Sukėlė pasipiktinimą
Dažną nuo vakcinos atbaido pagrįsta ar ne visai baimė dėl galimo šalutinio poveikio. Tačiau ne vienam, net ir norinčiam pasiskiepyti, nemalonių emocijų sukelia dūris adata, kartais – jau vien jos vaizdas.
O jei pasiskiepyti pavyktų neskausmingai, gal net namie, atliekant tokį daugeliui įprastą ir dažną veiksmą, kaip tarpdančių valymas?
Apie tokią galimybę neseniai užsiminė kai kurie „Facebook“ vartotojai. Tiesa, ji internautų nesužavėjo – žinia palydėta sarkastiškais komentarais apie tariamą visuotinį skiepijimą.
„Kol čia niaujamės dėl kažkokių pimpačkiukų keitimo vietomis (greičiausiai turėtas omeny naujos Vyriausybės formavimas ir diskusijos dėl partijų mainymosi ministerijomis – red. past.), pasaulio filantropatai nesnaudžia.
Fakcinos salotose ir pomidoruose jau praeitis! Atėjo eilė… tarpdančių siūlui! Prasibrūžinai zūbus ir opa!
Tavyje jau cirkuliuoja „vitamimai ir mineralai. Needle free fuckcination!“ – vaizdingai aiškino viena internautė.
Ar tikrai tokia technologija išrasta, ar skiepijimas tokiu būdu gali būti visuotinis (pagal palyginimą su salotomis bei pomidorais) ir kenksmingas, jei žmonėms jau nepatinka?
Dantenų ligos pakišo naują idėją
Paieška internete pagal raktinius žodžius patvirtina, kad vakcinos dantų siūluose – jau ne fantastinio romano siužeto detalė. Tiesa, ši technologija pasiekusi tik pirminę tyrimų stadiją – atlikti bandymai su pelėmis, bet dar reikia klinikinių tyrimų su žmonėmis ir kai kurių kitų būtinų procedūrų, kad ją būtų galima siūlyti naudoti.
Daugybę metų mokslininkai mėgino sukurti alternatyvą švirkštais leidžiamiems skiepams, dėmesį kreipdami į drėgnas burnos ir nosies vietas, pro kurias patenka dauguma virusų. Tačiau ilgai nesisekė sukurti veiksmingą vakciną, kurią būtų galima įterpti į organizmą per šias ertmes, mat jos turi natūraliai stiprią apsaugą nuo svetimkūnių.
Mokslininkai jau rado metodą šiai apsaugai apeiti, rašoma science.org su nuoroda į straipsnį žurnale „Nature Biomedical Engineering“.
Šiaurės Karolinos valstijos universiteto inžinierius Harvinderis Singhas Gillas, besispecializuojantis nanomedicinoje, prieš daugelį metų skaitė apie dantenų ligas. Jis netyčia aptiko tekstą, kuriame buvo rašoma, kad dantenų vagelė – dantenų kišenės tarp dantų šonų – gali labai gerai sugerti molekules.
„Tai tarsi įžiebė kibirkštį, – cituojamas inžinierius, naujojo tyrimo vyresnysis autorius. – Jei jis yra labai pralaidus, ar negalėtume jo naudoti vakcinacijai?“
Kaip išvalyti tarpdančius pelei?
Norėdami patikrinti šią idėją, H.Gillas ir Teksaso technikos universiteto chemijos inžinierius Rohanas Ingrole'as turėjo padaryti tai, ko dar nebuvo daręs joks mokslininkas: išvalyti pelės tarpdančius. Tai buvęs „gana sunkus“ dviejų žmonių darbas, prisimena H.Gillas: vienas švelniai patraukė pelės žandikaulį žemyn metaliniu žiedu nuo raktų pakabuko, kitas įdėjo dantų siūlą.
Per bandomuosius tyrimus nustatyta, kad, padengus dantų siūlą fluorescenciniu būdu pažymėtu baltymu, 75 proc. jo sėkmingai pasiekė pelės dantenas. Net ir po 2 mėnesių graužikų plaučiuose, nosyje, blužnyje ir išmatose buvo rasta daugiau antikūnų, o tai rodo stiprų imuninį atsaką.
