Aišku, galima griebtis raminančių vaistų, vis dėlto jie - tikrai ne vienintelis ir ne pats saugiausias variantas. Siūlome išbandyti štai ką, kai kitą kartą patirsite, jog streso lygis „muša lubas“.
1. Kvėpavimo pratimas (atlikite juos bent 2–3 min.)
Įkvėpkite per nosį per 4 sekundes → sulaikykite 4 sek. → lėtai iškvėpkite per burną 6–8 sek. Lėtas iškvėpimas ramina nervų sistemą ir mažina pykinimą.
2. Atpalaiduokite kūną
Atlikite viso kūno skanavimą. Geriausia tai daryti gulimoje padėtyje, pvz., ant žemės. Užsimerkite ir "pereikite" mintimis visą kūną, pajusdami, kur gali būti daugiausia įtampos.
Tuomet įtempkite ir atpalaiduokite pečius, rankas, žandikaulį. Jei reikia, kartokite tol, kol pasijusite geriau.
3. Šiltas ar kambario temperatūros vanduo mažais gurkšneliais
Šiluma mažina kortizolio išsiskyrimą, todėl stipriai susijaudinus, nerimaujant, verta gerti šiltą vandenį. Jei vanduo nepatinka, galite pabandyti imbiero ar mėtų arbatą – jos ypač padeda esant pykinimui.
4. Šviežias oras arba trumpas pasivaikščiojimas
Tyrimai patvirtina: net 10–15 minučių lėto ėjimo gali sumažinti streso simptomus. Svarbu, kad tuo metu nedarytumėte nieko kito - neklausytumėte muzikos ar tinklalaidės, nekalbėtumėte ar nenaršytumėte telefonu. Dėmesį koncentruokite į ėjimą ir buvimą lauke.
Jei pasivaikščioti neturite galimybės, bent praverkite langus ar duris ir įkvėpkite šviežio oro.
Jei pykinimas kartojasi
Kai kurie žmonės dėl streso pykinimą patiria dažnai. Jei pykinimas nuolat kartojasi, svarbu ne tik malšinti simptomą, bet ir mažinti streso šaltinį. Kas padeda tai pasiekti?
- Reguliarus miegas (7–9 val.)
- Mažiau kofeino (jis gali stiprinti nerimą ir pykinimą)
- Reguliarus valgymas (tuščias skrandis didina pykinimą)
- Fizinis aktyvumas bent 3–4 k./sav.
- Pokalbis su psichologu, psichoterapeutu, jei įtampa nuolatinė
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei pykinimas tęsiasi ilgai arba stiprėja, atsiranda vėmimas, svorio kritimas, stiprus pilvo skausmas, simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui.
Svarbu prisiminti, kad kartais stresas gali „užmaskuoti“ ir kitus virškinimo ar hormoninius sutrikimus, todėl jei abejojate – geriau pasitikrinti: atlikti tyrimus ar pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Parengta pagal American Psychological Association, Harvard Health Publishing
