Esu didžiausiame Bangladešo turguje, Dakoje – vietoje, kur gyvenimas nevyksta etapais, o tiesiog teka nenutrūkstamu srautu. Atrodo, kad čia nėra nei ryto, nei vakaro, tik nuolatinis judėjimas, kuris niekada nesustoja. Vos įžengęs pajuntu, kaip mane įtraukia minia – ne aš einu per turgų, o turgus neša mane kartu su visais. Žmonės juda kaip viena gyva sistema, be aiškių taisyklių, bet kartu labai tiksliai žinodami, kur ir kada pasitraukti.