Tada inžinieriai pridėjo neaktyvaus gripo viruso – įprasto vakcinos komponento, kuris teoriškai galėtų išmokyti pelės organizmą sukurti imunitetą šiam užkratui. Per 28 dienų laikotarpį tyrėjai penkioms dešimtims pelių valė tarpdančius kas 2 savaites. Praėjus dar 4 savaitėms, jie užkrėtė graužikus tikruoju gripo virusu. Visi, kuriems triskart panaudotas dantų siūlas, išgyveno, o nepaskiepytieji nugaišo.
Imuninis atsakas po šio neįprasto vakcinavimo buvo sistemingesnis: pelių išmatose ir seilėse buvo gripo antikūnų, o plaučiuose ir blužnyje rasta daugiau T ląstelių – savotiškų organizmo imuninio atsako režisierių. Antikūnų rasta net kaulų čiulpuose, o tai, pasak H.Gillo, parodė, kad imuninė sistema dėl neaktyvaus gripo viruso buvo „visiškai įsitraukusi“.
Siekdami įvertinti, ar šis metodas gali veikti ir žmonėms, tyrėjai paprašė 27 sveikų savanorių valytis tarpdančius siūlu, padengtu spalvotais maistiniais dažais. Į jų dantenas pateko vidutiniškai maždaug 60 proc. dažų. Praktiniais sumetimais tam buvo panaudotas ne įprastas siūlas, ištraukiamas iš nedidelės dėžutės, bet specialus krapštukas.
Atsakas gali būti stipresnis
H.Gillo, vieno iš „Nature Biomedical Engineering“ paskelbto straipsnio autorių, žodžiais, gleivinės paviršiai yra svarbūs, nes per juos patenka patogenai, pavyzdžiui, influenza ir koronavirusas. Vakciną suleidus, antikūnai daugiausia gaminami kraujyje visame kūne, o gleivinės paviršiuje – palyginti nedaug.
Kaip tik tai vyksta, skiepams patekus per gleivinę. Tokiu būdu pagerinamas organizmo gebėjimas užkirsti kelią infekcijai, nes, prieš patogenui patenkant į organizmą, atsiranda papildoma antikūnų gynybos linija.
Tai įmanoma dėl jungiamojo epitelio – tam tikro audinio, gaubiančio dantį. Epitelis dengia kūno paviršių ir ertmes. Dauguma epitelinių audinių turi tvirtus barjerus, skirtus neleisti negeriems dalykams – nuo virusų iki nešvarumų – patekti į kraują.
Jungiamasis epitelis yra kitoks. Tai yra plonas audinio sluoksnis, pasislėpęs kišenės tarp danties ir dantenų gilumoje. Jam trūksta barjerinių savybių, tad gali išskirti imunines ląsteles kovai su bakterijomis. Tokių ląstelių esama seilėse, taip pat – tarp dantų ir dantenų.
„Nustatėme, kad vakcinos įterpimas per jungiamąjį epitelį sukelia daug geresnį antikūnų atsaką gleivinės paviršiuje nei dabartinis auksinis skiepijimo per burną standartas, kai vakcina dedama po liežuviu“, – pabrėžė R.Ingrole'as, buvęs H.Gillo doktorantas.
Tyrėjai išbandė, kaip šis metodas veikia su trimis svarbiomis vakcinų klasėmis: paremtomis baltymais, inaktyvuotais virusais ir informacine RNR. Visais atvejais susidarė stiprus antikūnų atsakas kraujyje ir ant gleivinės paviršių.
Be to, nustatyta, kad bent per bandymus su gyvūnais nebuvo svarbu, ar iškart po vakcinos panaudojimo buvo vartotas maistas bei vanduo – atsakas buvo toks pats.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Mokslininkai sugalvojo, kaip pasiskiepyti be adatų, o tiesiog valant tarpdančius specialiu siūlu. Bet ši technologija – dar kūdikystės stadijoje. Jos koncepcija toliau tobulinama, reikia ir išsamių klinikinių tyrimų su žmonėmis, tad naujovė kol kas netaikoma.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
