1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbia Nepriklausomybę. Naujai valstybei itin svarbus diplomatinis pripažinimas. Pradedami megzti santykiai su užsienio valstybėmis. Lietuvą sudomina Norvegija. Sektinas pasirodo skandinavų neutralumas ir ekonominė raida, viliamasi jų paramos Lietuvos narystės Tautų Sąjungoje siekiui.
„Det Baltiske Republiker, Finland og Skandinavien“ Žemėlapis.
Šaltinis: Savickis J. En Rejse gennem Litauen. København @ Kristianija: E. Jespersens forlag, 1919.
Pirmieji Lietuvos atstovo Švedijoje Jono Aukštuolio kontaktai su Norvegijos atstovais Stokholme užsimezga 1919 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų kovą Lietuvos valstybės tarybos vadovas Antanas Smetona lankosi Kristianijoje (Osle) ir aptaria Lietuvos atstovo paskyrimo klausimus.
„Litauen og Norge“ straipsnis leidinyje „Tidens Tegn“, Kristianija, 1919 03 19. Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 10, b. 395, p. 26a.
Lietuvos atstovu Norvegijoje J.Aukštuolis paskiriamas 1919 m. liepos 29 d. 1919 m. rugpjūtį Norvegija pripažįsta Lietuvą „de facto“, o 1921 m. rugsėjį – „de jure“.
Skandinavija pripažino Lietuvą de jure. „Lietuva“, 1921 09 30, nr. 219, p. 1.
Sulaukus pripažinimo „de jure“, atstovas karieta važiuodavo įteikti kredencialų. Jurgis Savickis karieta pas Švedijos karalių rieda 1921 m. Iki pat 1940 m. liepos Lietuva turi savo diplomatinius atstovus Norvegijoje, o skiriamuosius raštus Lietuvos atstovai Norvegijoje įteikia Norvegijos karaliui Haakonui VII.
Jonas Aukštuolis. Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-03736./ Lietuvos atstovas Švedijoje Jurgis Savickis važiuoja įteikti kredencialų Stokholme, 1921.
Šaltinis: http://www.jankrogh.com/litauen/hist_1919-45.htm.
Prisijungus Klaipėdos kraštą su uostu, atsiranda galimybė plėtoti prekybą su Norvegija tiesiogiai be tarpininkų. 1923 m. gruodį pasirašoma Prekybos ir laivininkystės sutartis. Ryšiai su jūrininkais norvegais prisideda prie Lietuvos prekybos laivyno kūrimo. 1935 m. akcinė bendrovė „Maistas“ iš Norvegijos išsinuomoja, o vėliau ir nusiperka garlaivius-šaldytuvus „Barfrost“ ir „Rimfrost“ (būsimieji „Utena“ ir „Kretinga“).
Leidinys „Jūra“. 1935, nr. 4, p. 14 ir 1936, nr. 5, p. 13.
Pirmuoju Norvegijos atstovu Lietuvoje 1922 m. paskiriamas Carlas Johanas Frederikas Jakhellnas. Dvišalius santykius plėtoti padeda ir garbės konsulai. Suaktyvėja kultūriniai ryšiai. 1935 m. Osle įvyksta Baltų-norvegų draugijos suvažiavimas.
Baltų-norvegų draugijos suvažiavimas Osle, 1935. Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-20187.
1938 m. po Norvegiją keliauja Zarasų prof. Kazimiero Būgos gimnazijos mokytojai su Kapelionu Petru Rauda-Špeil.
Zarasų prof. K. Būgos gimnazijos mokytojų kelionė Norvegijoje. Oslas, 1938. Kapelionas Petras Rauda-Špeil (pirmas iš karės) su bendrakeleiviais (pirma iš dešinės Emiliutė) kavinėje, skirtoje Osle surengtos parodos „Mes galime“ lankytojams. Nuotrauka iš kanauninko Petro Raudos albumo (IV). Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas. A218-P117./ Parodos „Mes galime“ akimirka. Nuotrauka iš kanauninko Petro Raudos albumo (IV). Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas. A218-P116.
Vokietijai okupavus Norvegiją, Lietuva atšaukia diplomatinį atstovą Norvegijoje, o konsulatus subordinuoja pasiuntinybei Stokholme. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pasiuntinybę Stokholme ir konsulatus Osle ir Bergene tenka uždaryti. Lietuvos garbės konsulas Osle Hilmaras Marinius Hansenas net ir okupacijos sąlygomis veikia Lietuvos naudai, palaiko ryšius su Lietuvos diplomatine tarnyba, globoja lietuvių pabėgėlius, kurių, besitraukiančių nuo sovietų, 1944 m. į Norvegiją patenka apie 500.
Hilmaras Marinius Hansenas (dešinėje) svečiuojasi pas Lietuvos generalinį konsulą Helsinkyje Ragnarą Öllerį. Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 79, l. 4.
1945 m. gegužę Norvegijos okupacija baigiasi. Lietuvos okupacija tęsiasi dar beveik 50 metų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, garbės konsultas H.M.Hansenas ir toliau „de facto“ atstovauja Lietuvos ir lietuvių interesams Norvegijoje, taip pat padeda lietuviams pasiekti Norvegiją, o iš jos – ir JAV. Konsulas palaiko glaudžius ryšius su užsienyje 1918–1940 m. veikiančios valstybės tęstinumą saugančios Lietuvių diplomatijos tarnybos šefu Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos konsulais Čikagoje ir Helsinkyje.
Hilmaro Mariniuso Hanseno siųstas atvirlaiškis Stasiui Lozoraičiui, 1960 02 27. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 79, l. 34.
