiausius Rusijos vadovybės pareigūnus, orlaiviai suko ratus virš Maskvos. Mažiausiai trys iš jų grįžo iš Turkmėnistano.
Remiantis „Flightradar24“ duomenimis, virš Maskvos srities manevrus atliko šie orlaiviai: Tu-204, kurio registracijos numeris RA-64059, Tu-214, kurio numeris RA-64526, ir dar du prezidentiniai Il-96-300PU lėktuvai, kurių registracijos numeriai RA-96022 ir RA-96020.
Žurnalistai pridūrė, kad nusileidimo vėlavimą galėjo lemti Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio ir Šeremetjevo oro uostuose apie 15.40 val. įvesti apribojimai.
Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose apribojimai buvo visiškai panaikinti tik 18.40 val., o Šeremetjevo oro uoste – 17.34 val.
Ukraina pradėjo Rusijos oro erdvės blokavimo kampaniją
Anksčiau „Telegram“ kanalas „Ukraine Context“, laikomas artimu Ukrainos prezidento administracijos vadovui Kyrylo Budanovui, pranešė, kad Ukrainos kampanija, kuria siekiama blokuoti Rusijos oro erdvę, prasidėjo Maskvoje. Maskvos oro uostuose vėluoja ir yra atšaukiami šimtai skrydžių.
Pasak „Telegram“ kanalo, anksčiau žadėta Rusijos oro erdvės blokavimo kampanija prasidėjo šiek tiek vėliau, nei buvo planuota. Tačiau tam buvo svarbių priežasčių, taip pat buvo atsižvelgta į kai kurių partnerių prašymus.
Rusijos opozicinis „Telegram“ kanalas ASTRA pranešė, kad Maskva ir aplinkinė sritis anksčiau buvo atakuotos dronais ir nedideliais oro balionais.
Iš pietinės Maskvos dalies buvo gaunama pranešimų apie Rusijos oro gynybos pajėgų veiksmus.
Konkrečiai, Kapotnios, Kuzminkų, Liublino, Marjino, Caricyno, Čertanovo, Orechovo-Borisovo, Tekstilščikų, Nagatinskio Zatono ir kitų rajonų gyventojai pranešė girdėję sprogimus, o kai kurie rašė matę veikiančias oro gynybos sistemas.
„Rusija parodė, kad turi strategiją“: analitikas pirštu bedė į Vokietiją
21:16
Greita Rusijos reakcija į Vokietijos žvalgybos įspėjimą dėl kylančios grėsmės iš Kremliaus rodo, kad Vladimiro Putino režimas turi strategiją, kaip veikti Vokietijoje. Taip mano saugumo analitikas Raineris Saksas, kuris apie tai prakalbo savo komentare leidiniui „Postimees“.
Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį įspėjo, kad šaliai kyla pavojus būti įtrauktai į konfliktą su Rusija, daugėjant Maskvos nurodymu vykdomų hibridinių atakų.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jaegeris parlamentarams pareiškė, kad nepaskelbtas Rusijos „šešėlinis karas“ prieš Vokietiją bei jos sąjungininkes toliau aštrėja ir „įgijo naują, pavojingesnį pobūdį“.
„Vokietijai gresia pavojus būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija“, – per parlamento žvalgybos priežiūros komiteto posėdį Berlyne pareiškė jis.
Kaip komentare leidiniui „Postimees“ sako saugumo analitikas, Kremliaus reakcija į tokį vertinimą rodo, kad Rusija elgiasi strategiškai ir turi planą, kaip daryti spaudimą Vokietijai.
Oro uostų apribojimai Maskvoje atšaukti
20:20
„Telegram“ kanalai praneša, kad apie 19 valandą apribojimai Domodedovo, Vnukovo ir Žukovskio oro uostose buvo panaikinti. Pranešama, kad apribojimai buvo įvesti siekiant užtikrinti skrydžių saugumą.
