Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su Latvijos kolege Baiba Braže Vilniuje ketvirtadienį įteikė šių metų Baltų apdovanojimą Lietuvos poetui, vertėjui, eseistui Vladui Braziūnui.
Kasmetiniai leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų ir vaikų bei jaunimo literatūrai skirti konkursai baigėsi. Vertinimo komisija sutarė dėl nugalėtojų – skelbiamas Vaikų ir jaunimo konkurso laureatas. Tarp suaugusiųjų nugalėtojos vardo vertos knygos autoriaus nerasta.
Frankfurto knygų mugėje jau prie įėjimo pasitinka dideli stendai, skelbiantys apie dėmesį audio knygoms. Ir nors didžiąją knygų rinkos dalį vis dar sudaro spausdintos knygos, šioje mugėje nemažai kalbama būtent apie audio knygas, dirbtinį intelektą ir skaitmenines platformas.
„Jis buvo labai laimingas, bet kartu ir priblokštas. Kai paskambino mums, padėkojo kolegoms iš leidyklos ir sakė, kad dabar supranta Samuelio Becketto žodžius – „laimėti Nobelio premiją reiškia katastrofą“, – apie Nobelio premijos laureatą László Krasznahorkai sako Anna David, leidyklos „Magveto“, kuri jau 40 metų leidžia L.Krasznahorkai kūrinius, vadovė. Išskirtinis pokalbis su ja Frankfurto knygų mugėje – apie šio rašytojo asmenybę, tai, kaip jis priimamas Vengrijoje, jo rašymo įpročius ir kaip pats autorius bei leidykla sutiko žinią apie prestižinę premiją.
Vilniaus gatvėje įsikūrusi „Estradà“ skelbia atvirą kvietimą muzikantams ir atlikėjams. Tai kvietimas pasirodyti ir pristatyti savo kūrybą pirmojoje miesto dainykloje naująjį sezoną, rašoma „Estradà“ pranešime žiniasklaidai.
Viena pagrindinių šių metų festivalio „Open books“ žvaigždžių – rašytoja Nino Haratischwili. Sakartvelo istoriją savo romanuose atskleidžianti rašytoja sako, kad nors tarp jos gimtinės ir Lietuvos yra nemažai panašumų, visgi nemažai ir skirtumų. „Labai svarbu atskirti įvairias Rytų Europos šalis, negalima visko suplakti į vieną visumą, kaip dažnai nutinka žvelgiant iš Vakarų Europos perspektyvos, taip tik atkartojamos senos, nusidėvėjusios klišės“, – interviu metu sakė ji.
05:02
Sovietmečio Lietuvoje laisvės klausimas buvo ne tik politinis, bet ir egzistencinis. Kai kurie aktyvistai pasirinko atvirą kovą – jungėsi prie Lietuvos laisvės lygos ar platino pogrindinę literatūrą. Tačiau kiti kūrė savitą tylos kultūrą, kur pasipriešinimas slypėjo ne šūksnyje, o gyvenimo būde.
07:09
Iki tol Lietuvoje menkai plačiajai publikai pažįstamas László Krasznahorkai sulaukia vis didesnio susidomėjimo – apie tai liudija ir po Nobelio literatūros premijos paskelbimo išpirktas knygų likutis, planuojami nauji tiražai bei susidariusios eilės Lietuvos bibliotekose.
Spalio 13 dieną, minint išėjusiojo gimtadienį, šeimos ir artimųjų iniciatyva dalis rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko palaikų pelenų buvo išbarstyta Venecijoje, San Mikelės kapinėse, dar vadinamose „Mirusiųjų sala“.
07:51
„Panašu, kad mes turime problemų“, – trečiadienį konstatuota Frankfurto knygų mugėje. Nors knygų pardavimo apyvarta auga, visgi, atsižvelgiant į infliaciją, skaičiai nėra tokie jau džiuginantys. Kokios šių metų tendencijos pasaulinėje knygų rinkoje?
