Metodo esmė – kalorijų deficitas, pasiekiamas taikant protarpinį badavimą kartu su baltymų kokteiliais. Dažniausiai laikomasi 16:8 arba 18:6 režimo, kai tam tikrą paros dalį nevalgoma, o badavimo laikotarpiu papildomai vartojami du mažai kalorijų turintys baltymų kokteiliai.
Tikslas – ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir sumažinti raumenų masės praradimo riziką. Valgymo lango metu, kuris paprastai trunka apie šešias valandas, suvartojami du daug baltymų turintys valgiai. Tokiu būdu siekiama skatinti riebalų mažėjimą ir išvengti alkio priepuolių.
Tačiau šis metodas kelia abejonių specialistams. Dr. Matthias Riedl, žinomas Vokietijos mitybos medicinos specialistas ir knygų autorius, pabrėžia, kad baltymų vartojimas badavimo metu iš esmės pakeičia pačią badavimo sampratą.
„Jeigu badavimo fazėje vartojami baltymų milteliai, badavimas nutrūksta. Griežtai vertinant, tai jau nebėra badavimas“, – teigia dr. Matthias Riedl.
Pasak jo, toks modelis atrodo prieštaringas, nes vienu metu deklaruojamas badavimas, tačiau kartu organizmas gauna maistinių medžiagų.
„Susidaro įspūdis, kad čia pirmiausia reklamuojamas produktas, tačiau aiški sveikatos nauda vartotojui nėra pagrįsta“, – pažymi specialistas.
„More Nutrition“ savo svetainėje teigia, kad įprasto protarpinio badavimo metu dažnai negaunama pakankamai baltymų. Bendrovė pabrėžia, kad baltymai svarbūs raumenų masei išlaikyti ir formuoti, todėl siūlomas modelis esą leidžia optimizuoti jų kiekį.
Vis dėlto dr. Matthias Riedl atkreipia dėmesį, kad gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog baltymų vartojimas badavimo laikotarpiu apsaugo nuo raumenų nykimo ar net skatina jų augimą.
„Tokiam teiginiui šiame kontekste trūksta įtikinamo mokslinio pagrindo“, – sako jis.
Anot specialisto, baltymų suvartojimas aktyvina medžiagų apykaitą ir nutraukia fiziologinę ramybės būseną, kuri laikoma viena svarbiausių protarpinio badavimo dalių.
Dr. Matthias Riedl taip pat pažymi, kad toks metodas neatitinka daugelio mokslinių organizacijų rekomendacijų.
„Ši strategija iš esmės prieštarauja mokslo draugijų rekomendacijoms, įskaitant Vokietijos mitybos draugijos gairėmis pagrįstus principus“, – teigia ekspertas.
Dėl to jis šį reiškinį vertina labiau kaip rinkodaros tendenciją nei aiškiai moksliškai pagrįstą mitybos modelį.
Sukelia riziką
Padidintas baltymų vartojimas savaime nėra pavojingas, tačiau kai kurioms žmonių grupėms gali kelti rizikų.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys inkstų funkcijos sutrikimų, nes didelis baltymų kiekis gali papildomai apkrauti šiuos organus.
Taip pat keliamos prielaidos, kad ilgalaikis per didelis baltymų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį kraujagyslių sveikatai ir ilgainiui paveikti gyvenimo trukmę. Tai ypač siejama su gyvūninės kilmės baltymais, dažnai naudojamais tokiuose produktuose.
Papildomų klausimų kelia ir baltymų miltelių sudėtis. Daugelyje jų yra įvairių priedų, kurių poveikis apetitui, žarnyno mikroflorai dar nėra iki galo ištirtas.
„Dabartinė didelio baltymų kiekio mada gali būti vertinama kaip plataus masto visuomeninis eksperimentas“, – teigia dr. Matthias Riedl.
Jo teigimu, ilgalaikės nuolat padidinto baltymų vartojimo pasekmės vis dar nėra pakankamai ištirtos.
Svarbi visavertė mityba
Vis dėlto baltymai gali būti naudingi svorio metimo procese, jei vartojami saikingai ir pagal poreikį.
Baltymai padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, ypač derinant juos su daug skaidulų turinčiu maistu, pavyzdžiui, daržovėmis.
Mokslininkai sutaria, kad vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama suvartoti apie 1,2 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per dieną, paskirstant juos per tris valgymus.
Taip pat rekomenduojama, kad apie 70 proc. baltymų būtų augalinės kilmės.
Dr. Matthias Riedl pabrėžia, kad baltymų geriausia gauti iš natūralių maisto produktų, kurie kartu turi ir skaidulų.
„Baltymų šaltiniai turėtų būti ne tik baltymingi, bet ir sotumą skatinantys produktai, pavyzdžiui, ankštinės daržovės“, – sako jis.
Anot specialisto, vien tik izoliuotų baltymų vartojimas ar jų perteklius neatitinka pagrindinių mitybos mokslo principų.
