- Turkija įspėjo Rusiją ir Ukrainą: kas bus, jei nepaklus
- „Financial Times“: Zelenskis pateikė netikėtą pasiūlymą Rusijai
- Visoje Rusijoje – pavojaus signalai: „Pagrobia, sumuša ir verčia pasirašyti sutartį“
- Zelenskis įspėjo dėl Rusijos, JAV ir Kinijos susitikimo
- NYT: Rusija iškėlė naują reikalavimą Donaldui Trumpui
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Surado naujus jautrius taikinius Rusijoje: tai – galvos skausmas milijardieriams
09:46
Rusijos metalurgijos gamyklos tampa nauju Ukrainos dronų atakų taikiniu po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, grasindama nutraukti „Starlink“ ryšį, nurodė Kyjivui sustabdyti smūgius į naftos perdirbimo gamyklas, rašo „The Moscow Times“.
Nuo metų pradžios iki spalio vidurio Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne mažiau kaip 114 kartų atakavo naftos perdirbimo gamyklas Rusijos teritorijoje. To pasekmė – smukusios naftos perdirbimo apimtys. Visoje šalyje apsukos sumažėjo trečdaliu ir regionuose – nuo Sibiro iki Maskvos – kilo degalų krizė.
Tačiau spalį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija ir JAV sudarė susitarimą dėl dyzelino tiekimo, o D.Trumpas paskelbė energetines paliaubas, Ukrainos smūgiai liovėsi.
Vienos iš paskutiniųjų spalio mėnesį buvo užpultos naftos perdirbimo gamyklos Riazanėje (spalio 15 d.) ir Surgute (spalio 16 d.).
Tačiau Ukraina rado kitus taikinius – plieno liejimo kombinatus.
Pirmadienį buvo atakuotas Jakovlevskio GOK, priklausantis milijardieriaus Aleksejaus Mordašovo įmonei „Severstal“.
Įmonė, aprūpinanti „Severstal“ žaliavomis, gaunamomis Jakovlevsko telkinyje, esančiame Kursko magnetinės anomalijos ribose, buvo iš dalies atjungta nuo elektros tiekimo, todėl kasyklų darbininkus teko evakuoti į paviršių. Po ankstesnio išpuolio, įvykusio spalio pradžioje, Jaroslavsko kasybos ir perdirbimo kompleksas pradėjo dirbti ribotu režimu.
Po dviejų dienų, spalio 28 d., smūgio sulaukė milijardieriaus Vladimiro Lisino Novolipecko metalurgijos kombinatas. Kaip nurodo atvirųjų šaltinių analitikai, jis yra didžiausias Rusijoje, pagaminantis apie 20 proc. viso šalies plieno. Į jį smogė „Storm Shadow“ raketos. Įmonėje kilo gaisras.
Ukrainos atakos gali sukelti dar didesnį galvos skausmą Rusijos metalurgams, kurie po Vakarų sankcijų įvedimo prarado trečdalį eksporto, o vėliau susidūrė su staigiu paklausos sumažėjimu pačioje Rusijoje dėl statybų nuosmukio, ekonomikos sulėtėjimo ir aukštų paskolų palūkanų normų.
Neturėdami galimybės parduoti metalo, metalurgai sumažino plieno gamybą praėjusiais metais iki mažiausio lygio per pastaruosius 15 metų.
Rusijos plieno liejimo pramonėje vyrauja „beprecedentė krizė“, rašė „SberInvesticijų“ analitikai: „Tokios situacijos dar nebuvo – nei pagal trukmę, nei pagal nuosmukio gilumą“.
„Sberbank“ analitikai įspėjo, kad 2026 m. plieno liejimo įmonių pelnas „gali pasiekti pastarųjų dešimtmečių minimumą“.
„Kyiv Independent“: Putinas labai norėjo, kad tai padarytų Melania Trump
09:31
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „labai norėjo", kad JAV pirmoji ponia Melania Trump tarpininkautų dėl paliaubų Rusijos okupuotame Oleškų mieste Chersono srityje, leidiniui „Kyiv Independent" teigė jos vyresnysis patarėjas Marcas Beckmanas.
„Prezidentas Putinas labai norėjo, kad ji dalyvautų, ir net parašė oficialų laišką, kuriame paaiškino, kad ji… būtų pripažinta išskirtine tarpininke iš Rusijos pusės", – sakė M.Beckmanas.
