2026-08-18 20:47

Ar tikrai ECB vadovė Lagarde nusiteikusi dėl klimato kaitos atsisakyti grynųjų pinigų?

Kai kurie žmonės taip baiminasi prarasti galimybę mokėti grynaisiais pinigais, kad socialiniuose tinkluose šią kol kas mažai tikėtiną perspektyvą susiejo su realiais ketinimais įvesti skaitmeninį eurą, Europą siaubiančiais miškų gaisrais ir klimato kaita. Teigiama, neva Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pareiškė, esą būtent dėl pastarosios būtina atsisakyti monetų ir banknotų. Nieko panašaus ji nesakė.
Christine Lagarde / Arne Dedert / dpa/picture-alliance
Christine Lagarde / Arne Dedert / dpa/picture-alliance

Citatą iškraipė

Tokia klaidinga išvada apie grynuosius pinigus padaryta iš vaizdo įrašo, kuriame Prancūzijos teisininkė, nuo 2019 m. vadovaujanti ECB, kalba apie klimato kaitos įtaką ekonomikai.

Taip pat skaitykite: Ar tikrai ruošiamasi atsisakyti fizinių banknotų ir pereiti prie skaitmeninių pinigų?

Šiuo beveik minutės trukmės klipu rugpjūčio 3 d. pasidalijo ir viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Ji pridėjo tokį komentarą: „Pirma sukeli masinius gaisrus, kurie yra 99,9 proc. „žmogų“ darbas. Tuomet pažaidi šiek tiek su HAARP'o geoinžinerija, kad vienoj Europos daly būtų karšta ir sausa, kitoje – šlapia ir šalta.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/ECB vadovė Christine Lagarde nesakė, kad dėl klimato kaitos ketinama atsisakyti grynųjų pinigų
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/ECB vadovė Christine Lagarde nesakė, kad dėl klimato kaitos ketinama atsisakyti grynųjų pinigų

O tada išstumi į sceną va tokią kaliausę, pavadinimu „Europos Centrinio Banko prezidentė Ch.Lagarde“, kuri pareiškia: „Klimato kaita“ reikalauja visiško visos ekonomikos pertvarkymo... įskaitant būtinybę sumažinti savo anglies pėdsaką visame, ką darome... o norėdami „sumažinti savo anglies pėdsaką“, turime atsisakyti grynųjų pinigų...“

Vaizdo įraše Ch.Lagarde tikrai kalba apie miškų gaisrus, klimato kaitą ir būtinybę imtis atitinkamų pokyčių, tačiau ji nemini grynųjų pinigų atsisakymo.

Komentare įpintos pora sąmokslo teorijų. Viena – kad HAARP (JAV finansuojama Aukšto dažnio aktyviosios auroros tyrimų programa – mokslininkų bandymai ištirti viršutinio atmosferos sluoksnio jonosferos savybes ir elgseną) naudojama orams keisti. Apie šią programą, nuolat minimą melagienose ir sąmokslo teorijose teorijose, ne kartą rašė ir portalas 15min.

Taip pat skaitykite

Ar tikrai nuotraukoje – paslaptingoji HAARP, neva sukelianti gamtos katastrofas?

Kodėl Europą uždengė karščio kupolas: internautai be pagrindo atsakymų ieško Aliaskoje

Ar tikrai stipriausias šių metų uraganas Miltonas buvo sukurtas dirbtinai?

Šiaurės pašvaistės paslaptys vėl audrina vaizduotę: ar žmogus prie jos pridėjęs ranką?

Kita – kad šiemečiai, kaip ir daugelis kitų pastaraisiais metais įvairiose šalyse siautėjusių miškų gaisrų, buvo sukelti sąmoningai. Nors tikrai retsykiais įtariama, kai liepsnos įsiplieskė, pavyzdžiui, nuo neužgesintos cigaretės, didžiulį gaisrų mastą, dėl kurio ugnį sunku suvaldyti ir ji gali toliau plisti, lemia aukšta oro temperatūra bei sausros, kurių priežastimi laikoma klimato kaita.

Taip pat skaitykite

Pietų Europa liepsnoja: turistai nebežino, ką daryti

Lietuvių pora atsidūrė milžiniško gaisro Kroatijoje epicentre: „Viskas žaibiškai keitėsi“

Dėl miško gaisro Belgijos pasienyje evakuojami Vokietijos miesto gyventojai

Atostogos virto košmaru: 500 turistų iš Graikijos paplūdimių evakuoti valtimis

Miškų gaisrai Europoje: turistams primenama apie evakuacijos krepšį

Graikiją ir toliau siaubia gaisrai: atsakė, ar saugu keliauti jau suplanavusiems atostogas

Ką iš tiesų kalbėjo?

Ch.Lagarde kalbėjo ne apie pastaruosius gaisrus. Nors garso kokybė prasta, jos žodžius galima išgirsti. Tai yra autentiškas įrašas – pagal ištartas frazes „Google“ nesunku surasti, kada ir kokia proga buvo paviešintas klipas.

