Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 04 03, 10:04

Mokslininko logika: skiepai reiškia liūdną galą, bet jo sugalvota vakcina – gera

Vakcinų nuo COVID-19 sukurtas imunitetas apsaugos nuo šios ligos, bet sunaikins įgimtą imunitetą, tad organizmas nebeapsigins nuo kitų susirgimų. Tokiais belgų veterinaro išvedžiojimais dalijamasi socialiniuose tinkluose. Panikuoti nereikia – jie nėra paremti išsamiais moksliniais tyrimais, klaidina ir kursto abejones dėl vakcinų. Pagal jo įžvalgas sukurtame vaizdo įraše taip pat gąsdinama, esą paskiepyti žmonės taps genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) ir gimdys tokius pačius vaikus.
Vakcinavimas nuo koronaviruso Estijoje
Vakcinavimas nuo koronaviruso Estijoje / „Scanpix“ nuotr.

Dr. Geertas Vandenas Bossche, prisistatantis nepriklausomu virologu ir vakcinų ekspertu (iš tiesų jis yra diplomuotas ir pripažintas veterinarijos virusologas), kovo pradžioje paskelbė atvirą laišką Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir kitoms susijusioms institucijoms.

Jo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ publikuotame laiške įspėjama, esą vakcinos nuo COVID-19 pražudys žmoniją.

Lygina su antibiotikais

5 puslapių ilgio laiške, skirtame „visoms valdžioms, mokslininkams ir ekspertams visame pasaulyje, visiems pasaulio žmonėms“, G.Vandenas Bossche pirmiausia pažymi „esantis bet kas, tik ne antivakseris“. Tačiau, būdamas atsidavęs virologas ir vakcinų ekspertas, esąs priverstas atkreipti dėmesį į vakcinų naudojimą „sukeliant grėsmę visuomenės sveikatai ir ignoruojant mokslinius įrodymus“.

Toliau jis, dar kartą pažymėjęs, kad visi ligšiol naudoti skiepai buvo sukurti genialių mokslininkų, įspėja dėl „pasaulinės katastrofos“.

Esą „tokio tipo profilaktinės vakcinos (kaip nuo COVID-19 – red. past.) yra visiškai netinkamos, net didžiai pavojingos, naudojant masiniam skiepijimui per viruso sukeltą pandemiją“.

„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19

Anot G.Vandeno Bossche, vakcinologus, mokslininkus ir medikus apakino teigiamas trumpalaikis vakcinų efektas, kurį pajuto pavieniai pacientai, bet jie esą nesuka galvos dėl „pragaištingų pasekmių pasaulinei sveikatai“.

Kodėl masinė vakcinacija per pandemiją sukuria „nevaldomą monstrą“, mokslininkas paaiškina remdamasis analogija su atsparumu antibiotikams. Žmogaus imuninė sistema galinti pagaminti panašių „antivirusinių antibiotikų“. Kaip ir įprastų antibiotikų atveju, svarbu, kad jų būtų pakankamai ir kad jie būtų nutaikyti į specifines viruso savybes.

Susirgus bakterijų sukelta liga svarbu ne tik parinkti tinkamus antibiotikus, bet ir vartoti juos tiek, kiek nurodyta recepte. Priešingu atveju liga gali tik sustiprėti. Dėl mutacijos ar naujo geno, kuris apsaugo nuo antibiotikų, bakterijos išvengia mirties ir tampa dominuojančia atmaina. Tai yra atsparumas antibiotikams.

Panašiai nutinka su virusais, ypač tais, kurie gali lengvai ir greitai keistis (kaip koronavirusai): kai visuomenės imuninė gynyba ima kelti pavojų viruso dauginimuisi ir perdavimui, jis „persirengia“ taip, kad tampa sunkiai atpažįstamas ir įveikiamas.

