„Didžiausias iššūkis buvo atrasti balansą tarp šnekamosios kalbos, kurios originale labai daug, ir literatūrinės lietuvių kalbos. Šioji pas mus, man atrodo, griežtesnė, nuoseklesnė negu švedų. Nesinorėjo, kad lietuviškas tekstas atrodytų palaida bala, bet nesinorėjo ir pamesti to lengvumo, paaugliško kalbėjimo“, – įspūdžiais iš knygos „Įkyrėlės“ (leidykla „Debesų ganyklos“) vertimo proceso dalijasi vertėja Liveta Ūselė, rašoma „Terra Publica“ pranešime žiniasklaidai.