Atpažinti pirmieji žuvusieji Bučoje, prieš teismą stos 41 įtariamasis karo nusikaltimais

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, į derybas dėl sužeistų karių evakuacijos iš Mariupolio su Maskva pakviesti visi pasaulio atstovai, galintys būti įtakingais tarpininkais.

Jis nurodė, kad derybos dėl kito evakuacijos etapo iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje yra sunkios.

Ukrainos kariai numušė du Rusijos karinius lėktuvus, o tiek reikėjo, kad iš viso šis skaičius siektų jau 200, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien galime švęsti 200-ąjį numuštą Rusijos karinį lėktuvą. Rusija jau kelis dešimtmečius nėra praradusi tiek daug aviacijos per jokį karą“, – sako Ukrainos prezidentas išplatintame vaizdo pranešime.

Ukrainos teisėsaugos pareigūnai tiria 41 Rusijos kariškio, įtariamo šalyje įvykdžius karo nusikaltimus, bylą, praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“, kurią cituoja BBC.

Generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad įtariamieji įtariami dėl įvairių nusikaltimų – nuo civilinės infrastruktūros bombardavimo, civilių gyventojų žudymo, prievartavimo ir plėšikavimo.

Ji pridūrė, kad įtariamieji atsakys Ukrainos teisme.

CNN pranešė, kad vis dar vyksta „sunkios derybos“ dėl ukrainiečių gynėjų, pasislėpusių „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje, evakuacijos.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko CNN sakė, kad bandymai išgelbėti kovotojus tęsiasi.

„Rusijos Federacija stengiasi diktuoti savo sąlygas ir reikalavimus, kiek tai įmanoma. Todėl pirmiausia tai bus sunkiai sužeisti kovotojai“, – sakė jis.

P.Kyrylenko sakė, kad rusai toliau bombarduoja „Avozstal“ kompleksą.

„Tai sunkiosios, vakuuminės, didelės sprogstamosios galios bombos“, – sakė jis.

Sužeisti ir suluošinti Mariupolio gynėjai

+1

Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono lyderis penktadienį paskelbė, kad liepos 17-ąją bus surengtas referendumas dėl šios teritorijos prisijungimo prie Rusijos.

„Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pranešime. Ten pat nurodoma, kad šis plebiscitas atspindės Pietų Osetijos „istorinius siekius“ prisijungti prie Rusijos.

2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo trumpą, bet kruviną karą dėl Pietų Osetijos.

Po karo Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą separatistinį Sakartvelo regioną – nepriklausomomis valstybėmis ir įkūrė šiose teritorijose nuolatines karines bazes.

Kremlius tai slepia, bet paslaptis jau seniai vieša – daug Rusijos karių atsisako vykti kovoti į Ukrainą.

Kaip rašo „The Guardian“, kariai netgi drąsiai sako „ne“ savo viršininkams, nes žino, kad nebus sunkiai nubausti – juk Rusija pati neigia, jog kariauja, ir tikina, esą vykdo „specialiąją operaciją“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rygos dūma, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, penktadienį pritarė siūlymui nukelti Latvijos sostinės centre esantį paminklą Sovietų Sąjungos kariams.

Miesto taryba per neeilinį posėdį nusprendė pavesti tarnyboms demontuoti „Paminklą sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų įsibrovėlių“.

Sprendimas priimtas 39 balsais prieš 13. Vienas deputatas nebalsavo, o dar septyni posėdyje nedalyvavo.

Išvakarėse Latvijos parlamentas priėmė teisės aktą, pašalinantį teisines kliūtis nukelti Rygos Pardaugavos rajone esantį monumentą.

Šis memorialinis kompleksas ir anksčiau buvo vertinamas itin prieštaringai, o neseniai vėl atsidūrė dėmesio centre, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Paminklas buvo pastatytas 1979–1985 metų laikotarpiu, siekiant įamžinti Sovietų Sąjungos armijos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Tačiau dabar daugelis latvių laiko šį monumentą dedikacija šaliai agresorei – Rusijai.

1997 metais paminklą bandė susprogdinti ultranacionalistinės organizacijos „Perkonkrusts“ nariai. Du iš jų per sprogdinimą žuvo.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Kijevas tikisi apginkluoti milijoną žmonių, šaliai ruošiantis naujam, ilgam karo etapui.

„Mes įžengiame į naują, ilgą karo etapą. Kad jį laimėtume, turime kruopščiai planuoti išteklius, vengti klaidų ir projektuoti savo jėgą taip, kad priešas galiausiai palūžtų“, – feisbuke paskelbtame pranešime sako ministras.

O.Reznikovas pridūrė, kad jis „daugiausia dėmesio skiria būtinybei apginkluoti milijoną žmonių, kurie susidurs su priešu“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Reznikovas

Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vsevolodas Kožemiakas, vienas didžiausių Ukrainos verslininkų, su šeima slidinėjo Austrijos Alpėse. Kitų planų, nei griebti ginklą į rankas, turėjo ir žinomas ukrainiečių dainininkas Tarasas Topolia. Tačiau dabar abu vyrai kovoja su rusų okupantais ir tokių kaip jie yra daug, rašo „The Wall Street Journal“.

V.Kožemiakas prieš Rusijos kariuomenę kovoja Charkivo srityje.

„Žengti šį žingsnį buvo natūralu. Nebuvo kito kelio. Visi mano draugai yra čia. Nemačiau jokių kitų galimybių“, – apie savo sprendimą imtis ginklo ir kovoti už Ukrainą pasakojo 49 metų V.Kožemiakas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje.

„Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“. – „RAO Nordic“ negalės atlikti mokėjimų už iš Rusijos importuojamą elektrą.“

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė manąs, kad Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas „bergždžiai“ siekia konstruktyvaus dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakoma interviu, kurio ištraukas penktadienį paskelbė Kyjivas.

„Privalome neieškoti išeities Rusijai, ir Macronas tai daro bergždžiai, – V.Zelenskis sakė Italijos televizijai „Rai 1“. Jo interviu ištraukos buvo cituojamos Ukrainos prezidentūros kanalu platformoje „Telegram“.

