Rado naują restoraną
„Kol jūs miegojote, „bado kankinamoje“ Gazoje atsidarė dar vienas restoranas pavadinimu „O2“. Įsitikinti, kad tai tiesa, ir patys galite, tai lengva patikrinti per „Instagram“ platformą“, – rugpjūčio 9 d. pranešė viena „Facebook“ vartotoja.
Ji pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame rusiškai pasakojama apie šį restoraną, rodomas interjeras ir ko ten galima paskanauti, atidarymo šventė. „Balandžio pabaigoje, kai, žiniasklaidos teigimu, Gazoje buvo didžiulis badas, ši kavinė užsakė profesionalų filmavimą“, – rašoma klipe.
Pora dienų anksčiau „Facebook“ vartotoja buvo pasidalijusi kitu tos pačios rusakalbės moters vaizdo įrašu, kuriame taip pat buvo kalbama apie situaciją regione.
„Dar apie badą Gazoje. Kaip patogu to nepastebėti! – ironizavo lietuvė. – Kai jauni ir gražūs vaikinai dabar miršta „Hamas“ tuneliuose ir geriausiu atveju gauna ketvirtį pitos per dieną.
Užtat humanitarinių misijų darbuotojų pica – visada laiku (klipe matyti prie picerijos stovintis visureigis su registracijos numeriu, ant kurio parašyta UNICEF – red. past.). Tai – šventa. Man atrodo, kad jie netrukus mirs nuo persivalgymo...
Ir kas dėl to bus kaltas? Na, patys žinote... “
Dar keliomis dienomis anksčiau „Facebook“ vartotoja citavo Tel Avive gyvenančio rusakalbio „atviru laišku kokiam nors britui ar belgui, kuris užsiriša arafatkę ir išeina į demonstraciją su šūkiu „Nuo upės iki jūros“ bei reikalavimu, kad Izraelis nedelsiant nutrauktų karą Gazoje.
Tai – tiksliai sukalibruotas alkis, skirtas spausti, bet ne pribaigti.
Anot jo, trumpiausias kelias nutraukti karą – grąžinti įkaitus, ir gyvus, ir mirusius. „Jūs kaltinate Izraelį, kad kažkam Gazoje trūksta maisto? O paklauskite savęs paprasto klausimo – kodėl Izraelis turėtų maitinti Gazos gyventojus? Pagal kokį įstatymą?
Jie – ne jo piliečiai, tai – teritorijos gyventojai, kurie dešimtmečius rengė teroro aktus ir apšaudė Izraelį raketomis. Vandentiekio vamzdžiai (kuriuos Izraelis nutiesė į Gazą) buvo iškasti iš žemės ir perdirbti į raketas.
O dabar šie žmonės skundžiasi vandens trūkumu? Gazos gyventojai surengė baisiausią teroro aktą Izraelio istorijoje, po to visa minia puolė doroti sužeistuosius ir plėšti – šiuos žmones reikia maitinti?“
Anot vyro, Izraelis tiekia į Gazą milžiniškus kiekius maisto produktų, kuriuos „Hamas“ kovotojai tuoj pat stengiasi konfiskuoti. Beje, nei jis, nei įrašą išvertusi lietuvė tuomet netvirtino, kad regione iš tiesų nejaučiamas badas.
Neseniai užsidarė
Nuo pat 2023-iųjų pabaigos, kai Izraelis pradėjo atakuoti Gazos Ruožą, viešumoje platinamos istorijos apie palestiniečių vaidybą. Tam net buvo sugalvotas naujadaras „Pallywood“ (pagal Palestinos ir Holivudo pavadinimus).
Taip pat skaitykite: Per karą Gazos Ruože atsirado naujadaras „Pallywood“: ar tikrai palestiniečiai vaidina?
Žuvę vaikai vadinti lėlėmis, aiškinta, esą sužalojimai buvo vaidinami ir dar filmuojami, šiam mitui kurti pasitelkti atvejai, kai palestiniečiai tikrai vaidino aukas, bet to neslėpė, o savo elgesiu norėjo perduoti žinią Vakarams, kadrai iš seno filmo ar senos nuotraukos, jau naudotos kitoms melagienoms.
Taip pat skaitykite: Palestiniečių ašaromis netiki: aiškina, esą artimieji verkė ne žuvusio kūdikio, o lėlės
Taip pat skaitykite: Nei Gazoje, nei žuvę: kadrus iš 2013 m. protesto suprato kaip aukų vaidinimą
Taip pat skaitykite: Nužudytų kūdikių vaizdai – nepakeliami: internautai aiškina, kad jie sufabrikuoti
Taip pat skaitykite: Ar tikrai nuotraukose užfiksuotas palestinietis vaidino sužalojimus?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai palestinietė myluoja ne žuvusius, o miegančius kūdikius ar lėles?
Pastaruoju metu, kai imta vis garsiau kalbėti apie badaujančius palestiniečius, ypač vaikus, pasipylė abejonės, ar tai tiesa. Socialiniuose tinkluose ir kitur internete skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose rodomi kadrai, neva paneigiantys prastą situaciją. Kai kuriuose minėtas ir restoranas „O2“.
Jis tikrai egzistuoja, savo paskyroje „Facebook“ arabiškai prisistato kaip „ramybės gūsis ir laimės žiupsnelis“. Bet jis toli gražu nėra naujas, kaip galima suprasti iš cituoto įrašo.
Birželio 22-ąją vienoje socialinio tinklo „X“ paskyroje buvo rašoma, kad tą dieną restorane buvo siūlomi perlenkti pyragėliai su daržovėmis arba krevetėmis ir įvairūs desertai, klientai raginti nepamiršti pyragų.
Bet jau kitą dieną ten pat pranešta: „Populiarus Gazos miesto restoranas „O2“ paskelbė, kad smurtaujantis „Hamas“ padalinys „Sahem“ („Strėlė“) jį privertė užsidaryti, dėl to 120 darbuotojų neteko darbo.
Restoranui buvo pateiktas ultimatumas: arba parduoti nuostolingai, arba užsidaryti. Restoranas teigia, kad jie ir taip vos padengė išlaidas, todėl neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik užverti duris.“
Vietoj užuojautos – patyčios
Ypač daug įrašų apie neva surežisuotą badą Gazoje pastarosiomis savaitėmis pasirodė proizraelietiškoje socialinio tinklo „X“ paskyroje „Gazawood“ (pavadinimas – analogiškas minėtam „Pallywood“).
Šioms prielaidoms pagrįsti skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos veikiančios kavinės ir restoranai, o juose – gausybė užkandžių, blynų, vaflių, pyragaičių, kokteilių, kitokio maisto. Tai tariamai neigia, kad regione prasidėjo humanitarinė krizė.
Bet šie vaizdai, ištraukti iš konteksto, jokiu būdu negali būti patikimas viso Gazos Ruožo maisto situacijos rodiklis, pabrėžė tarptautinio naujienų kanalo „France 24“ faktų tikrintojai.
Klipus lydi sarkastiški komentarai, pavyzdžiui: „Užstrigote nufilmavę dramatišką tuščio puodo sceną ir staiga pajutote apetitą? Nesijaudinkite – belieka tik išsirinkti mėgstamiausią vietą!“
Paskyroje paminėtos kelios esą vis dar atidarytos parduotuvės. Jos pateiktos kaip įrodymas, kad regione maistas vis dar lengvai prieinamas. Tarptautinė žiniasklaida, skelbianti apie badaujančius palestiniečius, kaltinama realybės manipuliavimu.
Net ir sunkiausiomis sąlygomis stengiamės parodyti save padorioje ir pagarbioje šviesoje, tačiau tai nereiškia, kad gyvenimas – normalus ar kad maisto yra.
Tokių pranešimų pastaruoju metu tikrai buvo. Britų dienraščio „The Guardian“ straipsnį apie situaciją Gazos Ruože citavo ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Alkio matematika: kaip Izraelis sukėlė badą Gazos Ruože
Palestiniečiai įstrigę, išvykti negali, karas suniokojo žemės ūkį, o Izraelis uždraudė žvejybą. Todėl kiekviena kalorija, kurią jie suvalgo, turi būti suteikta iš išorės, bet tuos vartus uždaręs laiko Izraelis, rašo leidinys.