Technologijos.lt pieš./Žmogaus imunodeficito sindromą sukeliantis virusas
Technologijos.lt pieš./Žmogaus imunodeficito sindromą sukeliantis virusas

Tokiu būdu jis pasprunka nuo imuniteto. Tai esą negąsdina, kol virusui sunku rasti kitą „šeimininką“, mat jis dauginasi tik gyvose ląstelėse. Tačiau per pandemiją virusas plinta didžiuliu greičiu, padedamas daugybės pernešėjų (net tų, kurie nejaučia ligos simptomų).

Kaip aiškina G.Vandenas Bossche, paskiepytieji ir tie, kurie per pandemiją stengėsi nekontaktuoti su kitais ar apskritai buvo tik namie, bus mažiau atsparūs viruso atmainoms. Anot jo, geresnė apsauga nuo besikeičiančio viruso būtų natūraliai atsirandantys antikūnai ir nuolat treniruojama įgimta imuninė sistema.

Anot jo, įgimto imuniteto slopinimas gali tapti problema jaunesniems žmonėms. Nuo pandemijos pradžios taikytos izoliavimo priemonės esą nestiprino įgimtos žmonių imuninės sistemos.

Masinis vyresnių žmonių vakcinavimas esą dar labiau pakenks jaunesniesiems, padidins jų sergamumą ir mirtingumą. Mat kuo labiau užkertamas kelias virusui plisti tarp vyresnių žmonių, tuo labiau virusas bus priverstas ieškoti „šeimininkų“ kitur.

Piešia apokaliptinį scenarijų

Savo mintis G.Vandenas Bossche dėsto ir valandos trukmės filme „Vakcina. Priekyje – katastrofa“. Jis paremtas interviu su mokslininku, kurį kalbina Philipas McMillanas – medikas, tyrėjas, turintis „novatorišką požiūrį į COVID-19“, taip pat besilaikantis nuomonės, kad nuo šios ligos saugo autoimuninis atsakas.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įrašu iš vienos „Facebook“ paskyros pasidalijo daugiau nei 7 tūkst. žmonių
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įrašu iš vienos „Facebook“ paskyros pasidalijo daugiau nei 7 tūkst. žmonių

Dalis šio interviu pateikiama kitame įraše, kuriuo dalijosi „Facebook“ vartotojai iš Lietuvos.

„Ar jau pakenkei sau? – retoriškai klausia įrašą savo paskyroje paskelbęs šiaulietis, prisistantis treneriu, sveiko ir pozityvaus gyvenimo būdo propaguotoju. – Jei jau leidai tai su tavimi padaryti, tai neištaisoma, bet neleisk to padaryti su savo vaikais, ar tais kurie dar nespėjo sau pakenkti.“

G.Vandeno Bossche įspėjimais iš minėto laiško pasidalyta ir viename tinklalapyje (čia ir čia).

Įraše, kuriuo dalijamasi „Facebook“, cituojamas „Twitter“ paskelbtas mokslininko siūlymas stebėti situaciją aktyviai gyventojus skiepijančiose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, JAV.

„Kadangi šios šalys mėgaujasi mažėjančiu užkrečiamumu, artimiausiomis savaitėmis jos neabejotinai pradės kentėti nuo staigaus COVID-19 atvejų šuolio. Staigų sumažėjimą, kurį matome dabar, gali sekti trumpalaikis stabilumas, bet galiausiai staigus sunkių atvejų padažnėjimas bus neišvengiamas.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelyje pradėti skiepyti paaugliai.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelyje pradėti skiepyti paaugliai.

Cituojamame interviu mokslininkas aiškina, esą vakcinos sukurti specifiniai antikūnai konkuruoja mūsų natūraliais antikūnais: „Tie natūralūs antikūnai suteikia plačią apsaugą. Ji yra nespecifinė. Nesvarbu, kokią viruso mutaciją gausite, nesvarbu, koks yra koronaviruso tipas, jie jus apsaugos. Nebent numalšinsite įgimtą apsaugą ilgalaikiais antikūnais.“

Įraše kalbantis žurnalistas, aiškindamas G.Vandeno Bossche teoriją, pateikia paralelę su futbolu. Esą žmogaus turimi natūralūs antikūnai „gaudo kamuolį“ iš bet kurio užkrato.

Sukurtieji vakcinos nuo COVID-19 esą laukia tik konkretaus „kamuolio“, o kitus praleidžia. Kitaip tariant, pasiskiepijus atsiradęs imunitetas laukia to viruso, kuris buvo rastas Kinijoje, mat vakcinos buvo sukurtos apsisaugoti nuo jo. Susidūrus su mutavusiu virusu, imunitetas esą nesureaguos.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Įraše aiškinama, kaip pasikeitęs užkratas „pabėgs“ nuo imuniteto
Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Įraše aiškinama, kaip pasikeitęs užkratas „pabėgs“ nuo imuniteto

„Vakcina atakuoja likusią natūralią imuniteto sistemą. Jūs ją turite, bet ji niekada nebeveiks. Ar įsivaizduojate, kaip siaubingai tai skamba? – baugina žurnalistas. – (…) visi paskiepytieji dabar yra siaubingoje, siaubingoje bėdoje. Juos užpuls (viruso) atmainos ir jų kūnai nesigins. Mes kalbame apie žudynes, kokių dar nesame matę.“

Viruso kaita – ne priežastis vakcinai nebeveikti

G.Vandenas Bossche nėra visiškai neteisus, rašoma Kanados McGillo universiteto Mokslo ir visuomenės biuro tinklalapyje. Vienas iš skiepų nuo rotaviruso išradėjų, Filadelfijos vaikų ligoninės Edukacijos apie skiepus centro vadovas dr. Paulas Offitas sutinka, kad viruso „pabėgimą nuo imuniteto“ galima tam tikra prasme palyginti su atsparumu antibiotikams. Tačiau belgų mokslininkas esą praleido esmę.

Vakcina parodo organizmui viruso nesikeičiančią dalį, tad jis gali sukurti antikūnų jai neutralizuoti. Turint per mažai antikūnų, kad virusas būtų iškart įveiktas, šis gali užsibūti organizme ir imti daugintis. Kai kurių iš šių kopijų genetiniame kode atsiras klaidų, dėl kurių jos virs susirūpinimą keliančiais variantais, tiesa, šio koronaviruso mutavimo greitis gana lėtas.

„Bet, jei dėl vakcinos pasigamins daug neutralizuojančių antikūnų, viruso atmainų neatsiras“, – pažymėjo P.Offitas. Vaizdžiai kalbant, jei, susidūrę su priešu, galite įveikti tik kelis karius, ruoškitės ilgai ir varginančiai apgulčiai. Per ją užpuolikai gali perprasti jūsų gynybą ir prisitaikyti. Turint didelę ir gerai pasiruošusią kariuomenę, priešininkus galima įveikti greitai.

„Scanpix“ nuotr./Antikūnų testas
„Scanpix“ nuotr./Antikūnų testas

Mokslininkai dar negali pasakyti, kiek antikūnų reikia, norint išvengti ligos, bet jau patvirtintos vakcinos skatina juos gamintis.

Pripažintame medicinos žurnale „Lancet“ buvo paskelbta apie tyrimą, kurio metu niekada COVID-19 nesirgusiems žmonėms buvo suleista viena „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos dozė. Jų organizmuose vėliau buvo užfiksuotas panašus kiekis antikūnų, kaip po sirgimo. Analogišką efektą sukėlė ir „Moderna“ vakcina.

Dauguma skiepų (turima įrodymų, kad ir vakcinos nuo COVID-19, net besimptomio sirgimo ar atmainų atvejais) apsaugo nuo viruso perdavimo kitam žmogui. Net neužkirtus kelio visiems viruso perdavimams, atrodo, kad vakcinos gerokai sutrumpina grandinę.