„Žinau, kad jis nori gauti rezultatų iš tarpininkavimo tarp Rusijos ir Ukrainos, bet jų jis nesulauks“, – teigė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Anot jo, Maskva nesistengs nutraukti invazijos Ukrainoje, kol „pati Rusija to panorės ir supras, kad jai to reikia“.

Eliziejaus rūmai penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad E.Macronas „niekada nieko neaptarinėjo su Vladimiru Putinu be prezidento Zelenskio sutikimo“.

„Jis visada sakydavo, kad dėl derybų su rusais sąlygų turi spręsti Ukraina“, – paaiškino prezidentūra.

Prancūzijos lyderis anksčiau šią savaitę sakė, kad Rusija ir Ukraina turės derybomis pasiekti paliaubas ir kad Rusijos „pažeminimas“ nepasitarnautų taikos pastangoms.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

V.Zelenskis savo ruožtu sakė, kad „kai kurie Europos lyderiai galvoja, jog turime rasti būdą kalbėtis su Putinu“.

„Mes jų ieškojome metų metus. Ir šiandien tie keliai nukloti kūnais – mūsų žmonių kūnais“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Vis dėlto V.Zelenskis pakartojo savo pasiūlymą tiesiogiai pasikalbėti su V.Putinu, nors teigė, kad derėtis su Rusija tapo „nebeįmanoma“.

„Šiandien etapas, kai būtume galėję susėsti su Rusija, praėjo“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

E.Macronas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kurie kalbėjosi su V.Putinu nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Jis ne vieną valandą kalbėdamasis telefonu bandė įtikinti Kremliaus vadovą išspręsti konfliktą derybomis.

V.Putinas savo ruožtu penktadienį pasikalbėjo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir tvirtino, kad Rusija kovoja su „nacių ideologija“ Ukrainoje.

Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai asmenų iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, kurie kaltinami korupciniu būdu įgyto turto slėpimu mainais į įtakingus valstybinius postus.

Tarp šių asmenų yra buvusi Rusijos prezidento žmona Liudmila Očeretnaja ir buvusi gimnastikos olimpinė čempionė Alina Kabajeva, kuri, pasak britų vyriausybės, „palaiko artimus asmeninius santykius su V.Putinu“. Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą buvo įtraukta ir A.Kabajevos senelė Ana Zaceplina.

Scanpix ir ekrano nuotr./Vladimiras Putinas, Alina Kabajeva

Skelbti sankcijas A.Kabajevai pasiūlė Europos Sąjunga, remiantis dokumentu, su kuriuo praėjusią savaitę susipažino naujienų agentūra AFP. Vakarų šalių vyriausybių teigimu, buvusi sportininkė yra mažiausiai trijų prezidento vaikų motina.

Tačiau JAV vyriausybė, nenorėdama pabloginti ir taip priešiškus santykius su V. Putinu, susilaikė nuo sankcijų A.Kabajevai skelbimo, praėjusį mėnesį pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.

„Iškeliame į viešumą ir imamės priemonių prieš šešėlinį tinklą, užtikrinantį Putinui prabangų gyvenimą, ir veržiame kilpą jo artimai aplinkai“, – išplatintame pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Kol Ukraina nugalės, taikysime sankcijas visiems, kurie prisideda prie Putino agresijos“, – pridūrė ji.  

Pasak britų vyriausybės, kukli Kremliaus šeimininko pareiginė alga ir oficialiai deklaruojamas turtas kertasi su pranešimais, kuriuose jis siejamas su prabangia jachta ir Juodosios jūros pakrantėje esančiu kompleksu, vadinamu „Putino rūmais“.

Tikruosius jo turtus slepia šeimos narių, vaikystės draugų ir atrinktų Rusijos elito atstovų, kurie buvo paskirti į įtakingus postus mainais už neblėstančią ištikimybę, tinklas, sako Londonas.

„Tai žmonės, kurie sąmoningai slepiasi šešėlyje, padėdami Putinui nuslėpti savo turtus“, – su anonimiškumo sąlyga žurnalistams sakė vienas JK pareigūnas.

A.Kabajeva pirmininkauja rusų holdingui „Nacionalnaja Medija Gruppa“. Anksčiau sankcijų sulaukęs bankas „Rossija“ valdo trečdalį šios grupės akcijų ir yra „akivaizdus kanalas“ V.Putino pinigams, nurodė pareigūnas.

Tarp nubaustųjų JK sankcijomis taip pat yra Igoris Putinas, Rusijos lyderio pusbrolis, ir Romanas Putinas, jo antros eilės sūnėnas.

Tarp asmenų, kuriems penktadienį buvo paskelbtos sankcijos, yra keli V. Putino giminaičiai ir „artimas draugas“ Aleksandras Plechovas, kontroliuojantis korporaciją „Vital Development Corp“.

„Nustatėme dešimčių milijardų vertės turtą“, siejamą su V. Putino artima aplinka, nurodė britų pareigūnas.

JK skelbia, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną jau įvedė sankcijas daugiau kaip tūkstančiui fizinių asmenų ir 100 juridinių asmenų. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą patekusių rusų oligarchų turtas vertinamas daugiau kaip 140 mlrd. JAV dolerių.

Pasak minėto pareigūno, Londonas dabar yra nubaudęs „beveik visus asmenis ir subjektus, kurie buvo įvertinti kaip jam [V. Putinui] artimiausi, tačiau, be abejo, tęsime darbą“.

„Juodasis sąrašas tikrai dar nebaigtas“, – pridūrė jis.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį, pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, pasikalbėjo su rusų gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir paragino jį nedelsiant paskelbti paliaubas, pranešė Pentagonas.

„Sekretorius Austinas paragino nedelsiant paskelbti paliaubas Ukrainoje ir pabrėžė, kaip svarbu palaikyti ryšio linijas“, – sakoma Pentagono pranešime.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas

Europos naujienų agentūrų aljansas (EANA) penktadienį patvirtino, kad sustabdė Rusijos naujienų agentūros TASS narystę, nes ši asociacija nesilaiko standartų.

Sprendimas priimtas per EANA generalinės asamblėjos posėdį Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve, žurnalistams sakė aljanso prezidentas Clemensas Pigas.

