Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius prieš dešimtį metų surengė diskusiją, kurioje buvo svarstoma, ar lietuvių poeziją vaikams ištiko mirtis. „Paaiškėjo, kad labiau – klinikinė mirtis, stabtelėjimas, kuriame labai trūko originalios poezijos vaikams, nes dar po kelerių metų situacija pradėjo keistis – radosi drąsių eksperimentų, nauja rašymo maniera, vaikams artimos šiandienos temos. Poezija prakalbo šiuolaikiniam vaikui“, – leidyklos „Alma littera“ pranešime žiniasklaidai sako literatūros ekspertė Eglė Baliutavičiūtė.
Jau gegužės 21–23 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre stebėsime prancūzų choreografo Manuelio Legris statomo baleto „Pakita“ premjerą, praneša LNOBT.
Gegužės 16–17 d. Vilniuje vyks dvyliktasis Architektūros fondo organizuojamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, praneša organizatoriai.
Pavasaris uostamiestyje jau daugiau nei pusšimtį metų neatsiejamas nuo didingo klasikos skambesio. Klaipėdos koncertų salė pristato vieną ilgiausiai Lietuvoje rengiamų klasikinės muzikos festivalių, per dešimtmečius tapusių svarbia uostamiesčio kultūrinio gyvenimo tradicija, rašoma Klaipėdos koncertų salės pranešime žiniasklaidai.
Beveik po šešių dešimtmečių aptiktas itin retas Bobo Dylano dainos „I’m Not There“ teksto juodraštis – suplėšyto lapo fragmentas buvo rastas Alleno Ginsbergo knygoje ir balandį bus parduodamas aukcione, rašo „The Guardian“.
Ar šiandien, kai visą dėmesį užgrobia ekranai ir greitas turinys, literatūra vis dar pajėgi sustabdyti savo skaitytoją? Nors knygų leidžiama kaip niekada daug, vis dažniau kyla klausimas – ar jos iš tiesų skaitomos ir kam jos reikalingos? Šie klausimai aptariame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime žiniasklaidai.
Panevėžyje pirmadienį trys rašytojai atsisakė priimti Seimo pirmininko vardu teikiamus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“, skelbia LRT.
Kovo 30 d. Panevėžio kultūros centre vyko Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. Trys rašytojai, protestuodami prieš valdančiosios daugumos vykdomą politiką, atsisakė priimti medalius iš Seimo pirmininko Juozo Oleko rankų.
04:05
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į sakralinės muzikos koncertą, kuriame skambės Antonino Dvořáko „Stabat Mater“ – vienas įtaigiausių ir asmeniškiausių šio kompozitoriaus kūrinių. Sukurtas išgyvenus asmenines netektis, šis veikalas jungia gedulą, apmąstymą ir viltį, rašoma LNOBT pranešime žiniasklaidai.
Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo mėnuo. Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“ šia proga kviečia žiūrovus į jautrų spektaklį suaugusiesiems „Pasaulis be subtitrų“ (rež. Milda Mičiulytė), kuriame per minimalistinę teatro kalbą atveriama autizmo patirtis ir kviečiama įsiklausyti į skirtingus pasaulio suvokimo būdus.
Daliai žmonių knygos, paveikslai ar filmai nėra tokie lengvai prieinami kaip daugeliui: vieni negali skaityti dėl klausos ar regos sutrikimų, kiti – dėl disleksijos, tretiems iššūkis yra sudėtinga kalba. Todėl skaitmeniniai formatai tampa ne patogumu, o būtinybe.
Rašytojos Coco Mellors debiutinis romanas „Kleopatra ir Frankenšteinas“ (lietuviškai išleido leidykla „Baltos lankos“, iš anglų k. vertė Marija Bogušytė, redaktorė Dovilė Bučelienė) skaitytojus įtraukia į audringą jaunos menininkės Kleo ir gerokai vyresnio reklamų kūrėjo Frenko santuoką. Nors knyga sulaukė milžiniškos pasaulinės sėkmės, jos kelias iki knygynų lentynų buvo paženklintas asmeninių dramų ir profesinių iššūkių, rašoma leidyklos „Baltos lankos“ pranešime žiniasklaidai.
Iki šiol Lietuvos kultūros paveldas, šiuolaikinė kūryba ir institucijų sukaupti duomenys gyvavo išskaidyti – atskirose informacinėse sistemose, archyvuose, portaluose, kuriuos dažniausiai pasiekdavo tik ekspertai. Tačiau kultūrai sparčiai persikeliant į skaitmeninę erdvę, akivaizdu, kad vien skaitmeninti nepakanka. Reikia bendros infrastruktūros, leidžiančios kultūrą ne tik išsaugoti, bet ir aktualiai, patraukliai bei saugiai pateikti visuomenei.
Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas naujausias gyventojų dalyvavimo kultūroje tyrimas rodo, kad bent viena kultūrine veikla per metus užsiima didžioji dalis šalies gyventojų. Tačiau tyrimas taip pat atskleidžia, kad kultūros prieinamumas Lietuvoje nėra vienodas – daliai žmonių dalyvauti kultūriniame gyvenime vis dar trukdo geografiniai, socialiniai ar informaciniai barjerai.
Skaitmeninė kultūra šiandien nebėra vien saugykla. Ji tampa erdve, kurioje kultūros objektai ne tik kaupiami, bet ir pasakoja istorijas, mezga ryšius su auditorijomis, kviečia tyrinėti. Kuriamoje platformoje „ekultūra“ vis daugiau dėmesio skiriama apgalvotai temiškai atrinktam partnerių turiniui – virtualioms kultūros istorijoms. Kultūros profesionalai tai vadina kuruotu turiniu, kuris padeda vartotojui nepasimesti informacijos gausoje ir atrasti kultūrą per nuoseklų pasakojimą. Tai reiškia ne tik skaitmenintus objektus, bet ir sąmoningai kuriamas patirtis, leidžiančias kultūrą patirti kaip gyvą procesą, o ne statišką archyvą.
Platforma „ekultūra“ – vienas ambicingiausių Lietuvos kultūros skaitmeninimo projektų – nėra tik technologinis sprendimas. Tai nacionalinio masto kultūros pasakojimas, kuriamas iš šimtų tūkstančių objektų, dešimčių institucijų archyvų ir labai skirtingų kultūros laukų – nuo rankraščių iki šiuolaikinio videomeno. Kaip iš šios įvairovės gimsta vientisa platforma? Kaip sprendžiama, kas joje atsiras, o kas – ne?
Jau gegužę startuosianti nacionalinė platforma „ekultūra“ žada vienoje vietoje sujungti didžiulius Lietuvos kultūros paveldo ir šiuolaikinės kūrybos klodus – nuo paveikslų ir rankraščių iki filmų, garso įrašų ir 3D modelių. Tačiau už šio atvėrimo slypi sudėtingas ir nematomas darbas: tūkstančių kūrinių teisinio statuso vertinimas, teisių turėtojų paieška, autorių, gretutinių teisių derinimas ir licencijavimas. Kaip šis procesas vyksta praktiškai ir su kokiais iššūkiais susiduria platformos kūrėjai?
Lietuvoje kuriama nacionalinė kultūros platforma „ekultūra“ iš esmės keičia tai, kaip kultūros paveldas, šiuolaikinė kūryba ir audiovizualinis turinys pasiekia visuomenę. Tai ne vien technologinis projektas – tai platus institucinio bendradarbiavimo modelis, kuriame susitinka skirtingų sričių kultūros įstaigos, archyvai, muziejai, bibliotekos ir kūrybinės organizacijos.
Pastaruoju metu dirbtinis intelektas yra viena labiausiai aptariamų ir kartu labiausiai baimę keliančių technologijų – jis siejamas su manipuliacijomis, dezinformacija ir tikrovės iškraipymu. Tokios diskusijos dažnai užgožia teigiamą dirbtinio intelekto pusę. Tuo tarpu dirbtinis intelektas tampa vis svarbesniu pagalbininku kultūros paveldo skaitmeninimo ir prieigos procesuose. Ši technologija ne tik paspartina techninius procesus, bet ir leidžia naujai pažvelgti į kultūros turinio aprašymą, tyrimą bei pasiekiamumą.
Lietuvoje kuriama nacionalinė kultūros platforma „ekultūra“ iš esmės keičia tai, kaip kultūros paveldas, šiuolaikinė kūryba ir audiovizualinis turinys pasiekia visuomenę. Tai ne vien technologinis projektas – tai platus institucinis bendradarbiavimo modelis, kuriame dalyvauja skirtingų sričių kultūros įstaigos, archyvai, muziejai, bibliotekos ir kūrybinės organizacijos.