15min rašė, kad Maskva ir jos sritis atsidūrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų ir mažų oro balionų atakos epicentre. Sostinėje ir aplink ją veikė priešlėktuvinės oro gynybos sistema.
Maskva – dronų ir oro balionų atakos epicentre: uždaryti visi oro uostai
17:21 Atnaujinta 17:42
Maskva ir jos sritis atsidūrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų ir mažų oro balionų atakos epicentre. Sostinėje ir aplink ją veikia priešlėktuvinės oro gynybos sistema, skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“.
Nurodoma, kad daugelio Maskvos pietinių ir rytinių rajonų gyventojai jau girdėjo galingų sprogimų garsus.
Remiantis stebėsenos kanalų duomenimis, atakai naudojami tiek bepiločiai orlaiviai, tiek maži oro balionai.
Dėl oro pavojaus bendrovė „Rosaviacija“ visuose keturiuose pagrindiniuose Maskvos komerciniuose oro uostuose – Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio ir Šeremetjevo – įvedė specialų planą „Kilimas“. Šio režimo įvedimas numato laikiną draudimą civiliniams lėktuvams pakilti ir nusileisti.
„Astra“ priminė, kad Domodedovo, Vnukovo ir Žukovskio oro uostai dėl dronų atakos taip pat buvo uždaryti visą naktį.
„Telegram“ kanalas „Ostorožno, novosti“ skelbia, kad Maskvos oro uostuose buvo atšaukta daugiau nei 100 skrydžių, dar daugiau nei 200 iki šiol yra atidėti. Pavyzdžiui, aviakompanijos „Pegasus Airlines“ skrydžio PC1581 iš Vnukovo į Turkijos Antalijos oro uostą išvykimas jau yra atidėtas 18 valandų.
Kaip dėl Putino lėktuvo?
Ukrainos tinklaraštininkas ir savanoris Serhijus Sternenka „Telegram“ kanale paskelbė ekrano kopiją, kurioje teigiama, kad dėl Maskvos oro uostų uždarymo esą negali nusileisti Rusijos vadovo Vladimiro Putino lėktuvas.
Paskutinį kartą Maskvos sritį ukrainiečių dronai atakavo spalio 6 d. naktį. Tuomet dronai prie sostinės ir jos regiono artėjo vienu metu iš kelių skirtingų pusių. Tąkart atakos taikiniu tapo Kapotnios naftos perdirbimo gamykla prie Maskvos, kuri yra viena iš didžiausių Rusijoje.
Kova prieš Rusiją persikelia į Sahelio smėlynus: ką ten veikia Ukraina
17:02
Ukraina šią savaitę pakartojo pažadą kovoti prieš Rusiją visur, kur tik įmanoma, netgi Sahelio dykumos smėlynuose.
Šis pareiškimas nuskambėjo daugėjant įrodymų, kad Kyjivas remia tuaregų separatistus, kovojančius su Malio kariuomene ir jos sąjungininkais iš Rusijos.
Malis, Nigeris ir Burkina Fasas – visos šios šalys, valdomos karinių chuntų, nusisukusių nuo buvusios kolonijinės valdovės Prancūzijos ir suartėjusių su Rusija, – į tai reagavo nutraukdamos diplomatinius santykius su Kyjivu.
Jos kaltina Ukrainą ginklų tiekimu Azavado išlaisvinimo frontui (FLA) – tuaregų dominuojamai ginkluotai separatistų grupuotei, palaikančiai laisvus ryšius su „al Qaeda“ Sachelio atšaka „Islamo ir musulmonų paramos grupe“ (JNIM).
„Afrikoje ir Sahelyje (Ukraina) teikia aiškią ir atvirą paramą teroristinėms ir kitoms mafijos pobūdžio grupuotėms, kad pakirstų mūsų šalies teritorinį vientisumą“, – rugsėjį Jungtinėse Tautose (JT) teigė Malio užsienio reikalų ministras Abdoulaye Diopas.
