Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 14d. 20:59

Gydytoja papasakojo, koks gyvenimo būdas apsaugo nuo diabeto: ką valgyti ir ko ne

Sportas ir svoris
Vida Press nuotr. / Sportas ir svoris

Minint Pasaulinę diabeto dieną, kaip ir kasmet, primenama apie šią grėsmingą ir sparčiai plintančią dabartinio laikmečio ligą. Prasidedantis tyliai ir be jokių simptomų, diabetas, pasak specialistų, prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų plitimo bei didina mirtingumą nuo jų, o širdies ir kraujagyslių ligos ir taip yra mirties priežastis Nr. 1. Su gydytoja endokrinologe prof. Birute Žilaitiene kalbamės apie tai, ką reikia žinoti apie diabeto rizikos veiksnius.

Liemens apimtis – 88 cm moterims ir 102 cm vyrams

Pasak B.Žilaitienės, pirmo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai iki galo nėra žinomi: liga prasideda staiga, dėl organizmo imuninės reakcijos į kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną. Ne visada aišku, kas sukelia šią reakciją, todėl ir profilaktika nežinoma.

Tačiau antro tipo diabetas jau turi mokslo patvirtintus rizikos veiksnius, kurių įmanoma išvengti. Vienas iš jų – kūno masė. Jeigu kūno masės indeksas didesnis nei 25 (tai dar netgi ne nutukimas, tik antsvoris), rizika susirgti diabetu didėja. Kitas rizikos veiksnys – riebalų pasiskirstymas liemens srityje (jei liemens apimtis didesnė nei 102 cm vyrams ir 88 cm moterims).

Labai svarbus diabeto rizikos veiksnys yra genetinis paveldėjimas, ypač jeigu diabeto atvejų yra tarp pirmos eilės giminaičių – brolių, seserų, tėvų, vaikų. Tokiems žmonėms siūloma reguliariai profilaktiškai pasitikrinti cukraus lygį kraujyje, ypač jeigu yra ir kitų rizikos veiksnių.

nmc.lt nuotr./Birutė Žilaitienė
nmc.lt nuotr./Birutė Žilaitienė

„Taip pat į rizikos grupę patenka moterys, kurioms buvo nustatytas nėščiųjų diabetas, kurios pagimdžiusios daugiau nei 4 kg sveriantį naujagimį arba serga policistinių kiaušidžių sindromu. Tai reprodukcinės sistemos liga, pasireiškianti kiaušidžių funkcijos sutrikimu, kuriam esant didėja rizika sirgti antro tipo cukriniu diabetu.

Visos šios moterys turi būti reguliariai tikrinamos dėl jo. Man pačiai tenka susidurti su policistinių kiaušidžių sindromą turinčiomis moterimis, kurios, jau būdamos 30-ies, serga antro tipo cukriniu diabetu“, – pasakojo gydytoja.

Be to, cukrinis diabetas daug dažnesnis pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. O pacientams, kurie jau serga antro tipo cukriniu diabetu, dažna komplikacija yra širdies ir kraujagyslių ligos. Širdies ir kraujagyslių ligos yra ir dažniausia sergančiųjų cukriniu diabetu mirties priežastis.

Todėl dvi specialistų draugijos – Lietuvos endokrinologų draugija ir Lietuvos kardiologų draugija – ir pacientų organizacija „Lietuvos diabeto asociacija“ lapkričio mėnesį pradėjo edukacinę kampaniją „Cukrinė širdis“, skirtą Pasaulinei diabeto dienai.

Šios kampanijos tikslas paskatinti pacientus, ypač jau turinčius rizikos veiksnių, tikrintis dėl cukrinio diabeto, o jau sergančius cukriniu diabetu aptarti su šeimos gydytoju ir endokrinologu savo širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, rizikos veiksnius ir jų korekciją, kardiologo konsultacijos būtinybę, cukrinio diabeto gydymo galimybes naujų klasių medikamentais.

Ligos pradžia yra lėta, todėl ji nėra pastebima net keletą metų.

Jeigu nustatomi pakitimai kraujyje

Pagrindinis diagnostinis cukrinio diabeto tyrimas – gliukozės toleravimo mėginys. Jeigu jis normalus, vėl pasitikrinti verta po 3 metų. Nustačius gliukozės toleravimo sutrikimą (prediabetą), žmogus turi būti stebimas ir tikrinamas bent kartą per metus. Gydymo šiems pacientams nereikia, rekomenduojamos tik gyvenimo būdo korekcijos.

„Deja, bet pusei sergančiųjų cukriniu diabetu liga nėra diagnozuota. Mat ligos pradžia yra lėta, todėl ji nėra pastebima net keletą metų. Tokiais atvejais diagnozės nustatymo metu neretai jau randama labai didelė gliukozės koncentracija kraujyje ir net progresuojančios komplikacijos, kurių viena dažniausių – širdies ir kraujagyslių ligos“, – aiškino B.Žilaitienė.

„Fotolia“ nuotr./Bėgimas
„Fotolia“ nuotr./Bėgimas

Kodėl svarbu sportuoti

Paklausta, kokios gyvenimo būdo korekcijos rekomenduojamos sergantiesiems antro tipo cukriniu diabetu, pašnekovė pabrėžė, kad dažniausiai jos labai individualios, priklauso nuo paciento amžiaus, kitų jo ligų ir pan. Tačiau dėl tam tikrų bendrų dalykų visgi sutariama.

„Labai svarbus yra fizinis aktyvumas, kuris ne tik padeda koreguoti svorį, bet pats savaime mažina atsparumą insulinui. Dėl to kasos gaminamas insulinas pradeda geriau koreguoti glikemiją, net jeigu svoris smarkiai nesumažėja.