Vasarį, praėjus trims dienoms nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios, EANA vykdomasis organas, sudarytas iš penkių narių, įskaitant naujienų agentūros AFP generalinį direktorių Fabrice'ą Friesą, nusprendė „nedelsdamas“ įšaldyti TASS narystę, kol bus priimtas Generalinės asamblėjos sprendimas.

Tuo metu EANA teigė, kad toks žingsnis žengtas dėl „naujo Rusijos vyriausybės taikomo reglamento, smarkiai ribojančio žiniasklaidos laisvę“.

Prasidėjus Rusijos invazijai, šalies ryšių priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ nurodė nepriklausomai žiniasklaidai vengti vartoti žodžius „užpuolimas, įsiveržimas ar karo paskelbimas“ ir įspėjo, kad pažeidėjams grės blokavimas ir baudos.

„Roskomnadzor“ taip pat nurodė, kad „patikimos informacijos“ galima rasti „oficialiuose Rusijos informacijos šaltiniuose“.

TASS nepaisė vieno iš svarbiausių aljanso „tikslų... vykdyti žurnalistinę veiklą pagal aukščiausius įmanomus standartus“, pareiškė EANA generalinis sekretorius Alexandru Ionas Giboi.

Aljansas taip pat išreiškė visapusišką paramą Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“.

„Mes ir toliau padėsime ir darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad paremtume „Ukrinform“, ten dirbančius kolegas ir draugus“, – pabrėžė A.I.Giboi.

Ukrainos ir Prancūzijos ekspertai atpažino pirmuosius penkis žmonių kūnus, rastus Bučoje po rusų okupantų atsitraukimo.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova .

Rusija išsiunčia dešimt Rumunijos diplomatų, penktadienį pranešė abi šalys.

Maskvai apie rumunų diplomatų išsiuntimą pranešė po analogiško Bukarešto žingsnio, išprovokuoto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Rusijos Federacija paskelbė 10 Rumunijos ambasados Maskvoje darbuotojų persona non grata“, – sakoma Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Šią žinią taip pat patvirtino Maskva.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija balandžio 5-ąją paskelbė išsiunčianti 10 Rusijos diplomatų, „kurių veikla pažeidė Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, „griežtai atmetanti Rumunijos pusės nepagrįstus mėginimus kaltinti Rusiją dėl karo nusikaltimų Ukrainoje“.

Maskva smerkė „Bukarešto politiką bandant teisinti žiaurumus prieš civilius, įvykdytus [Ukrainos] nacionalinės gvardijos, taip pat ginklų, technikos ir kitokios pagalbos tiekimą Kyjivo režimui“.

Rumunija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Bukarešte Valerijų Kuzminą ir pareiškė protestą dėl rusų diplomatijos tinklalapyje paskelbto straipsnio, kuriame buvo pažertas „tiesmuko melo, falsifikacijų, surežisuotų provokacijų ir dezinformacijos srautas“, jog tai, kas vyko Ukrainoje, buvo „sukurta ir finansuojama kolektyvinių Vakarų“.

„Rusijos atstovybės pakartotinis netinkamos, įžeidžiamos ir provokuojamos kalbos, nukreiptos prieš Rumuniją ir NATO, vartojimas yra nepriimtinas“, – pažymėjo ministerija.

Vienas Bulgarijos ambasados Maskvoje darbuotojas taip pat buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, sakoma atskirame Rusijos URM pranešime.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Vakarų šalys paskelbė virtinę sankcijų paketų ir išsiuntė daug Rusijos diplomatų.

Maskva pažadėjo atsakyti į kiekvieną iš šių priemonių ir jau išsiuntė dešimtis Vakarų diplomatų.

Ukraina privertė Rusiją sumažinti savo taikinius iki operatyvinio ir taktinio lygmens ir įžengia į „ilgo“ karo fazę, penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pareiškime teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Kad dabar laimėtume, turime kruopščiai planuoti išteklius, vengti klaidų, projektuoti savo jėgas taip, kad priešas galiausiai negalėtų mums pasipriešinti“, – sako gynybos ministras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Reznikovas

O.Reznikovas sakė, kad po pirmojo Rusijos puolimo vasario 24 d. Maskva tikėjosi, jog Ukraina po poros dienų kapituliuos. Tačiau, pasak jo, „Ukrainos kariuomenė ir visi Ukrainos gyventojai atrėmė okupantus ir sužlugdė jų planus“. 

Pasak O.Reznikovo, svarbus pokytis įvyko ir tarptautiniu lygmeniu. 

„Per mėnesį Ukraina pasiekė integraciją gynybos srityje, kurios nepavyko pasiekti 30 metų. Iš partnerių gauname sunkiąją ginkluotę. Visų pirma fronte jau dislokuotos amerikietiškos 155 mm haubicos M777. Prieš tris mėnesius tai buvo laikoma neįmanomu dalyku“, – sakė O.Reznikovas. 

Latvija penktadienį uždraudė įvažiuoti dar 102 Rusijos piliečiams, naujienų agentūrai BNS pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus sprendimu šalis ir toliau draus atvykti Kremliaus režimą remiantiems asmenims.

Draudimas, taikomas neribotą laiką, šįkart įvestas daugiausia Rusijos kultūros veikėjams, aktyviai palaikantiems prezidento Vladimiro Putino sprendimui įsiveržti į Ukrainą.

URM nurodė, kad Ryga griežčiausiai smerkia šį neišprovokuotą karą, kaltindama Rusijos pajėgas žiaurumais prieš ukrainiečius.

Pasak ministerijos, parama Kremliaus nusikaltimams tolygi bendrininkavimui, todėl tokių asmenų atvykimas į Latviją yra neleistinas.

Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį susitikti Berlyne su Turkijos diplomatijos vadovu ir aptarti su juo Stokholmo ir Suomijos potencialų siekį įstoti į NATO.

Ši žinia buvo paskelbta Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui išreiškus nepritarimą šių Šiaurės šalių prisijungimui prie Aljanso.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto penktadienį išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

Rusija penktadienį patarė savo piliečiams nevykti į Jungtinę Karalystę, kaltindama Londoną „nedraugiška“ pozicija ir delsimu išduoti vizas rusams.

