Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. Vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip elektrolitams priskiriamos savybės, kurių jie neturi.
„Elektrolitai nėra maisto pakaitalas ir savaime nepadeda mažinti svorio. Jie neatstoja su maistu gaunamos energijos ir visų reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus beveik nevalgo, bet geria elektrolitus manydamas, kad taip pasirūpina organizmu, ilgainiui gali atsirasti silpnumas, svaigimas ir kiti negalavimai. Norint mažinti svorį, svarbu ne atsisakyti maisto, o pasirūpinti subalansuota mityba“, – pabrėžia ji.
Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti.
Susidomėjimą skatina ir socialiniai tinklai
Elektrolitų milteliai, tirpiosios tabletės ir sportiniai gėrimai vis dažniau perkami ne tik esant didesniam skysčių netekimui, bet ir profilaktiškai. Pasak vaistininkės, žmonės jų dažniausiai ieško po intensyvių treniruočių, gausiai prakaituodami, karštu oru, taip pat po vėmimo ar viduriavimo.
„Dalis gyventojų elektrolitus perka todėl, kad matė juos vartojant kitus žmones ar apie jų naudą išgirdo socialiniuose tinkluose. Tačiau sveikam žmogui, kuris įvairiai maitinasi ir pakankamai geria skysčių, kasdien jų papildomai vartoti nereikia – sveikas organizmas jų kiekį reguliuoja pats“, – sako L. Vanagaitė.
Elektrolitai – tai natris, kalis, magnis, kalcis, chloridai ir kitos mineralinės medžiagos, svarbios skysčių pusiausvyrai, nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui. Didžiąją jų dalį kasdien gauname su maistu ir gėrimais. Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų mėšlungis ar spazmai, galvos skausmas, pykinimas, svaigimas ir širdies ritmo sutrikimai. Sunkesniais atvejais galimi sumišimas ar traukuliai.
„Tokie simptomai nėra būdingi tik elektrolitų trūkumui. Pavyzdžiui, silpnumą ar svaigimą gali lemti ir nepakankama mityba, skysčių stoka bei daugybė kitų priežasčių. Todėl vien pagal savijautą nuspręsti, kokio mineralo trūksta, negalima – tai parodo kraujo tyrimai“, – aiškina vaistininkė.
Po trumpos treniruotės dažniausiai pakanka vandens
Papildomai vartoti elektrolitus naudingiausia tuomet, kai organizmas netenka ne tik vandens, bet ir mineralinių druskų. Taip gali nutikti ilgai ir intensyviai sportuojant, kelias valandas gausiai prakaituojant, dirbant karštyje, vemiant ar viduriuojant. Vis dėlto prakaitavimo intensyvumas skiriasi: jam įtakos turi fizinio krūvio trukmė, oro temperatūra, apranga ir individualios organizmo savybės. Todėl vien faktas, kad žmogus sportavo, dar nereiškia, jog jam būtinas elektrolitų gėrimas.
„Dažnai pacientai po 30–60 minučių trukusios treniruotės prašo stipriausių elektrolitų, kad kūnas greičiau atsistatytų, nors sportavo vidutiniu intensyvumu ir gausiai neprakaitavo. Tokiu atveju paprastai pakanka mineralizuoto vandens ir įprastos subalansuotos mitybos“, – pasakoja L. Vanagaitė.
Sportinis gėrimas – ne rehidratacijos tirpalas
Elektrolitų ypač gali prireikti vemiant ar viduriuojant – tokiu atveju tinkamesni geriamieji rehidratacijos tirpalai, kuriuose vandens, mineralinių medžiagų ir gliukozės santykis pritaikytas prarastiems skysčiams atkurti.
Tuo metu sportiniai gėrimai skirti kitoms situacijoms: juose gali būti elektrolitų ir angliavandenių, tačiau kai kuriuose produktuose taip pat yra nemažai cukraus ir kalorijų. Todėl saldus sportinis gėrimas po lengvos treniruotės nebūtinai yra reikalingas pasirinkimas.
Rehidratacijos tirpalo miltelius būtina skiesti tiksliai tokiu vandens kiekiu, koks nurodytas instrukcijoje. Paruošus pernelyg koncentruotą gėrimą, žmogus gaus daugiau mineralinių medžiagų, nei numatyta. Taip pat svarbu neviršyti rekomenduojamos paros dozės ar atsižvelgti į kitus vartojamus papildus.
Vaistininkė pabrėžia, kad elektrolitų preparatai neturėtų būti vartojami principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Organizmui nepalankus gali būti ne tik jų trūkumas, bet ir perteklius. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, turintys aukštą kraujospūdį ar vartojantys vaistus, veikiančius kalio, natrio bei skysčių pusiausvyrą.
