Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Dnipre po Nacionaliniu Taraso Ševčenkos teatru atidaryta išskirtinė erdvė – požeminis teatras. Įrengtoje požeminėje erdvėje kultūros renginiai bei susibūrimai galės vykti net karo sąlygomis, o kilus pavojui gyventojai turės saugų prieglobstį. Prie saugios kultūros erdvės kūrimo prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė, skirdama 300 tūkst. eurų 2024 metais vykusios tarptautinės konferencijos „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“ metu.
Kas bendro tarp holivudinės franšizės tęsinio, Kanų kino festivalio hito ir naujo studijos „A24“ kūrinio? Amžinos prodiuserių lažybos, kokia nemėginta įžymybių kombinacija sulauks daugiausiai dėmesio! Namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ jau galite išvysti tris filmus, kuriuose pagrindinius vaidmenis atlieka gerai pažįstamos žvaigždės – aktorės ir aktoriai, vis nustebinantys gebėjimais.
Po sėkmingo debiuto praėjusiais metais, vasario 5–8 dienomis Paryžiuje žiūrovus suburs antrasis Baltijos šalių kino festivalis „CinéBaltique“, kuriame bus parodyta daugiau nei dvidešimt filmų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Vasario 26 – 27 dienomis šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“ Vilniuje atidarys vieno ryškiausių Prancūzijos choreografų ir šokėjų Olivier Dubois spektaklis „Tragédie“. Aštuoniolikos šokėjų kuriamas sceninis reginys tyrinėja žmogiškumo sampratą ir kvestionuoja grožio ribas, rašoma „New Baltic Dance“ pranešime žiniasklaidai.
Vasario 4 d. LNM Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) atidaryta didžioji šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Į atidarymą susirinko garbūs svečiai iš Lietuvos, Japonijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, rašoma LNM pranešime žiniasklaidai.
Yra asmenybių, kurios savo buvimu sutelkia žmones kartu gaivinti ir puoselėti tautos atmintį ir tapatybę – Zita Kelmickaitė buvo viena tokių. Režisierius Vytautas V.Landsbergis savo naujausiame filme „Zitai“ ne tik pasiryžo atskleisti šios asmenybės fenomeną, bet ir pakvietė žiūrovą nukeliauti į 1980–1990-ųjų Lietuvą, kai atgimstanti liaudies daina tapo tyliuoju ginklu ir kelio į Nepriklausomybę dalimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kovo 10-ąją Vilniuje vyksiantis renginys „Mes užaugom!“ – ne dar vienas proginis koncertas, o gyvas pasakojimas apie nepriklausomos Lietuvos istoriją ir mus joje. Dešimtis muzikantų ir skirtingų sričių kūrėjų suvienysiantis projektas taps visoje Lietuvoje nuo Vasario 16-osios vykstančio koncertų ciklo kulminacija.
Vasario 4-ąją naujoje Vilniaus geležinkelio stoties renginių erdvėje įvyko Lietuvos leidėjų asociacijos organizuojami ketvirtieji Knygos apdovanojimai. Nuo 2023 m. organizuojamas renginys jau tapo svarbia leidybos lauko ir jame dirbančių profesionalų tradicija, suburiančia visą knygos kelią kuriančią bendruomenę. Šių metų apdovanojimų šventėje pagerbti trylikos nominacijų laureatai.
„Jei ne humoras, seniai būčiau po velėna“, – šypsodamasis sako dailininkas, taikomosios grafikos virtuozas Rimvydas Kepežinskas, paskutinėmis sausio dienomis ne tik atšventęs savo 70-metį, bet ir VDA parodų salėse „Titanikas“ atidaręs parodą „Iliustrada“, kurioje atsispindi beveik per pusę amžiaus nueitas kūrybos kelias.
Ukrainoje paskelbti „Chytomo“ apdovanojimų, kurie skiriami asmenims ir organizacijoms už išskirtinius pasiekimus knygų leidybos srityje, laureatai.
Mecenatui, kolekcininkui Pranui Kizniui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, trečiadienį pranešė ministerija.
Latvių poeto ir rašytojo, literatūros žurnalo „Strāva“ redaktoriaus Arvio Vigulo kūryboje pinasi kasdienybės detalės, groteskas ir ironija, kultūrinės nuorodos ir asmeniniai išgyvenimai. Tarptautiniuose literatūros renginiuose poeto balsas skamba dažnai, skambės šiais metais ir Vilniaus knygų mugėje.
Beveik visų šalies savivaldybių viešosioms bibliotekoms perduodama daugiau nei 200 kompiuterių, pranešė Kultūros ministerija.
Ką tik pasirodžiusioje filosofo Leonido Donskio knygoje „Drąsa ir orumas šiandien“ sugulė daugiau nei prieš 15 metų išsakytos, tačiau šiandien itin aktualios mintys apie piliečius ir valstybę, mūsų laisves ir išbandymus, rašoma „Tyto Alba“ pranešime žiniasklaidai.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ieško vadovo (-ės). Paraiškas dalyvauti instituto direktoriaus (-ės) konkurse galima teikti iki kovo 4 d. imtinai, – apie tai praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Shirley Jackson (1916–1965) – viena tų rašytojų, kurių įtaka juntama dažniau, nei minimas jų vardas. Stepheną Kingą ir ne vieną kitą autorių įkvėpusi rašytoja iš esmės pakeitė siaubo literatūros sampratą, perkeldama siaubą iš antgamtinių efektų lauko į psichologinę, kasdienę erdvę – šeimą, bendruomenę, socialinius lūkesčius ir vidinius žmogaus lūžius, rašoma „Kitos knygos“ pranešime žiniasklaidai.
Vasario 26–kovo 1 dienomis leidykla „Lapas“ Vilniaus knygų mugėje kvies į erdvę, kur knygos tampa ne tik leidiniais, bet ir naujais žvilgsnio kampais – į žmogų, visuomenę, istoriją ir pačius save. Šių metų leidyklos programa ženklina kryptingą judėjimą link temų, kurios siūlo ne atsakymus, o perspektyvas, ne vieną tiesą, o galimybę permąstyti iš naujo – matematikos istoriją, fotografijos galią ir geležinkelių vaidmenį šalies stabilumui karo metu.
04:43
Trys nepamirštamos dienos, kupinos muzikos, įkvepiančių susitikimų ir džiazą mylinčių žmonių po vienu stogu – 2026 m. gegužės 22–24 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks jubiliejinis festivalis „Vilnius Mama Jazz“.
„Norėjome pasiūlyti mąstyti apie Šiaurės kraštovaizdžio vaizduotės ir atminties ribas kaip apie tarpusavyje susitinkančių patirčių topografiją“, – teigia tarptautinės parodos „Šešėliai palieka pėdsakus“ kuratorės. Ką iš tiesų gali papasakoti kraštovaizdis ir kaip jame atsiveria atminties, kultūros bei vaizduotės sluoksniai? Apie tai kalbamės su Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) veikiančios parodos kuratorėmis Kotryna Markevičiūte ir Gabriele Radzevičiūte.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido britų žurnalisto, dienraščio „The Times“ Berlyno biuro vadovo Oliverio Moody knygą „Baltija. Europos ateitis“.