Nigerio ministras pirmininkas Ali Mahamane Lamine'as Zeine'as išskyrė Prancūziją ir Ukrainą, tvirtindamas, kad jos nukreipia „įgaliotinius“ palei jo šalies šiaurės rytų sienas pulti karines pozicijas ir naftos objektus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Merzas pakraupo dėl Schroederio vizito pas Putiną
16:11
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį išreiškė pasipiktinimą dėl to, kad buvęs šalies vadovas Gerhardas Schroederis per Rusijos prezidento gimtadienį lankėsi pas Vladimirą Putiną Maskvoje.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad V.Putinas, sužinojęs, jog Vokietijos ekskancleris lankosi Maskvoje, pakvietė savo „seną draugą“ G.Schroederį kartu paminėti jo 74-ąjį gimtadienį.
Paklaustas apie šį įvykį, Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris sakė, kad F.Merzas yra „giliai pasipiktinęs“.
„Vienintelis atsakingas už karą Ukrainoje yra Putinas“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
„Jo įsakymai yra kasdien ten sukeliamų neišmatuojamų kančių – civilių aukų, išskirtų šeimų, žuvusiųjų ir sužeistųjų – priežastis“, – teigė Vokietijos atstovas.
F.Merzas „laiko visiškai amoraliu elgesiu tai, kad ponas Schroederis tokią dieną švenčia kartu su ponu Putinu“, sakė S.Meyeris.
Rusijos prezidentūros išplatintose nuotraukose matyti, kaip abu vyrai spaudžia vienas kitam ranką ir šypsosi.
Socialdemokratas G.Schroederis, vadovavęs Vokietijai 1998–2005 metais, ilgą laiką palaikė artimus santykius su V.Putinu, o pasitraukęs iš posto išlaikė glaudžius ryšius su Rusijos verslu, įskaitant pelningą postą dujų milžinėje „Gazprom“.
Kritika dėl G.Schroederio ryšių su Rusija sustiprėjo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
Dėl artumo su Rusijos prezidentu iš 82 metų G.Schroederio buvo atimtos kai kurios buvusiems Vokietijos kancleriams suteikiamos privilegijos.
Kremliaus teigimu, G.Schroederis Maskvoje lankėsi verslo reikalais – jis yra naujai paskirtas Rusijos prekybos centrų tinklo „Hyperglobus“ stebėtojų tarybos narys.
Gegužę V.Putinas užsiminė, kad Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų pasitelkti G.Schroederį kaip tarpininką sprendžiant tebesitęsiantį karą Ukrainoje. ES šalių vyriausybės šį pasiūlymą atmetė.
„Kyiv Independent“: Putinas nustatė kainą už Trumpo pasiūlytas paliaubas su Ukraina
16:02
Derybose dėl galimų paliaubų energetikos sektoriuje su Ukraina Rusija pareikalavo, kad JAV sušvelnintų jai taikomas sankcijas, taip pat siekia šią iniciatyvą susieti su ugnies nutraukimu Juodojoje jūroje, skelbia leidinys „The Kyiv Independent“, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais amerikiečių ir Ukrainos pareigūnais.
Šie reikalavimai keliami Rusijai intensyvinant atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Vieno aukšto rango Ukrainos gynybos pareigūno teigimu, Maskva siekia padaryti kuo didesnę žalą, kad įgytų svertų prieš galimas derybas.
Ukraina dėl Rusijos smūgių jau dabar kasdien susiduria su elektros energijos tiekimo ribojimais. Spalio 8 d. Rusijos įvykdytas puolimas sukėlė masinius elektros atjungimus visoje sostinėje, kurioje gyvena daugiau nei trys milijonai žmonių.
