Po rinkimų 2015-ųjų pavasarį, kai Vilniaus meru tapo liberalas R.Šimašius, sostinės savivaldybėje ramu nebuvo: keitėsi vadovai, darbuotojai, visa tvarka. Tačiau daugiau ar mažiau besiginčydama valdančioji dauguma, kurioje pagrindiniais smuikais griežė liberalai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), o jiems pritarė socialdemokratai ir „Lietuvos sąrašo“ frakcija, laikėsi gana stabiliai. Iki 2017-ųjų, kai nesutarimai vienas po kito ėmė lįsti į paviršių.
Skyrybos su TS-LKD
2017-ieji sausio pabaigoje konflikto žiežirbos pažiro dėl konservatoriaus Vido Urbonavičiaus sūnaus, kuris esą pateko į darželį dėl tėvo veiksmų, o juos R.Šimašius traktavo kaip galimą politinį spaudimą. Atsakydamas į tai TS-LKD frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas teigė girdėjęs, kad savivaldybės administracijos nariai buvo spaudžiami politikų, jog pasakytų jiems reikalingus dalykus.
Bet šis skandalas greitai nurimo. Vasarą kilo kitas. Susijęs su keliomis Vilniaus tautinių mažumų mokyklomis, kurioms taryba panoro suteikti teisę siekti ilgųjų gimnazijų statuso. Konservatoriai tokio liberalų siūlymo nepalaikė, nedalyvaudami tarybos posėdyje, o liberalai suabejojo – ar konservatoriai vis dar yra koalicijos dalis?
Šis apsižodžiavimas lėmė konservatorių diskusijas partijoje, ar verta toliau likti su liberalais valdančioje daugumoje. Kol TS-LKD nariai svarstė, liberalai juos tiesiog išmetė iš koalicijos.
„Ačiū koalicijos partneriams konservatoriams už dvejų metų bendradarbiavimą, tačiau mūsų netenkina toks požiūris į partnerystę ir darbų tempą. Iš esmės mes formalizavome tai, kas buvo akivaizdu paskutinius mėnesius – konservatoriai jau dirbo opozicijoje, o mums reikia efektyvios daugumos kuriant Vilnių.
Ačiū koalicijos partneriams konservatoriams už dvejų metų bendradarbiavimą, tačiau mūsų netenkina toks požiūris į partnerystę ir darbų tempą, – teigė R.Šimašius.
Žinoma, skirtis su idėjiškai artima partija visada sudėtinga, bet šiuo metu tai geriausias kelias padidinti darbų spartai. Tačiau ateityje, tikiuosi, su jais dar dirbsime ir savivaldos, ir nacionaliniu lygiu“, – tuomet teigė Vilniaus meras R.Šimašius, kiek vėliau išvadinęs konservatorius „akmeniu po kaklu“.
Žadėta greitai sudėlioti naują valdančiąją daugumą, tačiau su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) derybos tęsėsi ilgokai – iš pradžių tvirtinusi, kad lieka opozicijoje, galų gale LLRA frakcija pasiūlė savo kandidatę į vicemerus Editą Tamošiūnaitę, o vėliau – ir administracijos direktoriaus pavaduotoją. Tokiu būdu LLRA tapo visateise koalicijos nare, pakeisdama TS-LKD frakciją.
Pastaroji kartu su Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga bei koaliciją taip pat palikusiu „Lietuvos sąrašu“ tapo aršiausia opozicija. O oponuoti 2017-ųjų rudenį būta dėl ko.
„Ačiū ir viso gero“ Almai Vaitkunskienei
Vilniaus meras R.Šimašius, baigdamas dar vienus vadovavimo sostinei metus, linkęs vardinti pasiekimus. Jau vien tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimas nebepasirodo žiniasklaidos antraštėse apie praskolintą ir finansine prasme beviltiškai atrodančią sostinę, yra didžiulis pasiekimas.
„Šiais metais turbūt nebebuvo pagrindo apie tai rašyti. Tas iš tiesų nuteikia gerai. Ir ne tik todėl, kad smarkiai sumažėjo skola, bet ir kad galime dalykus daryti, galime skolintis už normalią kainą investicijoms. Mažiau palūkanų mokame, tai duoda finansinę grąžą. Galime tuos pinigus skirti švietimui ar kam kitam. Tai gero finansų tvarkymo pasekmė“, – įsitikinęs R.Šimašius.
Dar prieš pusmetį pagrindine šios sėkmės architekte vadinta dabar jau buvusi Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė. R.Šimašius negailėjo jai gerų žodžių, teigdamas, kad darbas kartu su ja leido sutvarkyti savivaldybės finansus.
