Šauliams suteikus daugiau prieigos prie slaptos informacijos gąsdina: „Turės visus duomenis apie jus“

Vadas gaus visą informaciją?

Apie tai gruodžio pabaigoje užsiminta vienoje „Facebook“ grupėje.

„Linas Idzelis (LŠS vadas – red. past.) turės visą reikiamą informaciją apie jus“, – tikino įrašo autorius.

Toliau jis išdėstė faktinę informaciją, apie kurią buvo pranešta ir žiniasklaidoje, – Seimas kiek anksčiau pritarė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, kuriomis LŠS nariams suteikta daugiau prieigos prie įslaptintos informacijos.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Netiesa, kad Šaulių sąjungos vadovybė turės visą informaciją apie kurį nors gyventoją

Priėmus pakeitimus šiai organizacijai esą bus taikomi tokie patys įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo reikalavimai kaip ir kitose krašto apsaugos sistemos institucijose.

Ar tikrai tai reiškia, kad LŠS vadas galės gauti visą informaciją apie bet kurį gyventoją?

Niekas nebalsavo „prieš“

Apie pokyčius, kuriais esą užtikrinama didesnė LŠS integracija į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, gruodžio 18 d. informavo Seimo Spaudos tarnyba.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisomis LŠS nariams suteikta daugiau prieigos prie įslaptintos informacijos. Jai bus taikomi tokie patys įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo reikalavimai kaip ir kitose krašto apsaugos sistemos institucijose.

Šauliai galės ne tik dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, bet ir ją rengti, o su įslaptintais duomenimis galės susipažinti ne tik nuolatinę šaulio tarnybą arba tarnybą LŠS koviniuose būriuose atliekantieji, bet ir kiti šauliai.

Pakeitimai sustiprins Šaulių sąjungos vaidmenį gynybos sistemoje ir leis dar glaudžiau bendradarbiauti su kariuomene bei kitomis institucijomis, užtikrins saugumo standartus dirbant su jautria informacija.

Spalio pradžioje, kai Vyriausybė pritarė pataisoms, tuometė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pažymėjo: „LŠS yra neatsiejama mūsų nacionalinio saugumo architektūros dalis.

Šie pakeitimai sustiprins organizacijos vaidmenį gynybos sistemoje ir leis dar glaudžiau bendradarbiauti su kariuomene bei kitomis institucijomis, užtikrins aukščiausius saugumo standartus dirbant su jautria informacija.“

Krašto apsaugos ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai yra dalis kompleksiškų priemonių, skirtų toliau stiprinti pilietinį atsparumą ir valstybės gynybinį pajėgumą.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms pritarė 74 parlamentarai, nė vienas nebalsavo „prieš“, susilaikė vienas. Įstatymas įsigalios 2026 m. birželio 1 d.

LŠS yra savanoriška sukarinta pilietinė organizacija, kurios tikslas – stiprinti valstybės gynybinį pajėgumą ir ugdyti pilietiškumą. Ji turi apie 17 tūkst. narių.

Agresijos atveju šauliai koviniais būriais remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėtų užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdytų ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą.

Leidimus gaus ne visi

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 6 punktas nuo 2017 m. skamba taip: „Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo sudaro sąrašą nuolatinės šaulio tarnybos ir šaulio tarnybos Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose pareigybių, kurioms nustatomas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Gruodį teisės aktas buvo papildytas 13¹ straipsniu. Juo LŠS priskirta įstaigoms, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija.

Už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuos LŠS, apsaugos organizavimą ir būklę atsakys krašto apsaugos ministras, o už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą – organizacijos vadas.

Ministras ar jo įgaliotas asmuo sudarys pareigybių, kurias užimantys asmenys turės turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą. Už įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą atsakys šaulys, kuriam tokia informacija patikėta.

Tačiau tai nereiškia, kad L.Idzelis (kaip asmuo, mat cituotame įraše jo pareigos nenurodytos), LŠS vadas, juoba – kuris nors kitas organizacijos narys žinos viską apie bet kurį Lietuvos gyventoją.