Įžvalgas bankininkė paskelbė ne pastaruoju metu, o 2024 m. sausio 30 d. Vaizdo įrašas tuomet pasirodė pareigūnės paskyroje profesiniame socialiniame tinkle „LinkedIn“.

„Karštesnis klimatas ir gamtos nykimas verčia keistis mūsų ekonomiką ir finansų sistemą, – tuomet rašė ji. – ECB klimato ir gamtos planu dedame daugiau pastangų stiprinti stabilumą ir paremti ekonomikos bei finansų sistemos perėjimą prie žaliosios ekonomikos.“

Ch.Lagarde pridėjo nuorodą į pranešimą spaudai apie ECB pastangas aktyviau dirbti klimato srityje. Jame nerašoma apie ketinimus atsisakyti grynųjų pinigų, taip saugant gamtą, tik nurodyta, kad, kuriant naują eurų banknotų seriją, bus atsižvelgta į aplinkosauginio pėdsako aspektus.

Ekrano nuotr. iš ecb.europa.eu/Europos Centrinio Banko ketinimai dėl banknotų – juos ketinama kurti ekologiškesnius, ne visai atsisakyti
Ekrano nuotr. iš ecb.europa.eu/Europos Centrinio Banko ketinimai dėl banknotų – juos ketinama kurti ekologiškesnius, ne visai atsisakyti

Fizinių pinigų atsisakymo dėl klimato kaitos nesiūlė ir banko prezidentė. „Praėjusių metų potvyniai, sausros ir gaisrai buvo tik ateities užuomina, – kalbėjo ji, primindama 2023-aisiais beveik 500 tūkst. ha plotą Bendrijoje nuniokojusius miškų gaisrus ir įvairius gamtos kataklizmus. – Karštesnis klimatas ir gamtos nykimas keičia mūsų ekonomiką ir finansų sistemą.

ECB, anot jo vadovės, naujuoju Klimato ir gamtos planu daugiausia dėmesio ketina skirti žaliajai pertvarkai, didėjančiam fiziniam klimato kaitos poveikiui ir gamtos nykimo bei degradacijos rizikai.

„Tirsime poveikį ekonomikai ir finansų sistemai. Tai padės mums tobulinti savo modelius. Taip pat stengsimės sumažinti savo anglies pėdsaką visame, ką darome – nuo ​​banknotų iki bankų priežiūros“, – pabrėžė Ch.Lagarde.

Skaitmeninis popierinio neišstums

Panašūs gandai apie grynųjų pinigų atsisakymą, siekiant sumažinti mūsų anglies pėdsaką, socialiniuose tinkluose sklando jau senokai. Dar 2024 m. rudenį juos paneigė portalas euronews.com.

VIDEO: ECB vadovė Christine Lagarde nesakė, kad dėl klimato kaitos ketinama atsisakyti grynųjų pinigų

Iš tikrųjų ECB imasi ekologiškesnės grynųjų eurų gamybos, pavyzdžiui, siekia, kad iki 2027 m. banknotai būtų gaminami iš 100 proc. ekologiškos medvilnės.

Ateities eurų banknotų dizaine norima laikytis ekologinio projektavimo principų ir užtikrinti mažesnį poveikį aplinkai.

Ch.Lagarde teigimu, klimato kaita ir ekstremalūs orai didina maisto ir pragyvenimo išlaidas, todėl ji yra pagrindinis ekonominio stabilumo veiksnys.

Grynieji pinigai nedraudžiami, priešingai, ECB remia fizinius pinigus kaip teisėtą mokėjimo priemonę ir pabrėžia jų būtinybę ekstremalių situacijų ar krizių metu, kai neveikia skaitmeninės mokėjimo sistemos.

Taip pat skaitykite: Skaitmeninio euro dar nėra, bet jau kuria mitus: ar jis pakeis grynuosius pinigus?

Sąmokslo teorija, neva grynųjų pinigų Europos Sąjungoje netrukus neliks, išpopuliarėjo ėmus svarstyti skaitmeninio euro įvedimą. Iš tiesų fiziškai neapčiuopiamas pinigas bus tik dar vienas atsiskaitymo būdas greta įprastų pervedimų ir tradicinių banknotų bei monetų.

Taip pat skaitykite: Plinta mitai apie skaitmeninį eurą: ar jis pakeis grynuosius ir padės kontroliuoti mokėjimus?

Šis euras (planuojamas pradėti naudoti 2029 m.) turėtų perkelti grynųjų pinigų privalumus į skaitmeninę formą. Nors atsiskaitymų grynaisiais mažėja, ECB yra įsipareigojęs išlaikyti juos kaip būtinus visų gyventojų įtraukčiai, privatumui ir pasirinkimo laisvei užtikrinti. Bendrijos teisės aktai net reikalauja, kad prekybininkai priimtų grynuosius pinigus.

15min verdiktas: melas. ECB vadovė Ch.Lagarde nesakė, kad dėl klimato kaitos ketinama atsisakyti grynųjų pinigų.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą