Perdirbta mėsa, sausainiai, gazuoti gėrimai, ledai, pusryčių dribsniai ir pan. – šie ir daugybė kitų produktų dažnai įvardijami kaip ne itin naudingi mūsų sveikatai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad perdirbto maisto vartojimas gali turėti įtakos žmogaus gyvenimo trukmei.
Perdirbto maisto produktuose neretai rastume mažiausiai penkis, o dažnai ir dar daugiau, ingredientų, kurių namuose nei turime, nei naudojame – pavyzdžiui, saldikliai, kvapikliai ir įvairios cheminės medžiagos, pakeičiančios maisto tekstūrą ar išvaizdą.
Dirbtiniai ingredientai
Mokslininkai, atlikę tyrimą, paskelbtą žurnale „American Journal of Preventive Medicine“, išnagrinėjo ankstesnius tyrimus, siekdami įvertinti apdoroto maisto vartojimo poveikį mirtingumui.
Tyrimas negali galutinai įrodyti, kad perdirbti maisto produktai sukelia ankstyvą mirtį, tačiau mokslininkai įžvelgė koreliacijų.
Itin apdorotų maisto produktų kiekis žmogaus racione glaudžiai susijęs su žmogaus gyvensena – bendra mityba, fizinio aktyvumo lygiu, platesniu gyvenimo būdu ir net ekonomine padėtimi, o visa tai gali turėti reikšmingą įtaką sveikesnei gyvensenai.
Tyrimuose buvo analizuojamos žmonių mitybos apklausos ir duomenys apie mirtis aštuoniose šalyse – Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Čilėje, Kolumbijoje, Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Čilėje.
Ataskaitoje rašoma, kad Jungtinėje Karalystėje ir JAV, kuriose daugiau nei pusę žmonių suvartojamų kalorijų sudaro būtent kalorijos iš perdirbtų maisto produktų, net 14 proc. ankstyvų mirčių gali būti susijusios būtent su šiuo veiksniu.
Tokiose šalyse kaip Kolumbija ir Brazilija, kuriose perdirbto maisto produktų suvartojama gerokai mažiau (neviršija 20 proc. suvartojamų kalorijų), ankstyvų mirčių dėl šio veiksnio akivaizdžiai mažiau – maždaug 4 proc.
Pagrindinis tyrimo autorius daktaras Eduardo Nilsonas iš Brazilijos teigė, kad perdirbti maisto produktai turi įtakos sveikatai. Jis tikino, kad vienos esminių priežasčių – pramoninio perdirbimo metu pasikeitusios maisto produktų savybės bei naudojami dirbtiniai ingredientai, įskaitant dažiklius, dirbtines kvapiąsias medžiagas, saldiklius, emulsiklius ir daugelį kitų priedų.
Jų skaičiavimais, 2018 m. JAV dėl itin apdoroto maisto vartojimo įvyko 124 000 ankstyvų mirčių. Jungtinėje Karalystėje – beveik 18 000.
Tyrime teigiama, kad vyriausybės turėtų atnaujinti savo mitybos rekomendacijas ir paraginti žmones sumažinti šių maisto produktų vartojimą.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės vyriausybės ekspertų grupė mitybos klausimais neseniai pareiškė, kad nėra jokių tvirtų įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp maisto apdorojimo būdo ir prastos sveikatos.
Vis dar reikia atsakyti į klausimus
Tyrime pateikti skaičiai pagrįsti itin apdoroto maisto poveikio žmonių sveikatai modeliavimu.
Atvirojo universiteto taikomosios statistikos profesorius emeritas Kevinas McConway sakė, kad tyrime daroma daug matematinių prielaidų, todėl jis atsargiai vertina tyrimo rezultatų reikšmę: „Vis dar toli gražu neaišku, ar apskritai bet kokio perdirbto maisto vartojimas kenkia sveikatai.“
Dr. Nerys Astbury, Oksfordo universiteto mitybos ir nutukimo ekspertė, taip pat sutinka, kad tyrimas turi trūkumų. Bet vis dėlto, jau kurį laiką žinoma, kad daug energijos, riebalų ir cukraus turinti mityba gali padidinti ligų, tokių kaip antrojo tipo diabetas, nutukimas, širdies ligos ir kai kurie vėžiniai susirgimai, riziką, o tai gali lemti ankstyvą mirtį.
„Daugelyje perdirbto maisto produktų paprastai būna minėtų maistinių medžiagų“, – sako ji.
Gamintojams atstovaujanti Maisto ir gėrimų federacija (Food and Drink Federation) teigė, kad terminas „itin apdorotas maistas“ demonizuoja įvairius maisto produktus, kurie gali padėti žmonėms pasiekti sveiką subalansuotą mitybą, pavyzdžiui, jogurtą, makaronų padažus ar duoną.
Teigiama, kad visus maisto gamintojų naudojamus priedus tvirtina Maisto standartų agentūra, kuri užtikrina, kad jie būtų saugūs valgyti ir gerti.
