„Kartais esu tokia pavargusi, kad tiesiog noriu namuose susisukti į kamuoliuką, bet vos tik imu kalbėti apie Ireną, vėl užlieja šiluma ir grįžta energija. Pajuntu grįžtamąjį ryšį, kuris užpildo, vertinu tai, kad žmonėms įdomu. Išmokau džiaugtis tuo, ką turiu. O gyvenimas juk nepaprastai trapus – tą patyriau per savo filmus“, – sako režisierė Giedrė Žickytė, kurios gyvenimas šiandien primena maratoną.