2026-05-15 06:06

Dainius Dundulis: kaip „Norfa“ svariai prisidėjo kuriant aukščiausios kokybės produkto paklausą Lietuvoje

„Norfos“ parduotuvės priverstos didinti jautienos brandinimo spintų skaičių arba jas keisti kelis kartus talpesnėmis mėsos brandinimo kameromis, kad galėtų patenkinti augančius pirkėjų poreikius. Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius, prisimena, kad pradėjus įgyvendinti šį projektą, – didesnėse „Norfose“ įrenginėti mėsos brandinimo spintas ir prekiauti gurmaniška jautiena – buvo abejojama jo sėkme.
Asociatyvios nuotr. ir Dainius Dundulis
Asociatyvios nuotr. ir Dainius Dundulis / 15min koliažas

Po penkerių metų „Norfos“ pirkėjui jau nereikia įrodinėti brandintos jautienos kokybės ar įtikinėti dėl jos išskirtinių skoninių savybių. Kas pabandė šios gurmaniškos mėsos, tas ja ima mėgautis vis dažniau.

Jei pradėjus brandinti jautieną parduotuvėse jose užtekdavo įrengti nedideles brandinimo spintas, tai per pastaruosius metus spintas didesnėse „Norfose“, pvz., sostinės Kalvarijų g. ir Savanorių pr., teko keisti kelis kartus talpesnėmis, net 20 m2 ploto brandinimo kameromis.

Pasak „Norfos“ vadovo, akivaizdu, kad šį kartą pasiūla atitiko paklausą. Šiuo metu perkama papildomų mėsos brandinimo spintų ir dalyje parduotuvėse jų bus pastatyta po kelias, o didžiausiose „Norfose“ spintas keičia brandinimo kameros.

Atstovų nuotr./„Norfos“ mėsa
Atstovų nuotr./„Norfos“ mėsa

Sukūrė brandintos jautienos paklausą

„Prisipažinsiu, pradėję projektą pirmaisiais metais nesulaukėme daug brandintos jautienos pirkėjų. Ėmiau abejoti, ar toliau plėtoti projektą, ar nepadarėme klaidos pradėję prekiauti tokia išskirtine mėsa, kurią tuo metu įvertino retas. Bet per penkerius metus jau susiformavo rinka ir paklausa, pirkėjai įsitikino, kas yra kokybiškiausia, atsirado tiek šios mėsos pirkėjų, kad kai kuriose parduotuvėse teko statyti papildomai net kelias brandinimo spintas, o „Norfa bazėje“ ir dalyje „Hyper Norfų“ jas pakeitė ar artimiausiu metu pakeis brandinimo kameros, kurios tokios jautienos pasiūlą leidžia padidinti daugiau kaip 10 kartų palyginti su spinta“, – projekto sėkme dalinasi D.Dundulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad sausai brandintos jautienos pirkėjui tenka laukti bent 28 dienas – tiek ji pagal technologinius reikalavimus turi bręsti specialioje patalpoje, kur palaikoma reikalinga drėgmė ir temperatūra. Per tiek laiko mėsa pakeičia savo struktūrą, įgauna ypatingų, gurmanų vertinamų skoninių savybių – minkštumo ir sultingumo.

„Projektą pradėjome vienoje parduotuvėje, o po to atrinkome ir dabar tokią mėsą siūlome jau 30 „Norfų“. Parduotuves pasirinkome, kuriose buvo parduodama daugiausiai šviežios mėsos, – sėkmės istorijos pradžią prisimena „Norfos“ vadovas. – Per pastaruosius keletą metų brandintos jautienos paklausa auga po 10–15%. Pavyzdžiui, pastatę brandinimo kamerą „Hyper Norfoje“ sostinės Kalvarijų g. per mėnesį pardavėme net 3 tonas brandintos jautienos kepsnių. Dabar čia pirkėjas visuomet randa ir gali įsigyti tinkamai brandintos jautienos, pardavėjui netenka aiškinti, kad negali parduoti mėsos, nes ji brendo per mažai dienų. Labai smagu, kai pirkėjai įvertina mūsų siūlomą aukščiausios kokybės produkciją, kad mums pavyko svariai prisidėti kuriant kokybiško produkto paklausą.“

Atstovų nuotr./„Norfos“ mėsa
Atstovų nuotr./„Norfos“ mėsa

Pasirenkamos specialios veislės

Beje, bet kuris jautis ruošti brandintai jautienai netinka. Taip pat brandinimui tinka tik dalis gyvulio mėsos, o kita arba perdirbama, arba parduodama kaip paprasta jautiena gerokai pigiau.

„Į brandinimą keliauja tik tam tikros mėsos dalys – jautienos išpjova, o kita mėsa išparduodama gan žema kaina. Todėl ir dėl to brandinta jautiena gerokai brangesnė nei parduodama šviežia jos mėsa, nors ji ir veislinio gyvulio“, – aiškina D.Dundulis.

Juozas Lebrikas, Šilalės r. veikiančio „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinio, kuris jautieną tiekia „Norfos“ parduotuvėms, vadovas, pasakoja, kad brandinimui skerdžiami tik mėsinių veislių galvijai – grynaveisliai arba mišrūnai. Lietuvoje populiariausios mėsinių galvijų veislės yra limuzinai, šarolė, aubrakai, angusai ir simentaliai. Jų daugiausiai auginama, todėl daugiausiai ir įsigyjama. Pasak J. Lebriko, išbandyta buvo ir kai kurių kitų mėsinių veislių galvijų skerdenų mėsa, kuri irgi puikiai tinka brandinimui, bet tai rečiau auginamos veislės, jų kiekiai maži.

Atstovų nuotr./„Norfos“ mėsa
Atstovų nuotr./„Norfos“ mėsa

„Lietuviškas“ jautukas brandinimo spintai netinka

„Mėsiniai galvijai pasirenkami todėl, kad jų geriausiai išreikštos mėsinės savybės, labai geras mėsos ir kaulų santykis, mėsos išeiga, skoninės savybės ir prekinė išvaizda, – sprendimą argumentuoja „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinio vadovas. – Brandinti galima ir lietuviškų veislių galvijų mėsą, bet jie yra pieninių krypčių, pavyzdžiui, Lietuvos juodmargių ar Lietuvos žalųjų veislių galvijai, todėl jų mėsinės savybės gerokai prasčiau išreikštos, daugiau jungiamojo audinio, mėsa bus kietesnė, prekinė išvaizda prastesnė. Kadangi mes savo pirkėjui norime pateikti geriausios kokybės brandintą galvijų mėsą, brandinimui renkamės išskirtinai mėsinių veislių galvijus.“

J.Lebrikas dar patikslina, kad brandinimui labiau tinka jaunų moteriškos lyties galvijų – telyčių –mėsa, nes ji minkštesnė, joje truputį daugiau riebalinio audinio, geresnės skoninės savybės. Tai patvirtino ir daug kartų atlikti kontroliniai tyrimai. Pasak jo, tinka ir jaunų buliukų mėsa, bet „mes savo pirkėjui norime pateikti geriausios kokybės ir skonio mėsą, todėl renkamės tik mėsinių veislių telyčių mėsą“.

Mėsinius galvijus „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinyje skerdžia daugelį metų, bet per keletą pastarųjų metų jų paklausa išaugo daugiau negu 100% ir toliau išlaiko augimo tendencijas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą