Sekite 15min Google
Naujausio tyrimo rezultatai pateikia įdomių užuominų, kad pusryčių laikas gali būti susijęs su gyvenimo trukme. Ypač išsiskyrė vienas laiko tarpas.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių
Žurnale European Journal of Clinical Nutrition paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 31 044 suaugusiųjų, vyresnių nei 40 metų, duomenis.
Didelės apimties JAV sveikatos tyrimo dalyviai buvo nurodę, ką ir kuriuo metu per 24 valandas valgė bei gėrė.
Mokslininkai tuomet vertino, ar egzistuoja ryšys tarp valgymo laiko ir mirties rizikos. Per vidutiniškai 8,6 metų stebėjimo laikotarpį buvo užregistruoti 7 129 mirties atvejai.
Analizuodami duomenis tyrėjai atsižvelgė ir į kitus veiksnius: amžių, rūkymą, fizinį aktyvumą, mitybos kokybę, kūno masės indeksą bei esamas ligas.
Geriausias laikas – tarp 7 ir 8 valandos ryto
Rezultatai parodė, kad palankiausias pirmojo valgymo laikas buvo nuo 7 iki 8 valandos ryto.
Žmonių, kurie pirmą kartą per dieną kalorijų turinčio maisto ar gėrimų suvartodavo tik tarp 8 ir 10 valandos, mirties rizika tyrime buvo 10 proc. didesnė nei tų, kurie valgė tarp 7 ir 8 valandos.
Jei pirmasis valgymas būdavo tarp 10 ir 12 valandos, rizika buvo jau 19 proc. didesnė.
O žmonių, kurie pirmą kartą valgydavo tik po 12 valandos, mirties rizika buvo net 29 proc. didesnė.
Pusryčiai nebūtinai turi būti tradiciniai
Svarbu tai, kad tyrime „pirmuoju valgymu“ nebūtinai buvo laikomi klasikiniai pusryčiai su bandele, dribsniais ar kiaušiniu.
Esminiu kriterijumi buvo laikomas pirmasis kalorijų turinčio maisto ar gėrimų suvartojimas po 4 valandos ryto.
Todėl žmonėms, kurie rytais nejaučia didelio apetito, nebūtina savęs versti valgyti sočių pusryčių. Dieną galima pradėti ir nuo nedidelio kiekio maisto, pavyzdžiui, jogurto su avižiniais dribsniais, pilno grūdo duonos su kiaušiniu ar kokteilio.
Ar vėlyvi pusryčiai iš tiesų reiškia trumpesnį gyvenimą?
Viskas nėra taip paprasta.
Tyrimas neįrodo tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio. Jis tik parodė, kad tam tikras valgymo laikas buvo susijęs su didesne arba mažesne mirties rizika.
Todėl neatmetama, kad rezultatams įtakos turi ir kiti veiksniai.
Žmonės, kurie reguliariai pusryčiauja labai vėlai arba valgo naktimis, gali skirtis nuo anksčiau valgančių žmonių ir kitais aspektais – miego režimu, patiriamu stresu, fiziniu aktyvumu, darbo grafiku ar turimomis ligomis.
Vis dėlto tyrimo rezultatai suteikia dar vieną įdomią užuominą, kad mūsų sveikatai gali būti svarbi ne tik mitybos kokybė, bet ir pats valgymo ritmas.