Viena iš priežasčių, kodėl perdavimas visiškai nesustoja – vakcinos saugo ne tiek nuo pačios ligos, kiek nuo sunkios jos formos. G.Vandeno Bossche teiginys, esą koronavirusas toliau keliaus nuo žmogaus prie žmogaus, nepaisant skiepų, prieštarauja šiems duomenims.

Bet net jei vakcinos būtų „nesandarios“, kaip sako G.Vandenas Bossche, ir kai kurie paskiepytieji užkrėstų kitus, tai vis tiek pristabdytų infekcijos plitimą.

Mokslo tinklaraštininkas Edwardas Nirenbergas, išanalizavęs mokslininko teiginius, mini Mareko ligą – užkrečiamą viščiukų susirgimą, kurį sukelia herpes virusai ir kuris sukelia daug negalavimų, įskaitant vėžį.

„Scanpix“/„Caters News“ nuotr./Viščiukai
„Scanpix“/„Caters News“ nuotr./Viščiukai

Yra skiepai nuo šios ligos, bet randama vis naujų ją sukeliančių virusų atmainų.

Mokslininkai spėjo, kad viščiukai kitus užkrėsdavo dėl to, kad vakcina nesukurdavo pakankamo imuniteto. Nepaisant tokios ne visiškai veiksmingos vakcinos, ligos atvejų sumažėjo 99 proc.

Atmainų rado dar iki skiepijimo

Tiesa, kad virusai (pavyzdžiui, SARS-CoV-2) keičiasi.

Tai jau galima matyti. Jungtinėje Karalystėje nustatyta atmaina B.1.1.7 yra maždaug 50 proc. užkrečiamesnė, lyginant su 2019-aisiais Kinijoje aptiktu virusu.

Taip pat skelbiama, kad nuo jos dažniau mirštama. Be to, mokslininkai mano, kad britiškoji atmaina pavojingesnė vaikams ir jauniems žmonėms.

Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) aptikta atmaina B.1.351 kelia dar didesnį nerimą, nes ja lengviau užsikrėsti gali net paskiepyti ar COVID-19 persirgę žmonės. Brazilijoje rasta atmaina P.1 panaši į pastarąją.

Bet šie atradimai nepatvirtina G.Vandeno Bossche teiginio, esą vakcinos skatina virusą mutuoti.

Atmainos buvo nustatytos dar iki tol, kai prasidėjo žmonių skiepijimas nuo COVID-19.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dėl plintančios COVID-19 atmainos daugelis šalių buvo sustabdžiusios susisiekimą su JK
AFP/„Scanpix“ nuotr./Dėl plintančios COVID-19 atmainos daugelis šalių buvo sustabdžiusios susisiekimą su JK

Gali būti, kad dėl šių pokyčių vakcinos ilgainiui taps neveiksmingos. Vakcinų kūrėjai ir gamintojai tai žino ir tam ruošiasi.

Net jei virusas keičiasi, vakcinas galima pritaikyti jo atmainoms, kas nuolat daroma, pavyzdžiui, su skiepais nuo gripo. Ėmus rastis SARS-CoV-2 atmainoms, vakcinų nuo COVID-19 kūrėjai jau pradėjo tirti, kaip jas pakeisti.

Pavyzdžiui, „Moderna“ tiria, ar trečia jau naudojamos vakcinos dozė padėtų sustiprinti pirmųjų dviejų (tiek dabar įskiepijama) veiksmingumą, užsikrėtus PAR atmaina. Ši vakcina pagaminta pagal iRNR technologiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19

Vakcinoje esanti iRNR moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Žmogui vėliau užsikrėtus, jo imuninė sistema atpažįsta koronaviruso spyglio baltymą ir ima gaminti antikūnus. Patobulinti vakcinai esą užtektų „nukopijuoti ir įrašyti“ į vakciną viruso atmainas.

Prieš vakcinas, bet už vakcinavimą

G.Vandenas Bossche minėtame laiške galiausiai padaro išvadą, kad geriausias būdas kovoti su pandemija visgi yra skiepai: „Paradoksalu, bet vienintelė intervencija, kuri suteiktų perspektyvą užbaigti šią pandemiją (o ne leisti jai vystytis pragaištinga kryptimi, yra… vakcinavimas.“

Tačiau jis siūlo naudoti ne įprastas vakcinas, aktyvuojančias B ir T limfocitus, o aktyvuojančias NK limfocitus, kurie esą svarbesni, siekiant atsikratyti COVID-19 jau pačioje užsikrėtimo pradžioje, žmonėms nejaučiant simptomų.

NK ląstelės, priešingai nei natūralieji antikūnai, geba atpažinti ir atakuoti platų ir įvairių patogeninių agentų sprektrą.

Šios ląstelės, vadinamos ląstelėmis žudikėmis, natūraliaisiais kileriais (angl. natural killer cells), yra vienas pagrindinių įgimto imuniteto komponentų. Jos naikina navikines ir virusais arba kitais patogenais infekuotas ląsteles.

G.Vandenas Bossche teigia jau sukūręs būdą kovoti su COVID-19.

Savo paskyroje „LinkedIn“ jis nurodo išradęs naujo tipo vakciną, kuri „panaudoja imuninės sistemos galią, išlaisvindama neišnaudotą į save susitelkusių [NK] ląstelių, galinčių atpažinti netradicinius antigenus, potencialą“.

Ekrano nuotr. iš „LinkedIn“/Geertas Vandenas Bossche tvirtina išradęs naujo tipo vakciną
Ekrano nuotr. iš „LinkedIn“/Geertas Vandenas Bossche tvirtina išradęs naujo tipo vakciną

Tiesa, kokia vakcina (beje, tariamai išrasta keletą metų iki SARS-CoV-19 atradimo) niekur neužpatentuota ir nepatvirtinta kaip efektyvi bei saugi naudoti.

Faktų tikrinimo tinklalapis „Snopes“ rado tik du G.Vandenas Bossche prašymus patentuoti jo atradimus (čia ir čia), tiesa, abu buvo atsiimti.

Nors universali vakcina, kuri galėtų išgelbėti nuo visų įmanomų viruso atmainų, skamba įspūdingai, tokios dar niekas nėra sukūręs.

Mokslininkai neseniai pasakė, kad universali vakcina nuo koronaviruso gali būti įmanoma, bet kol kas aiškinamasi, ar dabartinės vakcinos apsaugotų nuo jau nustatytų variacijų.

Net universali vakcina nuo gripo dar nesukurta, tiesa, praėjusių metų pabaigoje pasirodė pranešimų, kad jau bandoma tokia vakcina teikia vilčių.

Biografija įspūdinga

G.Vandenas Bossche yra apsigynęs disertacijas veterinarijos ir virologijos srityse. Kuriam laikui buvo perėjęs į farmacijos pramonę, skelbia prisidėjęs prie skiepų kūrimo tokiose kompanijose, kaip „GlaxoSmithKline“, „Novartis“, „Solvay“.

Jis studijavo ir dirbo įvairiuose Belgijos ir kitų šalių universituose bei mokslo institutuose, bet jo akademinės publikacijos baigėsi 1995 metais.

Vėliau buvo paskelbtas tik vienas straipsnis (2017-aisiais), kuriame pristatyta minėta idėja dėl NK ląstelių. Straipsnis pasirodė leidybinės grupės „OMICS Group Inc” žurnale.