„Izraelis žino, kiek maisto reikia išgyvenimui. Be to, jis jau dešimtmečius sistemingai reguliuoja jo srautą. Tai – tiksliai sukalibruotas alkis, skirtas spausti, bet ne pribaigti. Kaip 2006 m. atvirai prisipažino buvęs ministro pirmininko Ehudo Olmerto patarėjas, idėja yra priversti palestiniečius laikytis dietos, bet ne numarinti juos badu“, – pasakojama „The Guardian“ straipsnyje.
Po dvejų metų teismo sprendimu paviešinti dokumentai atskleidė šių makabriškų skaičiavimų detales. Izraelio koordinavimo agentūra „Cogat“, iki šiol valdanti pagalbos srautus į Gazą, įvertino, kad vienam žmogui reikia bent 2 279 kalorijų per dieną – tai būtų apie 1,8 kilogramai maisto.
Šiandien humanitarinės organizacijos prašo dar mažiau: 1 kg maisto per dieną vienam žmogui. Bendra suma – 62 tūkst. tonų sausų ir konservuotų produktų per mėnesį visiems Gazos gyventojams.
Bet ši vasara atnešė ne paramą, o badą. Izraelio pareigūnai neigia priverstinį masinį badą, kaltina „Hamas“ pagalbos vagyste arba kaltę permeta Jungtinėms Tautoms – esą jos nepajėgios tinkamai paskirstyti siuntų. Tarnybos socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti pasienyje sukrauti nepajudinti pagalbos padėklai.
Kaip įrodymą, kad maisto Gazoje vis dėlto yra, Izraelis mini chaotišką ir pavojingą maisto dalijimą, kurį organizuoja JAV ir Izraelio remiama „Gazos humanitarinio fondo“ (GHF) logistikos įmonė.
Tačiau paties Izraelio surinkti duomenys rodo, kad nuo kovo iki birželio į Gazą pateko vos 56 tūkst. tonų maisto – mažiau nei ketvirtadalis būtino kiekio. Net jei visos JT miltų siuntos būtų išdalytos ir GHF logistikos grandinė būtų idealiai suveikusi, bado išvengti nepavyktų. Maisto tiesiog per mažai.
Vaikai miršta iš bado
JT remiami maisto saugumo ekspertai liepos pabaigoje paskelbė, kad Gazoje bręsta blogiausias scenarijus. Integruotos maisto saugumo fazės klasifikacijos (IPC) ataskaitoje teigiama, kad maisto kiekiai yra gerokai mažesni nei būtina, o tiekimas ribojamas drastiškai.
Nepriklausomas Bado apžvalgos komitetas (FRC), tikrinantis tokius IPC įspėjimus, išskyrė GHF kaip pagalbos platintoją, kurio planas net be smurto turėtų tragiškų padarinių. Teigiama, jog GHF atlikta pristatytų maisto paketų analizė rodo, kad paskirstymo planas sukeltų masinį badą, net jei jis veiktų be siaubingo smurto, apie kurį buvo pranešta.
JT skaičiavimais, didžiausią riziką patiria vaikai – daugiau nei 20 tūkst. jų gydoma dėl ūmaus nepakankamo maitinimosi. Pranešta apie 16 mirčių.
„Al Jazeera“ pateikia gerokai didesnius skaičius – maisto trūkumas „apokaliptiniame išgyvenimo mūšyje“ esą jau pasiglemžė kone 200 gyvybių, įskaitant 96 vaikų.
Daugelis „Gazawood“ paminėtų įstaigų, pasak „France 24“, buvo priverstos užsidaryti dėl produktų trūkumo arba siaučiančios infliacijos, kuri vis tiek neleidžia įpirkti žaliavų. Kaip tik šios priežastys buvo paminėtos viename „O2“ įraše, kuriame buvo paaiškinta, kodėl laikinai sustabdoma ledų ir rytietiškų saldumynų gamyba. Po poros dienų restoranas apskritai užsidarė.
Nori pasirodyti pagarbioje šviesoje
Kai kurios kitos maitinimo įstaigos liko atidarytos, bet veikia itin sunkiomis sąlygomis, kurios toli gražu neatitinka klipuose matomo vaizdo.