Viešai Maskva demonstruoja menką norą įsipareigoti dėl paliaubų energetikos sektoriuje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį žurnalistams pareiškė, kad Rusija nemato prasmės derėtis dėl ribotų paliaubų, nes ją neva domina tik visapusiškas karo sprendimas.
Tačiau užkulisiuose Rusijos pareigūnai leido suprasti, kad Maskva yra pasirengusi apsvarstyti šią iniciatyvą, leidiniui „The Kyiv Independent“ teigė du Ukrainos ir vienas JAV pareigūnas.
Vis dėlto galimą susitarimą Rusija sieja ir su kitais reikalavimais, įskaitant sankcijų sušvelninimą, pridūrė trys su derybomis susipažinę asmenys.
Rusija nori visko iškart
Vienas iš Europos diplomatų leidiniui „Kyiv Independent“ sakė, kad galimo susitarimo rėmuose Rusija gali siekti, kad būtų atblokuotas įšaldytas Rusijos turtas.
Pasak jo, jei Maskva gautų prieigą prie įšaldytų lėšų, yra didelė tikimybė, kad jos būtų panaudotos tolesnei karo eskalacijai.
„Iš tiesų niekas netiki, kad Rusija nuoširdžiai siekia laikytis paliaubų“, – pažymėjo diplomatas.
Ukrainos pareigūnai leidiniui patvirtino, kad Maskva reikalauja panaikinti sankcijas, tačiau kol kas nežinoma, kokias konkrečiai ribojimo priemones Kremlius nori panaikinti.
Ko bijo Kyjivas
Kyjivui Maskvos reikalavimai kelia klausimą, ar Rusija iš tikrųjų suinteresuota nutraukti puolimą, ar derybomis siekia išsiderėti papildomų nuolaidų, tuo pačiu tęsdama karinę kampaniją.
„Kiekvieną kartą, kai prasideda derybos, jie pateikia vis daugiau ir daugiau reikalavimų“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ paaiškino vienas ukrainiečių pareigūnas.
Tikimasi, kad šis klausimas bus aptartas Ukrainos ir JAV derybose Majamyje penktadienį, kur JAV prezidento specialieji įgaliotiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris turėtų susitikti su Ukrainos derybininkais.
Remiantis naujienų portalo „Axios“ duomenimis, dieną prieš tai S.Witkoffas ir J.Kushneris susitiko su Donaldu Trumpu, kad prieš derybas Majamyje pateiktų galutinį pasiūlymą. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministras Scottas Bessentas ir nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Mike’as Needhamas.
Be energetinių paliaubų, šalys taip pat aptars pasiūlymus dėl saugumo garantijų Ukrainai, pokario klestėjimo planą ir kitus klausimus.
Aiškėja detalės: kodėl sulaikytas vienas garsiausių Rusijos propagandininkų
14:59
Jie visi buvo sulaikyti Risano mieste, Kotoro įlankos pakrantėje. Kaip pranešama, tarp sulaikytųjų taip pat yra Valerija Zvinčuk ir dar trys asmenys.
Operacijoje, be policijos, dalyvavo ir Nacionalinio saugumo agentūra. Kitos detalės kol kas nežinomos.
Juodkalnijos žiniasklaidos priemonės šią informaciją paskelbė, remdamosi savo šaltiniais saugumo institucijose.
Paaiškino, už ką
Po kelių valandų Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajičius informavo, kad M.Zvinčukas buvo sulaikytas, saugant šalies nacionalinius interesus.
Jo teigimu, siekdama integruotis į Europos Sąjunga, Juodkalnija nuolat susiduria su „hibridinio poveikio ir destabilizavimo bandymais“.
„Šios sėkmingos operacijos, kurios metu buvo sulaikytas informacinio tinklo „Rybari“ vadovas, žinia aiški: valstybinės institucijos atlieka savo darbą, Juodkalnija gina savo interesus, ir niekas negalės pakenkti mūsų europinei ateičiai“, – pabrėžė premjeras.
Plačiau skaitykite ČIA.
