Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Senstančios laikmenos, pasenę formatai, nepakankami ištekliai ir kompetencijų stoka gali lemti, kad dalis mūsų kultūros istorijos tiesiog išnyks, todėl Lietuvoje jau kelis dešimtmečius vyksta intensyvūs kultūros paveldo skaitmeninimo procesai. Šiuo metu vykdomas vienas reikšmingiausių kultūros skaitmeninimo projektų – kuriama nauja platforma „ekultūra“, kuri sujungs mūsų paveldą, šiuolaikinę kūrybą ir technologijas į vieną bendrą erdvę ir leis išsaugoti tai, ką turime šiandien.
Tarptautinės teatro dienos proga apdovanojimai vyko ne tik „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje – Lietuvos nacionalinis dramos teatras už geriausius sezono vaidmenis apdovanojo savo trupės aktorius. Įvertinimų ir padėkų sulaukė ir kiti LNDT darbuotojai, praneša LNDT.
Eidamas 95-uosius metus mirė vienas svarbiausių šiuolaikinių lenkų prozininkų Wiesławas Myśliwskis – dukart prestižinės „Nikės“ literatūros premijos laureatas, praneša Lenkijos žiniasklaida.
Jei svarstote, kaip prasmingai praleisti vakarą, verta atsigręžti į teatro sceną. Šią savaitę žiūrovų laukia įvairūs spektakliai – nuo nuotaikingų komedijų iki emocingų dramų ir muzikinių pasirodymų. O kur dar įkvėpiantys koncertai! „Norfa“ kviečia pasižvalgyti po artimiausių dienų renginius ir išsirinkti tokį, kuris praturtins jūsų laisvalaikį.
Italijoje, netoli Parmos miesto, iš muziejaus per vos tris minutes pavogti Pierre’o-Auguste’o Renoir'o, Paulio Cézanne’o ir Henri Matisse’o darbai, kurių bendra vertė siekia milijonus eurų, praneša BBC.
Neseniai pasirodė Andriaus Tapino ir Šarūno Černiausko knyga „Pagauti Palucką“, kurioje pasakojama apie tyrimą, iš posto išvertusį premjerą Gintautą Palucką, o taip pat pateikiami ir žurnalistinio darbo užkulisiai. Pateikiame šios knygos ištrauką.
Vilniuje esanti Tuskulėnų dvaro sodyba su okupacinio režimo aukų memorialu paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
„Man amžina tai, ko negali apčiuopti. Tai gali būti jausmas, prisirišimas prie objekto ar žmogaus žvilgsnis į meno kūrinį. Amžina tai, ko negali sunaikinti pelėsiniai grybai. O laikina – tai, kas mums nėra svarbu, man tai – materialūs dalykai“, – sako režisierė, meninės dokumentikos filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ autorė Aistė Žegulytė.
![Mariaus Ivaškevičiaus knygos „Išvarymas. Kristus ir Čingis[1]chanas“ pristatymas](https://s1.15min.lt/static/cache/MTAweDEwMCw4ODN4NDI1LDEwODM5OTAsb3JpZ2luYWwsLGlkPTEwNTYzODMyJmRhdGU9MjAyNiUyRjAyJTJGMjcsMjM5NDYzMzc0/mariaus-ivaskeviciaus-knygos-isvarymas-kristus-ir-cingis1chanas-pristatymas-69a19c94d494c.jpg)
Neseniai pasirodė Mariaus Ivaškevičiaus knygos „Išvarymas“ dalis „Kristus ir Čingischanas“, ir čia siūlome šio kūrinio ištrauką.
06:48
Penktadienio vakarą teatro bendruomenė rinkosi Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje, kur švenčiant Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pagerbti geriausi praėjusių metų kūrėjai bei jų darbai, o laureatams įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“.