Mat šiuo atveju kalbama apie įstaptintą informaciją. Aptariamo įstatymo 2-ame straipsnyje nurodyta, kas laikoma tarnybos paslaptimi: „įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai“.

Nors dažnas įvairios informacijos apie save neviešina, ji nelaikoma slapta. Jos atskleidimas galėtų sukelti grėsmę konkrečiam asmeniui, jo sveikatai ar turtui, bet ne valstybės interesams ar suverenitetui.

Valstybės paslaptis apibrėžta dar griežčiau: „Įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei.“

Asmens duomenis atskleidžia patys

Įraše greičiausiai kalbama apie asmens duomenis – informaciją, kuri susijusi su žmogumi, kaip asmeniu, ir leidžia jį identifikuoti. Taip pat – įvairi informacija, kurią sudėjus būtų galima nustatyti konkretaus asmens tapatybę.

Bene geriausiai žinomi tokie asmens duomenys, kaip vardas ir pavardė, asmens kodas, asmens tapatybės kortelės ar paso numeris, nuotrauka, namų ar el. pašto adresas, biometriniai duomenys (pvz., pirštų atspaudai).

Jiems priklauso ir interneto protokolo (IP) adresas, banko sąskaitos bei socialinio draudimo numeriai, mokesčių ataskaita, naršymo internete ir pirkimo istorija, tyrimų rezultatai, transporto priemonės registracijos numeris, net mokykloje gauti pažymiai.

Tam tikra informacija laikoma specialių kategorijų asmens duomenimis. Jiems priskiriama asmens rasė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai ar filosofiniai įsitikinimai, seksualinė orientacija, narystė profsąjungose. Šie duomenys gali būti susiję su asmens sveikata ar lytiniu gyvenimu.

Biometriniai duomenys (pvz., pirštų antspaudai, skaitmeninės veido nuotraukos) ir genetinė informacija taip pat laikomi specialios kategorijos asmens duomenimis.

Nors dažnas įvairios informacijos apie save neviešina (kartais net patariama tai daryti, pavyzdžiui, neskelbti asmens kodo arba sąskaitos numerio), ji nelaikoma slapta. Kitaip tariant, jos atskleidimas galėtų sukelti grėsmę konkrečiam asmeniui, jo sveikatai ar turtui, bet ne valstybės interesams ar suverenitetui.

Daugelis žmonių ne tik nesaugo kai kurių asmens duomenų, bet ir juos skelbia ar bent nelaiko didele paslaptimi. Socialiniai tinklai pilni internautų ir jų artimųjų atvaizdų, nors formaliai tai yra asmens duomenys.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Netiesa, kad Šaulių sąjungos vadovybė turės visą informaciją apie kurį nors gyventoją

Seksualinė orientacija laikoma ypatingais asmens duomenimis, bet ją labiau linkę slėpti tik LGBTQ+ žmonės, heteroseksualai neretai ją kaip tik demonstruoja, pavyzdžiui, vestuvių nuotraukomis. Žinomi ir ne vien žmonės dažnai atvirai kalba apie savo kilmę. Priklausymas profsąjungoms, religinės pažiūros taip pat nėra stipriai saugoma informacija.

Taigi šauliams nereikia jokių įstatymų pakeitimų ar leidimų dirbti su slapta informacija, kad apie gyventojus žinotų tam tikrus dalykus. Kai kurie asmeniniai duomenys jiems neturėtų būti prieinami, tačiau tai reglamentuoja kiti teisės aktai.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvos šaulių sąjungai tikrai suteikta daugiau prieigos prie įslaptintos informacijos, taip stiprinant jos integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą. Bet tai nereiškia, kad jos nariai turės visą informaciją apie kuriuos nors gyventojus, ji net nelaikoma valstybės ar tarnybos paslaptimi.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.