„Siekdami išvengti finansinių nuostolių ir kitų galimų problemų, rekomenduojame Rusijos piliečiams, jei įmanoma, susilaikyti nuo kelionių į JK bei mėginimų gauti Britanijos vizas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Ministerija pagrasino „taip pat elgtis“ su Didžiosios Britanijos piliečiais, kol padėtis pagerės.

URM teigė gavusi „daugybę Rusijos piliečių skundų, kad jiems tapo beveik neįmanoma arba labai sunku gauti bet kokios kategorijos JK vizą“.

Britanijos vizų tarnyba „pirmenybę teikia Ukrainos pabėgėlių prašymų išduoti vizą nagrinėjimui“, nurodė ministerija ir pridūrė, jog rusai negali sumokėti už vizos išdavimą Rusijoje išduotomis „Mastercard“ ar „Visa“ kortelėmis.

Pasak URM, toks požiūris „prieštarauja visiems anksčiau pasiektiems Rusijos ir Britanijos susitarimams konsuliniais klausimais“ ir „gali būti apibūdintas tik kaip politizuotas Rusijos piliečių teisių pažeidimas“.

Vasario 24 dieną rusų prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, Londonas prisidėjo prie Vakarų šalių pastangų nubausti Rusiją turto įšaldymu, draudimais keliauti ir ekonominėmis sankcijomis.

Penktadienį JK paskelbė Maskvai naujų sankcijų, nukreiptų prieš 12 žmonių iš V.Putino „artimiausios aplinkos“. Tarp jų yra buvusi gimnastikos olimpinė čempionė Alina Kabajeva, kuri, pasak britų vyriausybės, „palaiko artimus asmeninius santykius su V.Putinu“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“.

V.Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

„Atkreiptas dėmesys į nuolatinius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos daro nacių ideologiją propaguojantys ir teroristinius metodus taikantys kovotojai“, – nurodė Kremlius pranešime apie įvykusį V.Putino ir O.Scholzo pokalbį. 

V.Putinas pakartojo, kad invazijos, kurią Maskva vadina specialiąja operacija, tikslas – apsaugoti rusakalbius Rytų Ukrainos gyventojus.

Jis taip pat kaltino Kyjivą „blokuojant“ taikos derybas.

O.Scholzas sulaukė aštrios kritikos dėl delsimo pasiųsti Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir Vokietijos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.   

Vokietija ieško būdų atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir jau beveik visiškai atsisakė rusiškų anglių.

Įvairiuose Rusijos tinklapiuose ketvirtadienį buvo išplatinti raginimai vykdyti kibernetines atakas prieš Latviją, o tokių bandymų jau užfiksuota, pareiškė viena aukšto rango latvių gynybos pareigūnė.

Kaip televizijai TV3 sakė Gynybos ministerijos parlamentinė sekretorė Baiba Bliodniecė, šalies kibernetinio saugumo agentūra CERT.LV yra pasirengusi reaguoti į potencialius incidentus. Ji taip pat paragino bendroves didinti atsparumą tokioms atakoms.

Pasak B.Bliodniecės, kibernetinės atakos prieš Latviją padažnėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą, o gegužės 9 ir 10 dienomis dar labiau suintensyvėjo.

CERT.LV vadovė Baiba Kaškina savo ruožtu nurodė, kad Latvija yra patekusi į programišių kolektyvo „Killnet“ akiratį. Iš pradžių jo taikinių sąraše buvo tik valstybinės institucijos, tačiau išvakarėse buvo paskelbtas platesnis, maždaug 100 taikinių sąrašas, apimantis ir finansų bei transporto įstaigas ir net vieną sporto klubą.

Pranešama, kad dažniausiai rengiamos svetainių prieinamumą blokuojančios DDoS atakos; jos gana lengvai pašalinamos, bet gali būti vykdomos ilgą laiką.

B.Kaškinos duomenimis, kad kol kas kibernetinių išpuolis poveikis – minimalus. Šiuo metu labiausiai paveikta yra svetainė ziedot.lv, tačiau netrukus turėtų būti visiškai atkurtas ir jos veikimas.

Jungtinė Karalystė paskelbė naujų sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai. Tarp asmenų, kuriems bus taikomi suvaržymai – ir įtariama jo meilužė, buvusi gimnastė Alina Kabajeva. Taip pat – buvusi V.Putino žmona Liudmila, verslininkas Michailas Šelomovas, Igoris Putinas, kuris yra V.Putino pusbrolis.

„Demaskuojame mįslingą tinklą, leidžiantį prabangiai gyventi V.Putinui. Sankcijas taikysime tol, kol Ukraina nugalės“, – pareiškime paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Scanpix ir ekrano nuotr./Vladimiras Putinas, Alina Kabajeva

Dabar Londonas jau taiko sankcijas daugiau nei 1 tūkst. Rusijos piliečių. Paskelbta ir apie suvaržymus A.Kabajevos, kuri labai retai matoma viešumoje, močiutei Anai Zaceplinai.

Pasak britų vyriausybės, kukli Kremliaus šeimininko pareiginė alga ir oficialiai deklaruojamas turtas kertasi su pranešimais, kuriuose jis siejamas su prabangia jachta ir Juodosios jūros pakrantėje esančiu kompleksu, vadinamu „Putino rūmais“.

Tikruosius jo turtus slepia šeimos narių, vaikystės draugų ir atrinktų Rusijos elito atstovų, kurie buvo paskirti į įtakingus postus mainais už neblėstančią ištikimybę, tinklas, sako Londonas. 

Tarp asmenų, kuriems penktadienį buvo paskelbtos sankcijos, yra keli V.Putino giminaičiai ir „artimas draugas“ Aleksandras Plechovas, kontroliuojantis korporaciją „Vital Development Corp“. 

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras penktadienį  paragino Didįjį septynetą (G-7) konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Maskvos agresijos nuniokotos Ukrainos atkūrimui.

„Šiandien prašau G-7 šalių priimti įstatymus ir nustatyti visas procedūras, reikalingas konfiskuoti Rusijos valstybės aktyvams ir perduoti juos Ukrainai, kad šie pinigai būtų panaudoti mūsų šaliai atstatyti“, – diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba sakė atvykęs į Vokietijoje surengtą turtingųjų šalių klubo susitikimą.

Ukraina penktadienį perspėjo, jog jeigu į tolesnį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketa nebus įtrauktas rusiškos naftos embargas, tai reikštų blok vienybės pabaigą „kritiniu momentu“.

„Jei šis sankcijų paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas galės švęsti, nes tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Rusiškos naftos embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinosi dalis Bendrijos narių, ypač Vengrija, kurios ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos, bet galiausiai iš nepritariančiųjų šiai priemonei liko vienintelis Budapeštas.

Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas teigė, kad planuojamas sankcijų paketas prilygs „atomine bomba“ jo šalies ekonomikai, kadangi 65 proc. naftos ji gauna iš Rusijos.

Briuselis pasiūlė iki 2023 metų pabaigos taikyti išimtį Budapeštui, tačiau šis reikalauja penkerių metų pereinamojo laikotarpio, kad galėtų atsisakyti rusiškos naftos. Be to, Vengrija sako, kad jai bus reikalingas naujas naftotiekis su Kroatija, turinčia prieigą prie jūros.

Tačiau Kyjivui Budapešto argumentai neatrodo įtikinami, pareiškė D.Kuleba.

„Matome, kad Vengrijos pozicijoje yra daugiau politikos, o ne ekonominių argumentų“, – nurodė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Ragindamas bloką visomis išgalėmis įgyvendinti visišką embargą, ministras pabrėžė, jog išimtis Vengrijai „padarytų daug žalos pačiai Europos Sąjungai, todėl ji turi padaryti viską, kad to neįvyktų“.

„Nesikišame į jų diskusijas, tačiau atėjo kritinis momentas, kai pamatysime, ar ES vienybė išliks, ar ji bus sugriauta“, – perspėjo D.Kuleba.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė abejojantis Ukrainos siekio įstoti į Europos Sąjungą motyvais ir kaltino Briuselį už Europos žemyno ribų siekiančiomis ambicijomis.

Ukraina, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, „yra pasirengusi deklaruoti neutralios, neprisijungusios [valstybės] statusą“, po Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) užsienio reikalų ministrų susitikimo Tadžikijos sostinėje Dušanbėje reporteriams sakė S.Lavrovas.

„Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare, – sakė S.Lavrovas. – Kyla rimtų abejonių dėl to, koks nekaltas yra Kyjivo troškimas.“

Rusija per įstrigusias taikos derybas reikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų įstoti į NATO ir pasiskelbtų „neutralia“.

S.Lavrovas apkaltino ES iš „konstruktyvios, ekonominės platformos“ virtus „agresyviu, karingu žaidėju, deklaruojančiu toli už Europos žemyno [ribų siekiančias] ambicijas“. Jis paminėjo ES veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Jie skuba sekti NATO jau pramintu taku, tuo būdu patvirtindami tendenciją, kad susilieja su Šiaurės Atlanto aljansu (NATO) ir iš tikrųjų tarnaus kaip jo priedas“, – pareiškė jis.

Ukraina yra pripažinusi, jog turi mažai galimybių tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare, bet kilus karui pateikė prašymą įstoti į 27 valstybių ES.

Derybų su Rusijos Federacija galimybė kasdien tampa vis sunkesnė, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis patvirtino, kad yra pasirengęs deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau be jo tarpininkų ir be ultimatumų.

„Derybų su Rusijos Federacija klausimas kasdien komplikuojasi. žuvo daug žmonių.

Kai deokupuojame teritorijas, matome Rusijos kariuomenės paliktus patyčių, kankinimų, egzekucijų ir naikinimo pėdsakus. Dėl to sunku derėtis…

Kaip prezidentas, esu pasirengęs kalbėtis su Putinu. Bet tik su juo. Be jo tarpininkų jokių. Ir dėl dialogo, o ne dėl ultimatumo sąlygų", - teigė V.Zelenskis. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Vokietijos šiaurėje pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J.Borrellis.

„Receptas aiškus – daugiau to paties“, – sakė jis ir paragino sąjungininkes išlaikyti „spaudimą Rusijai“.

Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė, kad gegužės 13-osios ryto duomenimis, oficialus žuvusiųjų vaikų skaičius nepasikeitė – 226. Tačiau sužeistųjų skaičius išaugo iki 420.

„Šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta darbas juos įtvirtinant aktyvaus karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – teigė prokurorai.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka skelbia nuotraukas ir praneša, kad Rusijos kariškiai, prisidengdami apšaudymu, bando įsiveržti į gamyklos „Azovstal“ teritoriją.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Rusija strateginė aviacija bombarduoja gamyklą, kurioje toliau ginasi „Azov“ pulko ir kiti Ukrainos gynėjai. Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, gamyklos teritorijoje yra keli šimtai sužeistų Ukrainos karių. Ukraina bando sutarti su Rusija, kad sunkiai sužeisti kariai būtų iškeisti į nelaisvėn patekusius Rusijos karius.

Rusijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Kremliaus pozicija dėl Ukrainos narystės ES pasikeitė – esą dabar tai prilygtų šalies priėmimui į NATO.

Anksčiau Maskva per vykstančias, bet stringančias derybas dėl taikos buvo užsiminusi, kad neprieštarautų, jei Kyjivas prisijungtų prie ES. Tačiau dabar požiūris esą pasikeitė – po to, kai ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad „šį karą reikia laimėti mūšio lauke“.

„O tada ES tapo pirmūne tiekiant ginklus Ukrainai. Manau, kad mūsų pozicija ES atžvilgiu dabar panašesnė į poziciją NATO atžvilgiu. Nematome didelio skirtumo“, – pareiškė D.Polianskis.

37 žmonių kūnai buvo rasti 7 km ilgio kelyje tarp Motižyno ir Jasnohorodkos kaimų Kyjivo srityje. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ).

Pažymima, kad tai civiliai gyventojai, bandę išvykti iš kovų zonos.