![Mariaus Ivaškevičiaus knygos „Išvarymas. Kristus ir Čingis[1]chanas“ pristatymas](https://s1.15min.lt/static/cache/MTAweDEwMCwxMDcweDQ1NSwxMDgzOTkwLG9yaWdpbmFsLCxpZD0xMDU2MzgzNCZkYXRlPTIwMjYlMkYwMiUyRjI3LDIzMjc0MjY3MA==/mariaus-ivaskeviciaus-knygos-isvarymas-kristus-ir-cingis1chanas-pristatymas-69a19c986a181.jpg)
Tai knyga ne apie emigraciją, o apie žmonių norą pakeisti savo būvį, Vilniaus knygų mugėje sakė Marius Ivaškevičius, čia pristatantis antrąją „Išvarymo“ trilogijos dalį „Išvarymas. Kristus ir Čingischanas“ (išleido „Laisvės knygos“).
Nuo karo pradžios JAV ir Izraelio smūgiai visame Irane apgadino mažiausiai 120 muziejų bei kultūros ir istorijos paveldo objektų, pranešė Teherano miesto tarybos kultūros paveldo komiteto vadovas.
Kauno literatūros savaitė atskleidžia pirmąjį gegužės 6–10 d. vyksiančio festivalio svečią – į Lietuvą atvyksta Vokietijos poetas ir prozininkas Lutzas Seileris, čia pristatysiantis naujausią savo romaną „Stern 111“. Viešumo ir kelionių ne itin mėgstantis rašytojas – vienas žymiausių šiuolaikinių vokiečių autorių, kurio naujausios, šiuo metu rašomos knygos veiksmas turėtų rutuliotis ir Lietuvoje, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Kovo 27-ąją minima Tarptautinė teatro diena – proga, kasmet primenanti teatro ir kultūros svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Šią dieną teatrai ir kultūrinės organizacijos visame pasaulyje kviečia atsigręžti į kultūrą kaip į vieną svarbiausių ašių, ugdančių sąmoningą, empatišką ir kritiškai mąstantį žmogų. Teatras ne tik praturtina kasdienybę, bet ir padeda pažinti save, kitus bei mus supantį pasaulį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Radvilų rūmų dailės muziejus balandžio 2 d. 18 val. kviečia į vieno garsiausių Lietuvos skulptorių Mindaugo Navako parodos „Vakar ir dar seniau“ atidarymą. Po penkerių metų pertraukos jis sugrįžta į Radvilų rūmus su nauja paroda ir pristato keliasdešimt naujausių monumentalių porceliano skulptūrų, kurių dalis bus eksponuojamos pirmą kartą.
Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka sulaukė vertingos dovanos – kraštiečio Igno Jablonskio 1981 m. mašinraščio „Azijatų priespaudoje arba tokia buvo mūsų kartos dalia“.
Jau tapo tradicija, kad švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) skelbia „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatus. Teatrologus bei profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausią kritikos/tyrimų darbų autorių/-ę, o „Meno raktu“ – scenos menų prodiuserį/-ę arba kitą šios srities atstovą/-ę, nusipelniusį scenos menui ar jo sklaidai.
Išdavus statybos leidimą, nebėra kliūčių rekonstruoti saugomą knygnešio Petro Rusecko vilą Kaune, Žaliakalnyje, kuri prieš kelerius metus iš dalies buvo nugriauta be Kultūros paveldo departamento (KPD) sutikimo.
Kovo 27-ąją švenčiama Tarptautinė teatro diena. Šią dieną įvairiomis formomis pagerbiami teatro srityje dirbantys kūrėjai. Daugiau nei 7,5 tūkst. autorių vienijanti asociacija LATGA Teatro dienos išvakarėse, skirdama piniginę premiją, pasveikino populiariausią dramos srities autorę. Paaiškėjo, kad pagal LATGA surinktus duomenis 2025 m. populiariausia teatro autorė buvo dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Beje, pernai ji tapo ir LATGA 35-mečio proga vykusių apdovanojimų „Ad Astra“, kurie rengiami kas penkerius metus, laureate.
„Man nepatinka Kafkos vaizdavimas kaip kažkokio tamsaus, neurotiško svetimojo“, – sako režisierė Agnieszka Holland, kurios naujausias filmas apie Franzą Kafką „Francas“ pristatomas šių metų „Kino pavasaryje“.