Kaip virškinimo traktas reaguoja į stresą?
Paskutinių metų tyrimai parodė kompleksinį ryšį tarp smegenų ir virškinamosios sistemos. Visas organizmas yra priklausomas nuo mūsų nuotaikų. Tačiau mokslininkai nustatė, jog labiausiai paveikiama virškinamoji sistema. Dėl streso gali pradėti varginti rėmuo, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas, sutrikti skrandžio veikla, atsirasti funkcinių tulžies pūslės sutrikimų. Kai smegenys yra veikiamos streso, sukeliamas hormonų disbalansas – žmogaus organizme padaugėja kortizolio („streso hormono“), kuris sutrikdo virškinamosios sistemos veiklą. Veikiant hormonams, kai kurie žmonės netenka apetito, kitiems pasireiškia priešinga reakcija – jie pradeda valgyti įvairų, dažnai kaloringą, nesveiką maistą. Netinkamai maitinantis, gali atsirasti skrandžio opa.
Žinoma, žmonės skirtingai reaguoja į stresinę situaciją, todėl sudėtinga pasakyti, kaip tam tikra stresinė situacija paveiks žmogų. Vis dėlto yra keletas nuomonių. Trumpalaikis stresas gali sukelti skrandžio skausmus, pykinimą, viduriavimą. Ilgalaikė įtampa gali pasunkinti lėtines ligas (dirgliosios žarnos sindromą, rėmenį).
Kaip gerosios bakterijos gali padėti kovojant su stresu?
Norint išsiaiškinti probiotikų poveikį streso sukeltiems simptomams buvo atlikta įvairių tyrimų, dalis jų su probiotikų preparatu Probiostick. Vieno tyrimo metu žmonėms vartojusiems šį preparatą sumažėjo streso sukeliamas pykinimas ir pilvo skausmas. Kito tyrimo metu buvo pastebėta, kad Probiostick vartoję žmonės buvo atsparesni stresui: somatiniai simptomai (pykinimas, stiprus širdies plakimas, dusulys), depresiniai (motyvacijos stoka), pykčio (dirglumas, agresyvumas) jiems buvo ne tokie ryškūs, kaip vartojusiems placebo. Probiotikus vartoję žmonės rečiau buvo linkę kaltinti save ir dažniau ieškojo konstruktyvių problemos sprendimo būdų.
Vis labiau tiriant probiotikus, plečiasi ir jų nauda bei vartojimas ne tik žarnyno mikroflorai ar imuninei sistemai stiprinti, bet ir psichinei sveikatai gerinti.