WSJ pažymėjo, kad kiti du keliai, vedantys iš Motižyno (Makarivsko rajonas) į šiaurę, pirmąją karo savaitę tapo daugelio vietos gyventojų žūties vieta. Todėl evakuacijai jie bandė pasinaudoti keliu, vedančiu į pietryčius, į Jasnohorodką.

Žurnalistai išanalizavo automobilių vaizdo registratorių įrašus, kalbėjosi su liudininkais ir ištyrinėjo greta kelio esančią teritoriją. Jie padarė išvadą, kad Rusijos kariai apšaudė kelią iš minosvaidžių – bent jau toks incidentas buvo užfiksuotas kovo 3 d. vaizdo įraše.

Be suniokotų civilių automobilių su baltomis juostomis ant veidrodėlių ir užrašu „Vaikai“, kelyje buvo rasta ir negyvų civilių su šautinėmis žaizdomis.

Nuo vasario pabaigos iki kovo pabaigos Rusijos kariuomenė mėnesį buvo užėmusi dalį Kyjivo srities. Ukrainos teisėsaugos institucijų duomenimis, per tą laiką regione žuvo daugiau kaip 1 200 civilių gyventojų.

JAV veikiantis Karo tyrimų institutas (ISW) skelbia, kad Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai kontratakavo Rusijos dalinius netoli Charkivo ir privertė juos atitraukti savo pajėgas iš regiono. Be to, priešas priverstas grumtis su kontratakuojančiais Ukrainos kariais ir nebegali bombarduoti miesto.

Analitikai pastebi, kad ukrainiečių kontrataka prie Charkivo pradeda priminti sėkmingą okupantų išstūmimą iš Kyjivo apylinkių ir šiaurinės šalies dalies. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos sugriovė užpuolikų planus ir jie pasitraukė link Rubižnės ir Severodonecko. Tačiau ekspertai nėra tikri, kad okupantai artimiausiu metu nebandys susigrąžinti prarastų pozicijų.

ISW ekspertai mano, kad Rusija gali atsisakyti savo plano apsupti Ukrainos karius ties Iziumo-Slovjanso-Debalcevės linija. Vietoj to okupantai gali pasirinkti mažesnę Severodonecko ir Lysyčansko apsuptį.

 

„Gegužės 12 d. Rusijos kariai tikriausiai kontroliuoja beveik visą Rubižnę ir tikriausiai užėmė į šiaurę nuo Severodonecko esantį Vojevodkos miestą. Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis jie pradės antžeminį puolimą netoli Severodonecko. Santykinai sėkmingos rusų operacijos šiame rajone, kartu su nesėkmingais bandymais žengti iš Iziumo ir pastebimu šio puolimo sulėtėjimu leidžia manyti, kad jie gali atsisakyti Iziumo krypties“, – prognozuoja ekspertai.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys vieningai rems Ukrainą „iki pergalės“, penktadienį pareiškė Prancūzija, o Europos Sąjunga pažadėjo Kyjivui daugiau karinės pagalbos kovojant su Rusijos invazija.

„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusi antrai derybų su kolegomis iš kitų G-7 šalių dienai.

„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

„Scanpix“/AP nuotr./Liz Truss

Tuo metu Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas pareiškė, kad G-7 šalys yra „labai tvirtai susivienijusios“ ir pasiryžusios „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J.Borrellis.

„Receptas aiškus – daugiau to paties“, – sakė jis ir paragino sąjungininkes išlaikyti „spaudimą Rusijai“.

„Didesnis spaudimas Rusijai ekonominėmis sankcijomis. Tolesnis darbas siekiant tarptautinės Rusijos izoliacijos. Kova su dezinformacija apie karo pasekmes... Ir vieningas frontas toliau remiant Ukrainą“, – kalbėjo J.Borrellis.

Užsienio reikalų ministrai tris dienas posėdžiauja Vangelso kurorte Vokietijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja G-7.

Pagrindinė susitikimų darbotvarkės tema – karas Ukrainoje. Į svečių sąrašą taip pat įtraukti Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu.

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Uždniestrės regiono pareigūnai penktadienį paskelbė, kad bandyta pulti du infrastruktūros objektus regiono sostinėje Tiraspolyje.

Incidentai įvyko po virtinės pranešimų apie atakas Uždniestrėje, vis labiau nuogąstaujant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis.

„Maždaug 4 val. 15 min. ryto šalia vienos įmonės naftos saugyklos sustojo automobilis, iš jo išlipo nenustatytos tapatybės vyras... [Jis] pastato link metė Molotovo kokteilį ir pabėgo“, – sakoma separatistų paskelbtos „respublikos“ vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad užsidegė žolė, bet ugnis buvo greit nuslopinta.

Maždaug po pusvalandžio „du Molotovo kokteiliai buvo sviesti“ į naujokų šaukimo biurą Tiraspolio centre.

„Vienas atšoko ir nukrito ant šaligatvio, kitas įstrigo lango grotose. Ugnį greit užgesino apsaugininkai“, – nurodė ministerija.

Šalia Ukrainos esanti Uždniestrė nuo Moldovos atsiskyrė 1992 metais po trumpo karo su Kišiniovu. Nuo to laiko regione yra dislokuota apie 1,5 tūkst. rusų karių.

Nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali išplisti už jos ribų, pakurstė vienas Rusijos generolas, pareiškęs, kad vasario 24 dieną pradėta Kremliaus karine kampanija siekiama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.

Kyjivas kaltina Rusiją siekiant destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.

Iš pradžių – Ukrainos gynybos ministerija, o tada – ir Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba patvirtino, kad ukrainiečių pajėgos sėkmingai neleido Rusijos kariams ir karinei technikai kirsti svarbios Doneco upės Donbase. Tai paliudijo iškalbingos nuotraukos

Plačiau skaitykite čia.

VIDEO: V.Zelenskis: „Rusijos valstybė yra tokios būklės, kad bet koks švietimas ją tik trikdo“

V.Zelenskis: „Rusijos valstybė yra tokios būklės, kad bet koks švietimas ją tik trikdo“

Reuters

Taip pat žiūrėkite

08:57

Suprasti akimirksniu: kurioje karo fazėje šiuo metu yra Ukraina?