Ši grupė vadinama grobuoniška, nes publikuoja nerecenzuotus mokslinius darbus ir esą ima už tai pinigus iš autorių.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Geertas Vandenas Bossche
Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Geertas Vandenas Bossche

Mokslininkas taip pat nurodo dirbęs Pasauliniame vakcinų ir imunizacijos aljanse (GAVI), kur koordinavo skiepijimo nuo Ebolos viruso programą, Billo ir Melindos Gatesų fonde.

Įspūdingi įrašai biografijoje – daktaras, žinomų farmacijų kompanijų, universitetų, mokslo institutų, fondų pavadinimai, atsakingos pareigos – saugo G.Vandeną Bossche nuo atvirų mokslo bendruomenės ar medicinos profesionalų kaltinimų dėl idėjų, kaip gydyti itin užkrečiamą ligą.

Bet savo siūlymus ir atradimus jis pristato ne moksliniuose straipsniuose ar knygose, o įrašuose socialiniuose tinkluose ar asmeniniame tinklalapyje, viešuose laiškuose, „PowerPoint“ skaidrėse.

Nors jo idėjos gali kilti iš mokslinių koncepcijų, pateikiami argumentai remiasi gana plačiomis interpretacijomis (pavyzdžiui, kartojamos frazės „pagrįsta daryti prielaidą“). Vakcinų nuo COVID-19 kritika ir sprendimas taikyti kitokius skiepus nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais.

Vietoj to G.Vandenas Bossche vartoja skiepų priešininkų mėgstamą leksiką („Esu bet kas, tik ne antivakseris“), apokaliptinį toną („laiko nebeliko“, „jei norime išsaugoti savo rūšį“), filmams apie superherojus tinkamas frazes („žmonijos sergėtojai“).

Dar daugiau – mokslininkas ragina kuo skubiau stabdyti dabartinį vakcinavimą, o jį pakeisti niekuo, nes neatlikti išsamūs jo siūlomos vakcinos tyrimai ir klinikiniai bandymai, ji nepatvirtinta ir nepradėta gaminti tokiu mastu, kad patenkintų viso pasaulio poreikį. Kitaip tariant, tai tiesiog sustabdytų skiepijimo procesą. Norint išvengti dar daugiau atmainų, reikia kuo greičiau paskiepyti kuo daugiau žmonių.

„Iki šiol nė vienas virusas nebuvo eliminuotas didelei populiacijos daliai įgijus natūralų imunitetą, – tvirtina mokslininkai ir medikai. – Tik vakcinuojant pasiektas bandos imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.“

Vakcinos iRNR neturi sąlyčio su DNR

Įraše, kuriame cituojamas interviu su G.Vandenu Bossche, taip pat teigiama, esą paskiepyti žmonės „dabar yra legaliai genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), nes viruso iRNR yra jūsų kūne“.

Esą kol kas nežinia, „ar iRNR integruojasi į genus, į chromosomas“, bet turi integruotis. Pasiskiepijus iRNR esą pateks į chromosomas ir liks ten iki mirties.

„Potencialiai ji gali patekti į reprodukcinį organą, todėl jūsų vaikai bus GMO, – gąsdinami žiūrovai. – Prisiminkite: kai esate paskiepijami, tampate GMO, tiesiog kaip GMO maistas parduotuvėse.“

Įrašas baigiamas nuostaba, kad žmonės protestuoja dėl GMO maisto, bet rikiuojasi į eiles prie vakcinos nuo COVID-19.

Nuotr. iš „Facebook“/Įraše stebimasi, kad žmonės protestuoja prieš GMO, bet nori skiepytis
Nuotr. iš „Facebook“/Įraše stebimasi, kad žmonės protestuoja prieš GMO, bet nori skiepytis

Tai yra klaidinga prielaida. Informacine RNR paremtos vakcinos nuo COVID-19 nekontaktuoja su DNR ir nepakeičia paskiepyto žmogaus genomo. Paprastai kalbant, tai yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.

Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama iRNR. Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.

Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.

Kitaip tariant, iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Vos patekusi į ląstelę ji suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.

Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min