Pasak M.Beckmano, Rusijos kariuomenė pasiūlė paliaubų pradžią nukelti dviem dienomis anksčiau ir išplėsti jų geografinę aprėptį už Oleškų ribų į kitas Chersono srities dalis, siekiant palengvinti humanitarinės pagalbos pristatymą ir pasirengimą evakuacijai. Ukraina šiam pasiūlymui pritarė.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV senatorius įspėjo rusišką dyzeliną gabenančius laivus: „Apsisukite, kol dar nevėlu“
09:10
JAV senatorius demokratas Richardas Blumenthalis perspėjo laivybos bendrovę, gabenančią rusiško dyzelino krovinį į Jungtines Valstijas: grįžkite atgal arba rizikuokite pažeisti JAV sankcijų įstatymą. Apie tai rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Senatoriaus reikalavimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po „Reuters“ pranešimo, kad su Maltos vėliava plaukiantis tanklaivis „Agioi Fanendes“ su 40 tūkst. tonų rusiško dyzelino plaukia į Niujorką. Tai pirmasis toks pristatymas po neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto susitarimo.
R.Blumenthalis išsiuntė laišką laivybos paslaugų bendrovės „Eastern Mediterranean Maritime Limited“ vykdomajam direktoriui Atanasiui Martinosui, ragindamas jį apgręžti laivą.
„Siunčiu griežtą žinutę laivybos bendrovėms, kurių tanklaiviai į mūsų uostus gabena neteisėtą rusišką dyzeliną“, – sakė R.Blumenthalis.
„Apsisukite, kol dar nevėlu“, - pridūrė jis.
Laiške nurodoma, kad dyzelino siuntos yra draudžiamos pagal 2022 m. Rusijos naftos importo nutraukimo įstatymą, kurį pasirašė buvęs prezidentas Joe Bidenas po plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Jei „Agioi Fanendes“ prisišvartuos uoste ir iškraus savo krovinį, jūs dalyvausite neteisėtame sandoryje arba padėsite jį vykdyti“, – perspėja jis.
D.Trumpo dyzelino sandoris su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „nepakeičia aiškaus, vienareikšmiško įstatymo“, teigiama laiške.
„Pastarųjų savaičių prieštaringi administracijos nurodymai dėl Rusijos energijos išteklių neturėtų būti naudojami kaip pasiteisinimas ignoruoti teisinius draudimus. Prezidentas galbūt suteikė leidimą šiam sandoriui sudaryti, tačiau tik Kongresas gali suteikti jam teisinę galią“, – rašė R.Blumenthalis.
Kol Kongresas siekia blokuoti sandorį, „Agioi Fanendes“ plaukia link JAV rytinės pakrantės. Laivas savo krovinį pasikrovė Rusijos Baltijos jūros Primorsko uoste spalio 22 d. ir turėtų atvykti į JAV lapkričio 7 d.
Nauja karo era: 9 tonų JAV sraigtasparnio ir drono dvikova
08:49
Stebėti, kaip 9 tonas sveriantis atakos sraigtasparnis „Apache“ vaikosi mažą droną – tai tas pats, kas matyti liūtą, medžiojantį voverę. Tam sunaudojama milžiniškai daug energijos, o pasiektas rezultatas atrodo stebėtinai menkas.
Tačiau kare, kaip ir gamtoje, darai tai, ką privalai, kad išgyventumei.
Įprastas „Apache“ sraigtasparnių grobis – tankai ir šarvuočiai. Tačiau dronų dominuojamame mūšio lauke, kaip antai Ukrainoje, tokia technika iš esmės išnyksta, dėl to kovinių orlaivių įguloms tenka ieškoti naujo tikslo.
Viso pasaulio kariniai pareigūnai pradėjo iš naujo vertinti XX-ojo amžiaus mūšio lauko technologijų efektyvumą.
Atsižvelgdami į tai, JAV armijos 2-ojo bataliono 159-ojo atakos pulko, žinomo kaip „Gunslingers“, sraigtasparniai „Apache“ šį mėnesį pakilo į orą mokomajai misijai Vokietijoje. Pratybų tikslas – išsiaiškinti, kokią vertę, jei išvis kokią nors, jie gali suteikti kovoje prieš dronus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europoje auga nerimas: dar viena valstybė gręžiasi į Kremlių
06:18
Pietų Korėja artėja prie Rusijos prastėjant santykiams su Ukraina, o tai kelia nerimą Europos sąjungininkams, rašo laikraštis „The Financial Times“.
Pažymima, kad prezidento Lee Jae-myungo vadovavimo laikais Seulas pamažu atkuria diplomatinius ir ekonominius ryšius su Maskva, nepaisant karo prieš Ukrainą ir Rusijos karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja.
