Didžioji dalis žmonių, anot psichologės, patiria prieššventinį stresą. Juk yra žinoma, kad ne tik neigiami įvykiai kelia stresą, tačiau taip pat ir džiugūs įvykiai gali kelti stresą: „Stresas yra natūrali reakcija į patiriamus emocinius bei fizinius iššūkius. Tai yra natūralu, mes gyvename tokioje visuomenėje, kasdienybėje, kurioje tarsi be streso išgyventi tampa neįmanoma.“
Neatitikimas tarp to, kaip žmogus turėtų jaustis ir kaip jis iš tikrųjų jaučiasi, kelia didžiulį stresą.
Anot jos, stresą sukelia skubėjimas, daugybė įsipareigojimų ir kasdienybės pasikeitimas, juk ši užsipildo tais dalykais, kurių prieš tai nebuvo. „Tai kelia įtampą, nes mes visur turime dalyvauti, viskuo pasirūpinti ir viską suspėti. Vienkartinis trumpas stresas yra įprastas dalykas, jis gali suteikti energijos, tačiau ilgai užsitęsęs stresas yra pavojingas mūsų sveikatai“, – pastebi R.Norkienė.
Nors pagrindinis streso šaltinis yra kasdieninės rutinos praradimas, visgi taip pat dažnai tai gali būti susiję su lyginimusi su kitais. „Kad ir kaip banaliai skambėtų, mūsų psichika yra natūraliai sukurta lygintis su kitais. Prieššventiniu laikotarpiu vizualinių dirgiklių atsiranda dar daugiau. Dažnai visur matome nuostabiai atrodančias eglutes, nupirktas dovanas. Tad jeigu žmogui atrodo, jog jam sekasi prasčiau nei kitiems, jis gali labai prastai dėl to pasijusti“, – pabrėžia psichologė.
Nerealūs ir neadekvatūs lūkesčiai, anot jos, visgi yra didžiausias streso šaltinis, o socialinės medijos ir reklamos juos tik dar labiau sustiprina: „Jos sudaro įvaizdį, jog pasipuošti ir švęsti reikia tobulai, taip pat ir labai džiaugtis, tačiau neatitikimas tarp to, kaip žmogus turėtų jaustis ir kaip jis iš tikrųjų jaučiasi, kelia didžiulį stresą.“
Šventės tarsi turėtų būti laimingas metas, kuomet susiburia visa šeima, tačiau, pasak R.Norkienės, ne visų patirtys yra geros: „Kartais visos šeimos susibūrimai priveda prie nemalonių pokalbių, konfliktų. Tuomet ne tik švenčių laukimas sukelia stresą, bet ir šventinės dienos, kuomet tenka susitikti su artimaisiais. Šventės tampa tarsi išbandymas, kurį reikia atlaikyti.“
Vienkartinis trumpas stresas yra įprastas dalykas, jis gali suteikti energijos, tačiau ilgai užsitęsęs stresas yra pavojingas mūsų sveikatai.
Dažniausiai pasireiškiančius streso simptomus psichologė išskiria kelis: nuovargį, kuris, atrodo, nepraeina net pailsėjus, nuolatinę įtampą, sutrikusį miegą bei apetito pokyčius. Šiuos fizinius simptomus dažniausiai lydi ir emociniai: sudirgimas, nerimas, emocijų proveržiai, susierzinimas bei liūdesys.
Plačiau apie šias emocijas, kaip jas atpažinti bei valdyti žiūrėkite laidoje.