00:40

Maskvos aerodrome sudegė rusų sraigtasparnis Ka-32

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“.

Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Suomijos valdžios institucijos neatmetė galimybės, kad Rusija gali užsukti dujotiekių čiaupus gegužės 23-ąją, nes tądien baigsis sąskaitų už rusiškas dujas apmokėjimo laikotarpis. Suomija, kaip ir absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, atsisakė mokėti rusams už dujas rubliais, kaip to Kremlius pareikalavo.

Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin išreiškė paramą šalies stojimui į NATO. Bendrame jų pareiškime pabrėžta, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“. 

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – teigiama pranešime.

Reaguodamas į tai Kremlius pareiškė, kad Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, o jos  Užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė Rusijos URM.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad ketvirtadienį šalies kariai atrėmė 18 Rusijos atakų Donbase. Esą sunaikinta 13 tankų, aštuonios artilerijos sistemos 27 šarvuočiai, dar keli karinės technikos vienetai.

Sunaikinta Rusijos karinė technika, kuri bandė persikelti per Doneco upę

+1

Jau anksčiau skelbta, kad trečiadienį ukrainiečiai taip pat sunaikino priešo šaudmenų saugyklą Chersono regione. Raketą ten numetė kovinis dronas. Taip pat skelbiama, kad Ukrainos oro gynyba sunaikino septynis rusų oro taikinius – penkias bepilotes skraidykles „Orlan-10“, sraigtasparnį ir sparnuotąją raketą.

Į šiaurę nuo Ukrainos sienų pastebėta,kad Rusija kaupia artilerijos pajėgumus Briansko regione – tikėtinas „provokatyvus“ Ukrainos Černihivo regiono apšaudymas.

Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad šalies pajėgos išvedė iš rikiuotės dar vieną rusų laivą Juodojoje jūroje.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius pranešė, kad buvo smogta logistikos laivui „Vsevolod Bobrov“, bandžiusiam nugabenti priešlėktuvinę sistemą į Gyvačių salą. Pareigūno teigimu, laivas smarkiai apgadintas, bet tikriausiai nenuskendęs.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvačių sala po atakos prieš rusų laivą gegužės 12 d.

Odesos srities karinės administracijos atstovas sakė, kad laivas po smūgio užsidegė. Rusija šios informacijos nepatvirtino, taip pat nėra pranešimų apie nukentėjusius žmones.

Britų Gynybos ministerija šią savaitę paskelbė, kad Ukraina taikosi į rusų oro gynybos infrastruktūrą ir tiekimo laivus Gyvačių saloje, bandydama sutrukdyti Maskvai plėsti savo kontrolę Juodosios jūros pakrantėse.

Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“. Kovo mėnesį kariškiai sunaikino desantinį laivą „Saratov“.

Vokietijos pramonės milžinė „Siemens AG“ paskelbė, kad po beveik 170 metų nutraukia savo veiklą Rusijoje, skelbia „Sky News“.

Įmonė teigė „smerkianti“ karą Ukrainoje ir dėl to nusprendusi nutraukti veiklą Rusijoje. 

Traukinius ir pramoninę įrangą gaminanti „Siemens“ buvo viena pirmųjų bendrovių, kuri po vasario mėn. invazijos į Rusiją sustabdė visus naujus verslus Rusijoje ir tarptautinius tiekimus į šią šalį. 

Ji teigė, kad nuo to laiko vertino situaciją, ypatingą dėmesį skirdama savo 3 000 darbuotojų Rusijoje saugumui. 

Ketvirtadienį paskelbtuose antrojo ketvirčio rezultatuose dėl sankcijų, nukreiptų prieš Vladimirą Putiną, sumažėjo apie 623 000 JAV dolerių.

„YouTube“, „TikTok“, „Twitter“ ir „Facebook“ paprašyta archyvuoti turinį, kuris galėtų būti panaudotas kaip Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymas, skelbia „Sky News“.

Pasak „NBC News“, keturi aukšto rango JAV kongresmenai ir kongresmenės išsiuntė oficialius prašymus kiekvienos iš jų vadovams, prašydami „pažymėti turinį, kuriame yra galimų karo nusikaltimų ir kitų žiaurumų įrodymų“.

Bendrame laiške jie teigia: „Rašome norėdami paraginti „Meta“ imtis veiksmų, kad būtų išsaugotas ir archyvuojamas turinys, kuriuo dalijamasi jos platformose ir kuris gali būti panaudotas kaip įrodymas, nes JAV vyriausybė ir tarptautiniai žmogaus teisių ir atsakomybės stebėtojai tiria Rusijos karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kitus žiaurumus Ukrainoje.“

Ukrainos vyriausioji prokurorė anksčiau šią savaitę atskleidė planus dėl pirmojo karo nusikaltimų teismo proceso, kuriame bus teisiamas į nelaisvę paimtas Rusijos karys.

Iryna Venediktova sakė, kad jos tarnyba pateikė kaltinimus 21 metų seržantui Vadinui Šišimarinui dėl neginkluoto 62 metų civilio, kuris, kaip įtariama, buvo nušautas važiuodamas dviračiu vasario mėnesį, praėjus keturioms karo dienoms, nužudymo.

Šišimarinas, tarnavęs tankų dalinyje, kaltinamas šiaurės rytiniame Čupachivkos kaime šaudęs į vyrą pro automobilio langą.

Jis gali būti nuteistas kalėti iki 15 metų.

Ukrainiečiai toliau stumia rusų puolimą per Doneco upę netoli Bilohorivkos, rodo „BlackSky“ palydovo nuotrauka.

Kovos vyksta tame pačiame upės vingyje, kur rusai pastatė du pontoninius tiltus, kuriuos ukrainiečiai susprogdino.

Ketvirtadienio popietę darytoje palydovinėje nuotraukoje matyti dideli dūmų kamuoliai, kylantys iš tankaus miško į vakarus nuo upės. Atrodo, kad mūšiai vyksta ir toje teritorijoje, kur buvo pastatyti rusų pontoniniai tiltai.

