Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
02:18
Beveik 200 tarptautinės Venecijos meno bienalės dalyvių pasirašė atvirą laišką, kuriame reikalaujama pašalinti Izraelį iš parodos. Laiškas buvo išsiųstas bienalės prezidentui bei valdybai, – apie tai skelbia leidinys „Art Newspaper“.
Balandžio 10-ąją nepriklausomoje kultūros erdvėje „Sodas2123“ Vilniuje 30-tąjį gimtadienį švęs vienas ryškiausių lietuviško pogrindžio kolektyvų „dr.Green“.
Veik visą Klaipėdos dramos teatro didžiosios salės sceną užima masyvus jūrinis konteineris. Net ne vienas – du. Naujausio šiame teatre spektaklio metu jie prasiveria ir užsiveria, slepia ir atidengia, tampa prieglobsčiu, išsigelbėjimo viltimi, o gal kaip tik pabrėžia viską ir visus užliejančio tvano neišvengiamumą. Jokūbo Brazio režisuojamos „Nojaus arkos“ premjera jau kovo 20 ir 21 dienomis. Pačiame finalinių darbų įkarštyje apie šio spektaklio scenografiją ir už jos slypinčias minčių visumas pasakojo scenografė Barbora Šulniūtė.
Dainius Liškevičius yra ryškus Lietuvos „lūžio kartos“ menininkas, kuriantis tarpdisciplininio meno erdvėje, apimančioje instaliaciją, fotografiją, performansą ir objektą, nuosekliai permąstant formos ir jos veikimo principus. Menininkas kuria situacijas, kuriose susikerta skirtinga meninė kalba, o pažįstami vaizdiniai įgauna netikėtą, dažnai ironišką pavidalą.
Rusijos Kaliningrado srityje, Gumbinės (rus. Gusevo) miesto centre nukeltas čia du dešimtmečius stovėjęs paminklas poetui Kristijonui Donelaičiui. Nors vietos valdžia tikina, kad biustas bus restauruojamas, tačiau vietos gyventojai nerimauja, kad į savo vietą jis jau nebegrįš, – apie tai rašoma Kaliningrado portale „Klops“.
11:34
„Pirminė filmo idėja buvo trumpas metras – greitai nufilmuoti, greitai padaryti ir imtis naujos temos. Tačiau Romualdo istorija buvo kitokia, su ja norėjosi būti ilgą laiką. Taip filmo kūrimas išsitęsė net iki šešerių metų“, – pasakoja jaunosios kartos režisierius Joris Skudra, festivalyje „Kino pavasaris“ pristatęs dokumentinį filmą „Romualdas ir jūra“.
Taivanietės režisierės Shih-Ching Tsou filme „Kairiarankė“ pasakojama apie kairiarankę mergaitę, kurią senelis prigąsdina, jog naudoti kairės rankos nevalia – tai velnio ranka. Šis prietaras atkeliauja iš pačios filmo režisierės gyvenimo, – apie tai perspėjo ir jos senelis. Apie tai taivanietė režisierė pasakojo viešėdama Vilniuje, kur festivalyje „Kino pavasaris“ pristato šį filmą.
Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, trečiadienį pranešė Seimas.
Nuo nežinios gaubiamos ambicingos idėjos iki vieno svarbiausių scenos meno renginių Vakarų Lietuvoje – Klaipėdos dramos teatre organizuojamas tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ perėjo ne vieną dinamišką raidos etapą. Šiais metais festivalio rengėjai teatro mylėtojus tradiciškai kvies mėgautis intriguojančia renginių programa, išsiskleisiančia pavasario ir vasaros sandūroje. Jau galima susipažinti su Lietuvos teatro vitrina, netrukus bus atskleisti ir tarptautinės festivalio programos dalyviai bei festivalį lydintys gretutiniai renginiai.
Rusijos prezidento V.Putino Žmogaus teisių taryba kreipėsi į UNESCO su skundu dėl dokumentinio filmo „Ponas Niekas prieš Putiną“, šią savaitę pelniusio „Oskaro“ apdovanojimą. Tai pirmoji oficiali reakcija į šį filmą, kuriame atskleidžiama Rusijos mokyklose vykdoma militaristinė propaganda.
Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos programos studentės kartu su programos vadove doc. Neringa Poškute-Jukumiene dalyvavo pirmajame tarptautiniame juvelyrikos klasių ir mokyklų suvažiavime, vykusiame Pinakothek der Moderne muziejuje Miunchene. Renginys buvo surengtas kaip „Munich Jewellery Week“ programos dalis, kuri šiais metais vyko kovo pradžioje ir subūrė šiuolaikinės juvelyrikos kūrėjus, galerijas, mokyklas ir kolekcininkus iš viso pasaulio.
Savamokslis menininkas Vincentas Vasiliauskas (1895-1989) tapė pora savo gyvenimo pabaigos dešimtmečių, jau išėjęs į pensiją. Tik pradinį išsilavinimą turėjęs senolis jau buvo nugyvenęs didžiąją savo sudėtingos biografijos dalį, nudirbęs, regis, visus įmanomus darbus nuo krautuvininko, snaiperio iki mėsos kapotojo, pergyvenęs karą ir Sibirą, išauginęs vaikus ir anūkus.
Kovo 20–22 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pristatys pasaulinę Roberto Wilsono premjerą „Septynios vienatvės“, sukurtą pagal poeto ir mąstytojo Oskaro Milašiaus tekstus. Tai ne tik reikšmingas Lietuvos ir Europos teatro įvykis, bet ir simbolinė premjera, įvyksianti po režisūros, scenografijos ir šviesų koncepcijos autoriaus R.Wilsono (1941–2025) mirties, rašoma NKDT pranešime žiniasklaidai.
Kovo 24 dieną Valstybiniame jaunimo teatre įvyks vienas jautriausių šio sezono renginių – poezijos ir gyvos džiazo improvizacijos vakaras „Liudvikas. Kitoj miško pusėj“, skirtas atminti poetui, dramaturgui ir eseistui Liudvikui Jakimavičiui (1959–2022), 2022 m. „Poezijos pavasario“ laureatui.
Liko mažiau nei mėnuo iki Karolio Kaupinio režisuojamos premjeros Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje. Balandžio 10–12 dienomis jis pristatys spektaklį pagal savo pjesę „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.
Kovo 21 d. bare „Begemoto sapnas“ (Visų Šventųjų g. 5, Vilnius) bus minima UNESCO paskelbta Pasaulinė poezijos diena. Eilėraščius skaitys poetai Antanas A.Jonynas, Kristina Tamulevičiūtė, Mantas Balakauskas, Lina Buividavičiūtė. Renginį organizuoja Poetinis Druskininkų ruduo.
Lietuvos stačiatikių bažnyčios taryba antradienį priėmė kreipimąsi, kuriuo deklaruoja savarankiškumo nuo Maskvos patriarchato siekį, įmanomą tik laikantis kanoninės teisės.
Vyriausybės atstovė ragina Vilniaus rajono savivaldybę pervadinti dvi dėl pedofilijos bausto lenkų kardinolo Henryko Gulbinowicziaus vardo gatves.
06:13
Kas nutiktų, jei vienas projektas galėtų pakeisti tautos ateitį? – klausiama Emilio Vėlyvio filmo „Sugauti Vanagą“ paramos rinkimo internetinėje svetainėje. Nei daug, nei mažai: tiesiog jei vienas projektas pakeistų „tautos savimonę, savivertę – kultūrinį kodą, kurį paliekame ateinančioms kartoms“? Projekto autoriai pabrėžia: tai – ne teorinis klausimas. Tai kvietimas veikti.
Knygos ir kinas jau daugelį dešimtmečių palaiko glaudų kūrybinį ryšį. Daugybė įsimintiniausių filmų gimė būtent iš literatūros kūrinių, kurie įkvėpė režisierius ir scenaristus kurti naujas vizualias interpretacijas. Pastaraisiais metais ši tradicija tik stiprėja: vis daugiau šiuolaikinių filmų, sulaukiančių kritikų ir žiūrovų dėmesio, yra paremti populiariomis ar iš naujo atrastomis knygomis.