Mirė tapytojas, buvęs ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius, Tapybos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Povilas Ričardas Vaitiekūnas (1940–2025). Šią žinią pranešė Vilniaus dailės akademija.
Kai pykstama arba, atvirkščiai, kviečiama suprasti, kaip kultūra maišoma su politika, randasi pavyzdžių, kad iš tikrųjų – politinis ir kultūrinis laukai visuomet peržengdavo vienas kito ribas. Subtilus muzikinių žanrų politizavimas per šimtmečius keitė supratimą apie tai, kas gali priklausyti tam tikrai žmonių grupei – vyrams ar moterims, juodaodžiams ar baltiesiems. Muzika tapo ne tik garsų, bet ir tapatybių lauku, kuriame visuomenė nuolat perrašo galios ir priklausymo ribas.
1-ojoje Klaipėdos bienalėje „Saulėlydis kas dvejus metus“ „tranzitas“ yra žodis, kuris turėtų atrakinti visas bienalės paslaptis. Visas pačios Klaipėdos paslaptis. Šis miestas po karo buvo visiškai sugriautas ir štai mes, klaipėdiečiai, dažnai vis dar ieškome savo identiteto, bandome išvysti, koks yra tas Klaipėdos veidas, skęstantis rūke tiek tiesiogine, tiek perkeltine šio žodžio prasme, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Būdamas 51 metų, po kovos su kasos vėžiu mirė garsus JAV soulo muzikos atlikėjas D'Angelo, antradienį pranešė kelios amerikiečių žiniasklaidos priemonės.
Šiandieninės fronto linijos veikia technologijas, kultūros lauką, politiką, aplinkosaugą ir kitus gyvenimo aspektus ir jei ne tiesiogiai, tai per televiziją ir socialinius tinklus skverbiasi į kasdienybę, rašoma Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) pranešime žiniasklaidai.
03:27
Septynioliktus gyvavimo metus skaičiavę maištingieji „McLoud“ pradeda naują etapą. Rugsėjo 10-ąją savo oficialioje „Instagram“ paskyroje paskelbę, kad grupę palieka grupės lyderis Lukas Malinauskas, kitoje įrašo eilutėje pranešė, kad juokauja taip sutrikdydami savo gerbėjus.
05:11
Per pastaruosius metus „Comic Con Baltics“ festivalis įsitvirtino ne tik kaip didžiausias tokio pobūdžio festivalis Baltijos šalyse, bet ir tapo pripažinta platforma, kurioje aktoriai iš garsiausių kino ir kompiuterinių žaidimo projektų susitinka su savo gerbėjais, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pristatys pirmąją parodą, skirtą litvako karikatūristo Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai. Paroda „Lazaris Kaganas: šaržai ir karikatūros“ atidaroma spalio 30 d. 17.30 val. LNM Jono Šliūpo muziejuje, Vytauto g. 23A, Palangoje – mieste, kuriame 1932 m. L. Kaganas surengė pirmą savo parodą ir pradėjo sėkmingą, tačiau tragiškai anksti nutrauktą karjerą.
Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pareiškė, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų šios partijos frakcijos atstovų teiginiai apie pateiktą naują kandidatą į kultūros ministrus, yra melas. Premjerė teigė, kad jokių kandidatų jai nėra ir nebuvo pateikta.
2025 m. sukanka šešiolika metų, kai Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ir buvusio bernardinių vienuolyno ansamblyje duris atvėrė Bažnytinio paveldo muziejus. Per šį laiką muziejus tapo atvira kultūros erdve, kviečiančia lankytojus atrasti ir pažinti turtingą Lietuvos bažnytinį paveldą. Jame suorganizuotos kultūrinės veiklos – paskaitos, koncertai, poezijos skaitymai – atvėrė dar platesnes galimybes pažinti kultūrą bei ja mėgautis.