Svarbiausia, kalbant apie svorio koregavimą, visgi yra bendras kalorijų kiekis per parą, o ne kokia nors konkreti dieta.

Žinoma, sportuoti reikia pagal savo galimybes – kažkam jau vaikščiojimas yra iššūkis. Negalime kelti žmonėms nerealių užduočių, pavyzdžiui, reikalauti, kad smarkiai nutukęs žmogus sulieknėtų iki normalaus kūno svorio.

Bet sumažinus kūno svorį vos 7 proc. (pavyzdžiui, žmogus sveria 100 kg ir jis sulieknėja iki 93 kg), cukrinio diabeto rizika gerokai sumažėja“, - teigė endokrinologė.

Saldumynai diabeto nesukelia

Kalbant apie mitybą, daug cukraus (sacharozės) turintys produktai, pasak pašnekovės, nėra tinkamas pasirinkimas turint diabeto rizikos veiksnius. Pastaruoju metu labai akcentuojama, kad valgytume kuo daugiau skaidulų. Paskaičiuota, kad tūkstančiui kalorijų turėtų tekti apie 15 g skaidulų. Iš tiesų tai pakankamai didelis kiekis.

Taip pat jau niekam ne naujiena, kad reikia vengti sočiųjų riebalų – riebios mėsos, sviesto, riebių pieno produktų. Bendrame paros kalorijų kiekyje jų turėtų būti mažiau nei 10 proc., o bendras riebalų kiekis turi sudaryti mažiau nei 30 proc. visų kalorijų kiekio.

Nuomonė, kad saldumynai sukelia diabetą, jau seniai paneigta.

Pasak gydytojos, pastaruoju metu labai propaguojamos įvairios dietos, pavyzdžiui, ketogeninė dieta, kai valgoma daug riebalų, protarpinis badavimas ir pan.

„Ilgalaikių saugumo duomenų apie tokias mitybas nėra, todėl jų laikymasis – asmeninis paciento apsisprendimas. Tiesa, vartoti daug riebalų, kaip jau minėta, nerekomenduojama, bet svarbiausia, kalbant apie svorio koregavimą, visgi yra bendras kalorijų kiekis per parą, o ne kokia nors konkreti dieta.

Tai parodė ir atlikti tyrimai, kuriuose lygintas įvairių dietų poveikis kūno svoriui. Kad svoris mažėtų, per parą žmogus turėtų gauti apie 300–500 kcal mažiau už normą, kuri jam priklausytų.

Tačiau vis dar pasitaikanti nuomonė, kad saldumynai sukelia diabetą, jau seniai paneigta. Kita vertus, jie visgi skatina kasą gaminti didelį kiekį insulino. Tikėtina, jog tai didina atsparumą insulinui. Be to, didėja gaunamų kalorijų skaičius, skatinamas riebalų kaupimasis kūne. Dėl visų šių priežasčių saldumynai tikrai yra pats blogiausias pasirinkimas“, – įspėjo gydytoja.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina 2–3 kartus

Pasak B.Žilaitienės, teisinga gyvensena ir gera glikemijos kontrolė atitolina ligos išsivystymą, o jau sergant – komplikacijų atsiradimą. Cukrinio diabeto gydymas taip pat labai svarbus, užkertant kelią širdies ir kraujagyslių ligų progresavimui. Diabetas širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina 2–3 kartus, todėl gydytojai, diagnozuodami diabetą, neretai susiduria su pacientais, kuriems jau yra krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, jie gali būti patyrę insultą, infarktą.

Per pastaruosius 18 metų sergančių cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje išaugo 3 kartus.

„Šiuo metu turime naujų klasių medikamentų, kurie ne tik padeda efektyviai kontroliuoti glikemiją, yra saugūs, bet ir iki 40 procentų sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Visgi, kaip bebūtų gaila, antro tipo diabeto sergančiųjų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų didesnis netgi nei nuo vėžio.

Dėl tos pačios priežasties sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei nesergančių. Todėl kampanija „Cukrinė širdis“, pasitelkdama žiniasklaidą, ragina specialistus ir pacientus bendradarbiauti, apsaugant cukriniu diabetu sergančiųjų širdį“, – ragino pašnekovė.

Vida Press nuotr./Cukrinis diabetas
Vida Press nuotr./Cukrinis diabetas

Sergamumo statistika neatspindi realybės

Remiantis naujausiais Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) duomenimis, Lietuvoje yra 108 tūkst. antro tipo diabetu sergančių žmonių. Vis dėlto tikrasis sergančiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis – diabetas dažnai nediagnozuojamas, nes žmonės vengia išsamiai ir reguliariai tikrintis savo sveikatą. Manoma, kad liga būna nediagnozuota vienam iš dviejų suaugusiųjų, sergančių diabetu.

Per pastaruosius 18 metų sergančių cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje išaugo 3 kartus. Jei ir toliau laikysis panašios tendencijos, 2045 m. sirgs apie 500 tūkst. žmonių – panašiai tiek žmonių gyvena Vilniuje.

Sergant diabetu ir nesigydant mirštama ne dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet nuo cukrinio diabeto sukeliamų organų pažeidimų, dažniausiai – nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Žmonės kartais gyvena dešimtmečius sirgdami antro tipo diabetu ir to nežinodami, kol galiausiai susiduria su pasekmėmis – diabeto sukeltomis įvairiomis lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, aritmijomis, širdies nepakankamumu, neretai – insultu ar infarktu). Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau nei 50 proc. žmonių.

Beveik pusė sergančiųjų cukriniu diabetu yra 40–59 m. amžiaus, taigi aktyvūs ir darbingi žmonės. Todėl labai svarbu šią ligą kontroliuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką