Kultūra
Pavadinimas Trukmė
„Labai smalsu stebėti, kaip savo profesinę patirtį ir skersai išilgai išmaišytą pasaulį autorė perkelia į popierių ir sukala iki paskutinių puslapių nepaleidžiantį intriguojantį kūrinį“, – taip pirmąjį mokslininkės, mentorės ir lektorės Dainos Kleponės romaną „Kritusių mazgas“ įvertino literatūros apžvalgininkas, skaitytojas ir „Humoro klubo“ komikas Paulius Ambrazevičius.
Kovo 10-ąją, eidamas 72-uosius metus, po sunkios ligos mirė fotografas ir knygų leidėjas Raimondas Paknys. Šią žinią 15min patvirtino fotografas ir ilgametis R.Paknio kolega Arūnas Baltėnas.
Jau kovo 20 ir 21 d. Klaipėdos lėlių teatre vyks lėlių ir objektų spektaklio kūdikiams „Spust glust“ premjera. Tai – švelni ir jauki teatro patirtis, skirta patiems mažiausiems žiūrovams – 10–30 mėnesių kūdikiams ir vaikeliams.
Jau 26 kartą vyksiančio Baltiškos kultūros ir ekstremalios muzikos festivalio „Kilkim Žaibu“ dalyvių sąrašą papildė ypatingi svečiai. Italijos doom metalo kolektyvas „Messa“, praėjusiais metais išleidęs albumą „The Spin“, akimirksniu tapo viena karščiausių metalo grupių, rašoma „Kilkim Žaibu“ pranešime žiniasklaidai.
22 Europos valstybių kultūros ir užsienio reikalų ministrai reikalauja uždrausti Rusijai dalyvauti artėjančioje 61-ojoje Venecijos meno bienalėje, pranešė Latvijos kultūros ministerija.
Klubinių renginių organizatoriai „Draugai Draugams“ ruošiasi švęsti. Originalių idėjų nestokojantys naktinio gyvenimo veikėjai kovo 13–14 d. triukšmingai minės šeštąjį gimtadienį ir sau būdingu stiliumi tai darys netradicinėje erdvėje – buvusioje baldų galerijoje industriniame Vilniaus pakraštyje, rašoma „Draugai Draugams“ pranešime žiniasklaidai.
Ribos, sakoma, yra: fizinės, emocinės, laiko, seksualinės, intelektinės, materialinės ir, priklausomai nuo kintančių atskaitos taškų, požiūrio, sąlygų, laikmečio, nuolatos fliuktuoja. Turbūt stabiliausia – matematinė riba, ja apibūdinamas kintamojo dydžio y, priklausančio nuo kito kintamojo dydžio x, artėjimas prie dydžio b, kai tam tikru būdu kinta x. Tai viena pamatinių matematikos sąvokų, už tokios jau gali įsikibti ir daugmaž laikytis.
„Šok, Edita, šok“ – tai rekordinio populiarumo sulaukusio romano ir filmo „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje. Spektaklyje 90-ųjų Šiaulių realybė pasakojama iš Editos – merginos, užaugusios tarp VHS kasečių, Holivudo filmų siužetų ir laukinio kapitalizmo pažadų – perspektyvos. Žiūrovų jau pamėgtas ir pilnose salėse rodomas Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis šį pavasarį atkeliaus į Vilnių, Kauną bei festivalį „Teatro genas“ Rokiškyje.
Italija sumokėjo 30 mln. eurų už Caravaggio paveikslą, kuriame pavaizduotas popiežius Urbonas VIII, antradienį pranešė Kultūros ministerija.
Norvegijos Svalbardo salyno gilumoje, buvusioje anglių kasykloje, veikia viena neįprasčiausių vietų pasaulyje – vadinamoji „Pasaulio pabaigos saugykla“. Arkties pasaulinis archyvas (Arctic World Archive, AWA) saugo svarbiausius žmonijos kultūros artefaktus taip, kad jie išliktų net po branduolinio karo ar stichinės nelaimės. Būtent čia atsidurs ir garsiausio Lenkijos kompozitoriaus Frederico Chopino rankraščiai, rašo „TVP World“.
Lietuvai reikės diplomatinio virtuoziškumo, kaip manevruoti Donaldo Trumpo pasaulyje, sako istorikas Alfredas Bumblauskas. Interviu Žinių radijo žurnalistui Aurimui Peredniui Vilniaus universiteto profesorius kalbėjo apie braškančią taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, geopolitinius iššūkius Lietuvai ir tai, kaip pasaulį suprasti padeda didžiosios knygos.
Kovo 11-oji Lietuvoje žymi vieną svarbiausių modernios valstybės istorijos momentų – 1990 m. paskelbtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Tačiau ši data neatsirado staiga. Ji buvo ilgo ir sudėtingo kelio rezultatas – dešimtmečius trukusio pasipriešinimo, laisvės troškimo ir visuomenės telkimosi. Šio proceso atspindžių galima rasti spaudoje, dokumentuose, nuotraukose ir kituose istoriniuose šaltiniuose, rašoma „ekultūra“ pranešime žiniasklaidai.
Nobelio literatūros premija – svarbiausias literatūros apdovanojimas, kurį kasmet už savo kūrybą gauna rašytojai iš įvairių pasaulio šalių. Ši premija žavi ir savo nenuspėjamumu – dažnai ji įteikiama Lietuvoje net negirdėtiems autoriams, tačiau ryškiai pasižymėjusiems savo krašte.
„Šok, Edita, šok“ – tai rekordinio populiarumo sulaukusio romano ir filmo „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje. Spektaklyje 90-ųjų Šiaulių realybė pasakojama iš Editos – merginos, užaugusios tarp VHS kasečių, Holivudo filmų siužetų ir laukinio kapitalizmo pažadų – perspektyvos, rašoma Valstybinio Šiaulių dramos teatro pranešime žiniasklaidai.
Vyriausybėje pirmadienį įteiktos kultūros ir meno premijos.
Safavidų epochos Chehel Sotun rūmai Isfahane – vienas žinomiausių Irano kultūros paveldo objektų – nukentėjo po Izraelio aviacijos smūgio, pirmadienį suduoto į netoliese esantį provincijos gubernatoriaus pastatą. Žinią praneša Irano žiniasklaida ir liudininkai šalyje, rašo CNN.
„Tą akimirką pasikeičia tavo būsena – staiga pasijunti gerokai mažesnis lyginant su tuo, ką stebi per objektyvą“, – tokia mintis nuskamba viename „Kino pavasario“ rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ kūrinių. Ji atsikartoja ir kituose filmuose – pakitus žiūros taškui, žmogaus nuomonė ir jausena taip pat pasikeičia, rašoma „Kino pavasaris“ pranešime žiniasklaidai.
Seimui antradienį prisistatęs kandidatas vadovauti Etninės kultūros globos tarybai Virginijus Jocys paskyrimo atveju žada skirti dėmesio istorinių vietovardžių išsaugojimui.
Kovo 10 d. Europa mini 250-ąsias Prūsijos karalienės Luizės – moters, tapusios dvasinės stiprybės, kilnumo ir šviesos simboliu – gimimo metines. Klaipėda, kuri Napoleono karų sūkuryje buvo tapusi laikinąja Prūsijos karalystės sostine, šią sukaktį pasitinka ypatingai. Puoselėdamas miesto istorinę atmintį, XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalis skelbia, jog šių metų renginio programa bus dedikuota būtent šiai išskirtinei asmenybei.
Naujai į šalies nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti reiškiniai toliau kuria Lietuvos tapatybę, sušvintančią šimtametėmis etnografinių regionų veidus tapančiomis, žirgo svarbą bei glaudų ryšį su gamta mūsų kultūroje liudijančiomis, meno kūrėjų puoselėjamomis, daugiakultūrį šalies veidą išryškinančiomis tradicijomis ir jų išsaugojimo veiklomis, rašoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro pranešime žiniasklaidai.