Nuo gegužės pradžios veikiančios kavinės „Athar“ šeimininkas Mohammedas Shabana, kuris dėl blogėjančios situacijos neteko darbo ir nusprendė verstis taip, „France 24“ pasakojo, kad vaizdo įrašai buvo filmuojami skirtingu metu. Jis patikino, kad klipai neperteikia viso vaizdo.
„Net ir sunkiausiomis sąlygomis stengiamės parodyti save padorioje ir pagarbioje šviesoje, tačiau tai nereiškia, kad gyvenimas – normalus ar kad maisto yra. Tai, kas matoma vaizdo įraše, neatspindi pastangų ir kančių, reikalingų norint gauti kelis patiekalus.
Nebeparduodame, kaip buvome įpratę. Dauguma patiekalų, kuriuos šiuo metu siūlome, yra vietiniai pakaitalai arba dėl žaliavų trūkumo modifikuoti receptai. <…> Žaliavų gauname juodojoje rinkoje arba iš sandėlių liekanų, dažnai – už pernelyg didelę kainą.
Prieš karą blynas kainavo 15 šekelių (apie 3,80 euro). Šiandien jie parduodami už 90-100 šekelių (25 eurus). Kavos kaina pakilo nuo 5-7 šekelių (1,50 euro) iki 50 ar 60 šekelių už puodelį (15 eurų). Šios kainos nėra prabanga, o tiesioginė žaliavų kainų kilimo ir jų gavimo sunkumų pasekmė.“
M.Shabanos teigimu, dirbti reikia trūkinėjant elektros tiekimui ir internetui, griuvėsių fone. Dauguma klientų – studentai arba šeimos, kurios dažnai dalijasi vieną patiekalą.
„Šis projektas yra mano būdas išlaikyti viltį. Skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai neatspindi realybės; jie naudojami fragmentiškai ir klaidinančiai. Nesąžininga, kad mūsų pastangos išgyventi ir priešintis būtų <...> naudojamas kaip įrodymas, kad „kančios nėra“. Mes kovojame, kad gyventume, o ne tam, kad parodytume pasauliui, jog mums viskas gerai!“ – tvirtino jis.
Net ir bado metu atsiranda žmonių, kuriems pavyksta rasti būdų, kaip pasinaudoti situacija. Taip visada buvo, net ir kitų badmečių metu, pavyzdžiui, Etiopijoje.
Maisto saugos srityje besispecializuojantis žemės ūkio inžinierius François Grünewaldas, dalyvavęs daugiau nei 15 misijų Palestinos teritorijose, įsitikinęs – dirbantys restoranai jokiu būdu nepaneigia bado.
„Tai, kad restoranai dirba ir vis dar tiekia maistą, visiškai nereiškia, kad bado nėra, – „France 24“ sakę jis. – Net ir bado metu atsiranda žmonių, kuriems pavyksta rasti būdų, kaip pasinaudoti situacija. Visada yra turtingesnių žmonių, kurie vadovauja, ir kitų, kurie organizuojasi, kad sukurtų ekonominę veiklą. Taip visada buvo, net ir kitų badmečių metu, pavyzdžiui, Etiopijoje. Tai visiškai neprieštarauja bado situacijai.“
IPC teigimu, badas skelbiamas, kai tam tikroje vietovėje atitinkamos bent trys sąlygos: 20 proc. namų ūkių susiduria su dideliu maisto trūkumu ir be išorinės pagalbos nėra galimybės atsigauti, kai 30 proc. vaikų yra labai išsekę ir kai bendras mirtingumas viršija dvi mirtis 10 000 žmonių per dieną dėl visiško bado ar jo pasekmių.
F.Grünewaldas siūlo Gazai šių kriterijų netaikyti griežtai: „Tai – geri rodikliai maisto situacijai įvertinti, tačiau Gazos atveju jie neatskleidžia tikrojo situacijos rimtumo. Ji yra daug rimtesnė, nei rodo rodikliai.“
15min verdiktas: melas. Gazos Ruože tikrai veikia maitinimo įstaigos, bet tai nepaneigia fakto, kad ten jaučiamas badas. Kai kurie restoranai ir kavinės buvo priversti užsidaryti dėl žaliavų trūkumo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
