Ji yra neuropsichologė — specialistė, tirianti smegenis ir elgesį. Pacientas gali būti siunčiamas pas neuropsichologą įvertinimui, kai jis pats, šeima arba gydytojai pastebi elgesio pokyčius, galinčius rodyti demenciją, rašoma „Today“.
Žmonės, patiriantys pažinimo funkcijų silpnėjimą, kartais gali nejausti ligos požymių patys, tačiau ankstyvose smegenų pokyčių stadijose jie gali pastebėti svarbių ženklų.
„Manau, kad kiekvienas senstantis žmogus vienaip ar kitaip atkreipia dėmesį į pažintinių funkcijų silpnėjimą,“ – pasakojo M.Sano. – Labai dažnai žmonės jaučia pokyčius, kurių aplinkiniai nepastebi arba nepripažįsta. Tai matau labai dažnai tarp savo pacientų. Jie sako: „Man tiesiog nesiseka taip gerai kaip anksčiau“ arba „Bandydamas kažką atlikti jaučiuosi tarsi apsiblausęs.“
Atsižvelgdama į savo patirtį ir žinias, štai kokius Alzheimerio ligos požymius ji pastebi:
Ką veikiau šį rytą?
Negalėjimas prisiminti: „Ką valgiau pusryčiams šį rytą? Kokią rutiną atlikau šį rytą?“ „Tai gali būti problema,“ – pažymi M.Sano.
Staci Marklin, 47 metų moteris iš Tenesio, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga, pasakoja, kad ji patirdavo „akimirkas, kai atrodė, kad viskas tiesiog dingsta“. „Kartą kažkas paklausė mano sūnaus gimimo datos, ir aš neturėjau jokios minties,“ – S. Marklin pasakojo portalui Buzzfeed.
Kitų žmonių nuogąstavimai
„Svarbiausia yra būti atviram, kai kiti išsako savo rūpestį, nes Alzheimerio ligos simptomus dažniausiai pastebi kiti žmonės,“ – sako M.Sano. Priimkite tai kaip pastebėtą pokytį, dėl kurio verta pasidomėti, priduria ji. Pavyzdžiui, kitų žmonių komentarai, kad jūs kartojatės arba užduodate tą patį klausimą vėl ir vėl, gali kelti nerimą.
Daiktai atsiranda keistose vietose
M.Sano pažymi, kad dažnai pasitaiko istorijų apie tai, kaip kažkas padeda savo raktus į šaldytuvą ar kitą netinkamą vietą. „Mano patirtis rodo, kad kai nutinka tokie dalykai, prieš tai yra nutikę jų daug daugiau“, – sako ji.
Didesnis nerimas ar nusiminimas
Negalėjimas rasti savo raktų ar telefono sukelia neįprastą nerimą. „Kartais žmonės tai gali suvokti ir būti ypač irzlūs ar nerimaujantys“, – sako M.Sano. – Tai gali reikšti, kad jie iš tikrųjų nerimauja dėl kažkokio pokyčio, kurio negali išreikšti žodžiais, ir verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.“
Pamiršti sumokėti sąskaitas
„Tai gali būti labai svarbus ženklas,“ – sako M.Sano. – Manau, kad tai tikriausiai didžiausia problema.“
Kaip gauti pagalbą
Jeigu nerimaujate, pasikalbėkite su draugu, šeimos nariu ar kitu patikimu žmogumi ir paklauskite, ar jie taip pat pastebėjo pokyčių.
Jeigu kitas žmogus patvirtina kai kuriuos jūsų simptomus, verta kreiptis medicininės pagalbos, pataria M.Sano. Pasakykite savo gydytojui apie savo rūpesčius.
Galite būti nukreipti pas neuropsichologą standartiniams pažinimo funkcijų testams ir tolesnei diagnostikai.
Ar galima išvengti Alzheimerio ligos? Tokia galimybė dar neįrodyta, tačiau gyvenimo būdo veiksniai gali padėti pagerinti pažinimo funkcijas, sako M.Sano.
„Visada sakau, kad žmonės turėtų paklausti savęs: ar jie yra socialiai ir intelektualiai aktyvūs? Ar jie valgo sveiką maistą? Ar užsiima fizine veikla?“ — pataria ji.
Šie įpročiai tiriami siekiant nustatyti, ar jie gali suteikti žmonėms atsparumo ligoms, kurios silpnina pažinimo funkcijas, priduria ji.