Sunaikinta Rusijos karinė technika, kuri bandė persikelti per Doneco upę

+1

Dūmai užgožia didžiąją tos teritorijos dalį, tačiau pro juos matyti objektas – galimas trečiasis rusų pontoninis tiltas – tiesiantis tiltą per upę. Matomas objektas kerta visą upę; iš dronu darytų pirmųjų dviejų sunaikintų pontoninių tiltų nuotraukų matyti, kad jie nebekerta vandens telkinio.

Luhansko srities karinis administratorius Serhijus Haidajus trečiadienį sakė, kad rusai toliau bando statyti tiltus per Donecko upę. Jis taip pat sakė, kad ukrainiečiai ne kartą juos sprogdino. 

Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje sako, kad Maskvos invazija į Ukrainą vyksta pagal planą, tačiau ne taip greitai, kaip norėtų kai kurie šalies gyventojai, skelbia CNN.

Vadindamas invaziją „specialia karine operacija“, ambasadorius Vladimiras Čižovas naujienų kanalui „Sky News“ sakė, kad Rusija, jei tik būtų norėjusi, jau būtų galėjusi „nušluoti“ Ukrainą

„Ji tęsiama tam tikru greičiu, atsižvelgiant į įvairius padėties Ukrainoje aspektus, įskaitant būtinybę apsaugoti karius – Rusijos karius ir Donecko bei Luhansko liaudies respublikų sąjungininkus – ir civilius gyventojus“, – sakė V.Čižovas.

„Jei Rusijos kariuomenė būtų sekusi Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių pavyzdžiu, iki šiol būtume kelis kartus parklupdę Ukrainą. Tačiau to niekada nebuvo ketinama daryti. Tiesą sakant, turėčiau pakartoti, kad Rusija neketino užgrobti teritorijos Ukrainoje“, – kalbėjo jis.

Paklaustas apie branduolinio ginklo panaudojimą Ukrainoje, V.Čižovas atsakė:

„Tai yra labai rimtas klausimas: Jūs turite omenyje, ar NATO dislokuos Ukrainoje branduolinius ginklus? Tikiuosi, kad ne.“

Jis pridūrė: „Rusija, kaip aiškiai besiskirianti nuo Jungtinių Valstijų, nedislokuoja branduolinių ginklų niekur už savo teritorijos ribų.“

V.Čižovas sakė, kad yra „labai nusivylęs ir nuliūdęs“ dėl Suomijos ir Švedijos žingsnių prisijungti prie NATO.

„Nesuprantu, kodėl dabartinė Suomijos vyriausybė nusprendė paversti šalį atsilikusia NATO periferija“, – sakė jis.

Jei Suomija įstos, Rusija imsis „tam tikrų karinių techninių priemonių“, sakė jis.

„Pavyzdžiui, pagerins arba padidins gynybinio pasirengimo laipsnį Suomijos pasienyje... nebūtinai karių ir tankų, bet tam tikrų pasirengimo priemonių, pavyzdžiui, radarų, galbūt, bet aš nesu karinis ekspertas“, – kalbėjo jis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss paragino tarptautinius sąjungininkus imtis daugiau sankcijų prieš Rusiją, kol ji visiškai pasitrauks iš Ukrainos ir sutiks su taika, teigiama Jungtinės Karalystės pareiškime po ketvirtadienį Vokietijoje vykusio Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimo, skelbia CNN.

Ji paragino neatšaukti sankcijų Rusijai, kol šie reikalavimai nebus įvykdyti.

Užsienio reikalų sekretorė taip pat tvirtino, kad NATO sąjungininkės turėtų planuoti padėti Ukrainai iki vasaros pabaigos pereiti prie NATO standartus atitinkančios įrangos. Tai apimtų NATO standartus atitinkančių artilerijos sviedinių tiekimą, taip pat mokymą ir ekspertines žinias. 

Be NATO teikiamos paramos, L.Truss taip pat paragino G7 valstybes nares planuoti pagalbą Ukrainai atstatant karą, teikiant finansinę ir techninę pagalbą, „remiantis Maršalo plano principu“.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ji prievarta perkėlė į savo kontroliuojamą teritoriją dešimtis tūkstančių ukrainiečių, dažnai atskiriamų dėl pasipriešinimo invazijai.

Šios pastabos patvirtina Ukrainos vyriausybės teiginius, kad beveik 1,2 mln. žmonių buvo ištremti į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Kyjivas pasmerkė vadinamąsias „filtravimo stovyklas“, kuriose Maskva apklausia sulaikytus asmenis.

JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris) sakė, kad liudininkų parodymai patvirtina „žiaurius tardymus“ stovyklose.

„Šie brutalūs veiksmai ir priverstinis perkėlimas vyksta dabar, kai mes kalbamės, ir šie veiksmai prilygsta karo nusikaltimams“, – ESBO Vienoje sakė M. Carpenteris.

„Negalime leisti, kad šis blogis liktų, – pridūrė jis.

„Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusijos pajėgos į šias „filtravimo stovyklas“ perkėlė ne mažiau kaip kelis tūkstančius ukrainiečių ir dar ne mažiau kaip dešimtis tūkstančių evakavo į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kartais nepranešdamos evakuojamiems asmenims apie galutinį kelionės tikslą“, – kalbėjo jis.

M. Carpenteris sakė, kad vien iš Mariupolio – strategiškai svarbaus miesto, kuris buvo paverstas griuvėsiais per Rusijos vykdomą karą, – buvo išvežti tūkstančiai žmonių.

JAV ambasadorius prie ESBO, cituodamas vieno liudininko pasakojimą, teigė, kad, anot išgyvenusio asmens, „visi bijojo būti nuvežti į Donecką“, kontroliuojamą prorusiškų separatistų.

Jei asmuo apkaltinamas tuo, kad yra „Ukrainos nacis“ – tai yra mėgstamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino epitetas, – jis išvežamas į Donecką „tolesniam tyrimui arba nužudymui“, citavo M. Carpenteris išgyvenusįjį.

Pentagonas pirmadienį taip pat teigė pastebėjęs ženklų, kad ukrainiečiai prievarta vežami į Rusiją, tačiau jų skaičiaus nenurodė.

Balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją.

Tačiau vėliau šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 000 vaikų, neseniai sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.