Tačiau kaip griaustinis iš giedro dangaus spalio 13 d. nuskambėjo žinia, kad A.Vaitkunskienę norima pakeisti mero patarėju Povilu Poderskiu. Iki šiol direktorė nė karto nebuvo sulaukusi mero kritikos, tad noras ją atleisti nustebino ne vieną. Net ir R.Šimašiaus kolegas iš frakcijos, vienas iš jų – Vidmantas Martikonis pareiškė pasitrauksiąs į opoziciją, jeigu A.Vaitkunskienė bus atleista, ką vėliau ir padarė.
Šiuo metu Vilnius yra daug geresnėje finansinėje situacijoje nei buvo mūsų kadencijos pradžioje, ir prie to labai Alma Vaitkunskienė, – sakė R.Šimašius.
„Šiuo metu Vilnius yra daug geresnėje finansinėje situacijoje nei buvo mūsų kadencijos pradžioje, ir prie to labai prisidėjo administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė – jos finansų valdymo patirtis atliekant šiuos darbus buvo neįkainojama. Todėl norime jai padėkoti už didžiulę pagalbą ir milžinišką indėlį į Vilniaus finansų suvaldymą. Atkaklus jos darbas leido užbaigti šį etapą greičiau, nei planavome, o dabar laikas nukreipti jėgas į kito pobūdžio darbus.
Dabar norime koncentruotis į idėjas ir darbus, kurie leis sparčiai augti moderniam Vilniui. Todėl naujuoju administracijos vadovu svarstau siūlyti iki šiol mano patarėjo pareigas ėjusį Povilą Poderskį. Povilas yra IT profesionalas, atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus IT sprendimų ekspertas. Pastaruosius 2,5 metų, kai P.Poderskis dirbo mano patarėju, įsitikinau jo profesionalumu, darbštumu, gebėjimu rasti racionalius sprendimus ir įgyvendinti realius pokyčius. Tai – žmogus, ne tik turintis modernaus miesto augimui aktualių idėjų, bet ir mokantis jas paversti realybe. Būtent tokio profilio administracijos vadovo Vilniui šiuo metu reikia“, – toks buvo pirmasis R.Šimašiaus komentaras šia tema.
Vėliau jau atsirado ir kaltinimų dėl netinkamo direktorės elgesio su pavaldiniais, galimai darytos įtakos verslininkams ir pan. A.Vaitkunskienė atsikirto parodydama mero rašytas trumpąsias žinutes, kuriomis esą jai darytas spaudimas trauktis ir net grasinta. Paramą jai demonstravo ir opozicija, ir dalis valdančiųjų, tad istorija baigėsi ne visai taip, kaip tikėjosi ir norėjo R.Šimašius: taryba tik iš antro karto atleido A.Vaitkunskienę. Ją pakeitė, kaip ir planuota, P.Poderskis.
Pasiekimų yra
Vis dėlto darbų prasme Vilniaus savivaldybę šiemet yra už ką pagirti, nors ir klausimų tie geri darbai kartais kelia.
Tarkim, R.Šimašius džiaugiasi, kad miestui pagaliau pavyko išspręsti darželių trūkumų problemą: „Dar prieš 2 metus žmonės su nepatiklumu klausinėjo, ar pavyks tai per 4 metus padaryti, pasirodė, kad pavyko per 2,5. Dabar galima judėti toliau gerinant kokybę. Aš sau keliu ambicingesnį tikslą, kad žmonės į Vilnių atvažiuotų dėl švietimo, kad mūsų sistema būtų tarp geriausių pasaulyje.“
Vis dėlto kyla abejonių, ar darbas padarytas iki galo: grupės darželiuose perpildytos, kai kurie tėvai nepatenkinti ir tuo, kad tenka savo atžalas leisti į skirtingo amžiaus vaikų grupes.
Šie metai pažėrė ir planų, kurie paspartinti įsiklausius į gyventojų priekaištus. Štai po galingų liūčių sostinė skendo, o tai paskatino pagreitinti nuotekų tinklų visame Vilniuje modernizacijos projektų rengimą.
Kaunui pradėjus aktyviai asfaltuoti savo gatves, kritikai atsigręžė į duobėtas Vilniaus gatves. Ir štai rezultatas: šiemet intensyviai tvarkyta Geležinio Vilko gatvė, asfaltuotos ir atokesnių rajonų gatvės, tarkim, Naujojoje Vilnioje, atsirado naujų dviračių takų, šaligatvių, tvarkyti kiemai. „Galbūt ne viskas reprezentacinėse vietose, ne viskas miesto centre matosi, bet žmonės tą jaučia“, – tvirtino R.Šimašius.