Vien liepos-rugpjūčio mėnesiais Pietų Korėja į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 176 tūkst. tonų kuro, daugiausia dyzelino. Dalis tiekimų buvo vykdoma sankcionuotais tanklaiviais.
Be to, vyksta uždaros derybos tarp abiejų šalių atstovų, o politikas Song Young-gilas, kuriam Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau buvo įteikęs Draugystės ordiną, paskirtas prezidento patarėju taikos diplomatijos klausimais.
Santykiai su Kyjivu, priešingai, smarkiai pablogėjo. Po ginčo dėl informacijos apie du Šiaurės Korėjos karo belaisvius atskleidimo Seulas atšaukė savo ambasadorių iš Ukrainos ir sumažino diplomatinį atstovavimą, primenama straipsnyje.
Anksčiau Pietų Korėja iš Ukrainos atšaukė aštuonis diplomatinio personalo darbuotojus. Dalis personalo buvo atšaukta, nes, Seulo teigimu, Ukraina nesiėmė tinkamų veiksmų situacijai išspręsti. Šis sprendimas buvo aiškinamas ir nuolatine Rusijos oro smūgių grėsme.
Europos diplomatai baiminasi, kad Pietų Korėja jau ruošiasi po karo atnaujinti verslo ryšius su Rusija, savo ekonominius interesus iškeldama aukščiau už solidarumą su Ukraina.
Degalų tiekimas Rusijai yra ypač skausmingas Ukrainai, nes, pasak šalies prezidento įgaliotinio sankcijų politikos klausimais Vladislavo Vlasjuko, tai padėjo Rusijai sušvelninti trūkumą po Kyjivo smūgių naftos perdirbimo gamykloms.
Tuo tarpu Seulas ginčija šiuos kaltinimus ir teigia, kad esą nėra tiesioginio degalų eksporto į Rusiją.
Maskva skelbia, kad ją užpuolė 613 dronų: uždaryti oro uostai, lėktuvai priversti apsisukti
06:14 Atnaujinta 09:01
Praėjusią naktį Rusija pranešė apie masinį dronų išpuolį prieš Maskvą ir Maskvos sritį. Pasak sostinės mero Sergejaus Sobianino, Maskvos link skrido 613 dronų.
Jo teigimu, dauguma jų buvo numušti „toli nuo miesto“, o apie 230 dronų tariamai buvo numušti jau „artėjantys prie Maskvos“.
Paralyžiuoti oro uostai
Dėl masinės atakos Maskvos komerciniuose oro uostuose buvo įvesti apribojimai. Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ laikinai apribojo lėktuvų priėmimą ir išskridimą Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.
Vėliau apribojimai Žukovskio oro uoste buvo panaikinti, o dviejų kitų oro uostų veikla buvo apribota: lėktuvai galėjo būti priimami ir išsiunčiami tik gavus leidimą.
Susidariusi padėtis sudarė sunkumų nusileisti dviems lėktuvams iš Turkijos, dėl to jie buvo priversti apsisukti netoli Vnukovo.
Griaudėjo sprogimai
Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“, netoli Naro-Fominsko, maždaug už 56 km nuo Maskvos, nugriaudėjo trys sprogimai. Taip pat buvo pranešta apie sprogimų seriją Kalugos srities kryptimi.
S.Sobianinas savo pranešimuose nurodė, kad avarinės tarnybos dirba nuolaužų kritimo vietose. Tuo pačiu metu Rusijos valdžia nepateikė išsamios informacijos apie galimas atakos pasekmes ir padarytą žalą.
Ukrainos dronų atakos spalį ne kartą trikdė aviacijos veiklą Maskvoje.
Spalio 23-iosios naktį per dronų ataką buvo sustabdyti skrydžiai visuose keturiuose pagrindiniuose Maskvos oro uostuose. Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukų, kuriose, kaip teigiama, matyti numušto drono nuolaužos ant Šeremetjevo – didžiausio Maskvos oro uosto – pakilimo tako.
Naktį prieš tai Ukraina surengė didelio masto dronų ataką prieš Maskvos sritį. Spalio 22-ąją buvo smogta ginklų gamyklai.
Anksčiau spalį S.Sobianinas pranešė, kad Maskvos sritis patyrė didžiausią dronų ataką per pastaruosius dvejus metus. Jo teigimu, spalio 6-ąją į regioną buvo paleista 650 dronų. Per ataką kilo gaisras svarbiame naftos objekte.
