Su režisieriumi Pauliumi Markevičiumi susitikome toje pačioje kavinėje, kurioje kalbėjomės prieš šešerius metus. Tąkart interviu jis prisipažino esantis laukimo ir stebėjimo režime, svarstantis, kokį kitą žingsnį žengs teatras. Per tuos metus pasaulyje ir teatre nutiko nemažai dalykų, o Paulius buvo išėjęs iš įprastų scenos erdvių ir pastatymų, pasirodė jo performansai gatvėse, gamyklose, kavinėse, kalėjime.