Pasiginčiję dėl autobusų pirkimo – ar juos geriau įsigyti išperkamosios nuomos, ar veiklos nuomos būdu, politikai susitarė, ir Vilniaus gatvėse daugėja naujų autobusų. Iš viso 2017 m. į Vilniaus gatves išriedėjo per 60 naujų autobusų, o 2018 m. jų pasirodys dar maždaug 200. Paskelbti ir konkurso pirkti troleibusus nugalėtojai, kad laukiamas 41 naujas troleibusas. Tuomet bus atnaujinta daugiau nei pusė viso Vilniaus viešojo transporto.
Vis dėlto nepadarytus darbus galima skaičiuoti irgi ne po vieną. Tarkim, vis dar nepradėtos paminklo Jonui Basanavičiui statybos, Lukiškių aikštės sutvarkymas irgi patinka ne visiems, o dėl paminklo joje tebevyksta aršūs ginčai. Ir Gedimino kalnas vis pagrasina nuošliauža, dėl ko kaskart priekaištų sulaukia ir R.Šimašius, nors ne Vilniaus savivaldybė kalnu rūpinasi.
Planuose – baseinai ir stadionas
Kalbėdamas apie būsimuosius 2018 metus R.Šimašius sutinka – geriausiai žmonės mato ir įvertina tokius projektus kaip naujai išasfaltuotos gatvės, sutvarkyti parkai ar pastatyti dideli objektai. Tarkim, plaukimo baseinai. Vienas baseinas Vilniuje, Fabijoniškėse, atidarytas turėtų būti kovą, antrasis, Lazdynuose, 2019-ųjų pradžioje. Tačiau meras įsitikinęs, kad vien pastatų negana, būtina pasirūpinti ir tinkamu jų naudojimu.
„Tai yra priemonė užtikrinti, kad visi mokėtų plaukti. Ruošiamės startuoti su programa, pagal kurią antrokų kūno kultūros pamokos galėtų vykti baseinuose. Tai man atrodo gerokai svarbiau, nei pastatus pastatyti“, – teigė R.Šimašius.
Rimtų postūmių meras tikisi ir dėl nacionalinio stadiono. Tiksliau – daugiafunkcio komplekso statybų ant Šeškinės kalno. Gruodžio 8-ąja paskelbta, kad konkursas baigėsi, jame 79,9 mln. eurų vertės pasiūlymą pateikė koncerno „Icor“ valdoma inžinerinių sprendimų bendrovė „Axis Industries“ su partneriais, o 77,886 mln. eurų vertės – bendrovė „Vilniaus nacionalinis stadionas“. Šiuo metu projektai nagrinėjami, sutartį su nugalėtoju ketinama pasirašyti 2019 m. viduryje.
Jau 2018-aisiais turėtų startuoti miesto apšvietimo atnaujinimo projektas, kurį vykdys pati savivaldybės įmonė „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“. Permainų gatvėse žadama ir kitokių.
„2018 metais turėtume startuoti su Žirnių ir Liepkalnio gatvių viaduku. Nežinau, ar pavyks startuoti su Šiaurine gatve, bet projektas bus tikrai užbaigtas ir paskelbtas konkursas. Bus ir daugiau investicijų į transporto struktūrą, A juostų praplėtimas. Bet pagrindinis iššūkis su eismu yra tas, kad gyventojų daugėja, o automobilių daugėja dar sparčiau. Plečiasi priemiesčiai, o ten gyvenančioms šeimoms reikia net ne vieno, o dviejų automobilių, kad galėtų mieste judėti. Todėl pagrindinis iššūkis yra, kaip padaryti patogiomis ir kitas keliavimo priemones. Ir kaip padaryti, kad daugiau žmonių galėtų patogiai, nelipdami vieni kitiems ant galvų gyventi centrinėje miesto dalyje“, – apie iššūkius kalbėjo R.Šimašius.
Reitingai nedžiugina
Jam pačiam metai buvo nelengvi ne tik Vilniaus savivaldybėje – R.Šimašius spalio 20 dieną pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų, naujuose rinkimuose gruodį nedalyvavo.
Ateinantys metai jam lengvi nebus: artės kadencijos pabaiga, teks apsispręsti, ar jis dalyvaus kituose mero rinkimuose. O ir Kaunas kvėpuoja sostinei į nugarą: jau metų pradžioje sveikindami Vilnių su gimtadieniu kauniečiai kvietė vilniečius į svečius nemokamais autobusais. Pasiūlymas sulaukė milžiniško susidomėjimo.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingai gerokai aukštesni nei R.Šimašiaus. Tarp geriausiai vertinamų politikų V.Matijošaitis gruodžio vidury buvo antras po prezidentės Dalios Grybauskaitės. Jis minimas ir kaip vienas iš tų, kuriuos palaikytų daugiausia Lietuvos piliečių prezidento rinkimuose – atsilieka tik nuo Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos. R.Šimašiui iki tokių aukštumų labai toli.