1959 m. Norvegija ir SSRS pasirašo sutartį, kuria Norvegija „de facto“ pripažįsta Lietuvos inkorporaciją į Sovietų Sąjungą. „De jure“ inkorporacija nepripažįstama. Situacija nesikeičia iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Diplomatiniai santykiai su Norvegija ne tik „de jure“, bet ir „de facto“ milžinišką svarbą įgauna 1990 m., atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Alfredo Girdziušo nuotr.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. priima aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Juo pasauliui paskelbia apie savo apsisprendimą būti laisvais ir nepriklausomais. Sustoję deputatai ir svečiai gieda Valstybės himną. Salėje kyla ovacijos.
„Wikipedia“ nuotr. ir Seimo archyvo/ Algirdo Sabaliausko, Pauliaus Lileikio, Jono Juknevičiaus nuotr.
Prasideda intensyvus diplomatinis darbas. Nors Šiaurės valstybės Lietuvą remia finansiškai, morališkai, parlamentų sprendimais ir deklaracijomis, nuo diplomatinių santykių atkūrimo susilaiko. Juntama didelė moralinė Norvegijos parama. Savo valstybingumo ir atkurtos nepriklausomybės taikiu būdu siekiančią Lietuvą palaiko Norvegijos Parlamento – Stortingo – narys Ingvaldas Godalas.
Ingvaldo Godalo knygos „Aš noriu mirti graži, Lietuva“ nuotr.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu 1990 m. spalio 7 d. Osle įsteigiamas Informacijos centras. Atidaryme dalyvauja Norvegijos užsienio reikalų viceministras Knutas Vollebækas. Po 50 metų okupacijos užsienyje pirmą kartą atidaromo Lietuvos informacijos centro vadovu paskiriamas advokatas ir visuomenės veikėjas Leonas Boddas, aktyviai skleidžiantis informaciją apie tuo metu daugeliui nežinomą Lietuvą.
Geiro Bolstado nuotr.
Pirmoji Lietuvos parlamentarų delegacija 1990 metais vyko būtent į Oslą. Lietuvai atstovavo V. Landsbergio patarėjas Ramūnas Bogdanas bei parlamentarai Laima Andrikienė ir Emanuelis Zingeris.
«Lietuvos lemties valandos: Pripažinimo siekis», rašė Norvegijos dienraštis Dagbladet 1990 kovo 29 dieną.
Osle delegaciją priėmė aukščiausio rango Norvegijos pareigūnai.
Lietuvos delegacija su Norvegijos Užsienio reikalų ministru Kjell Magne Bondevik ir Valstybės sekretoriumi Norvegijos URM Knut Vollebæk.
Dagbladet: «Lietuva nori, kad derybos dėl nepriklausomybės vyktų Osle.»
Lietuvos atstovams bandant megzti kontaktus su užsienio šalimis, šalies nepriklausomybės pripažinimui vis dar priešinasi Sovietų Sąjunga. 1991 m. naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato, Aukščiausiosios Tarybos link pajuda sovietų tankai. Apie lemtingąją naktį pasauliui pranešti prašomi L.Boddas ir I.Godalas. Sausio 13-osios rytą – 5 val. 50 min. Norvegijos laiku – įvykių Vilniuje klausimą Norvegijos vyriausybė pateikia Jungtinių Tautų saugumo Taryboje. Dramatiškus sausio 13-osios įvykius iš Vilniaus pasauliui transliuoja norvegų žurnalistas Hansas-Wilhelmas Steinfeldas.
Tomo Černiševo nuotr.
Lemtingąją naktį kovotojas už teisingumą I.Godalas telefonu skambina Nepriklausomybės akto signatarei Nijolei Oželytei ir Norvegijos vyriausybės vardu Lietuvos valdžios atstovams, kilus pavojui, siūlo atvykti dirbti į Norvegiją. Pokalbio metu rusų tankai nuo televizijos bokšto pasuka Aukščiausios Tarybos link. N.Oželytė padeda ragelį. Aukščiausiosios Tarybos narių verdiktas griežtas: gyvas nė vienas iš jų nepasiduos.
Ingvaldo Godalo knygos „Aš noriu mirti graži, Lietuva“ viršelis.
Norvegijos vyriausybė kartu su telekomunikacijų bendrove „Telenor“ Lietuvai dovanoja satelitinę anteną „Nora“, kuri sumontuojama ant Aukščiausiosios Tarybos pastato stogo. Nebelieka grėsmės dėl per Maskvą keliaujančių ryšio linijų signalo blokavimo.
Tomo Černiševo/ Norvegijos Karalystės ambasados nuotr.
Po sausio 13-osios įvykių Norvegijos politikų ir visuomenės parama Lietuvai sustiprėja. Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signatarė Rasa Juknevičienė pakviečiama į Norvegiją būtent tuo metu, kai sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas 1991 m. birželio 5-ąją sako savo kalbą, atsiimdamas Nobelio taikos premiją. Dalis Norvegijos parlamento deputatų M.Gorbačiovo kalbą boikotuoja.
Rasos Juknevičienės asmeninio albumo nuotr.
Savo ruožtu Norvegijos žmonės V.Landsbergiui įteikia Norvegų tautos Taikos premiją kaip taikios Lietuvos kovos už nepriklausomybę ženklą.
Seimo archyvo/ Algirdo Sabaliausko, Pauliaus Lileikio, Jono Juknevičiaus nuotr.
1991 m. vasario 11 d. atkurtą Lietuvos valstybę pripažįsta pirmoji Vakarų valstybė – Islandija. Po nepavykusio 1991 m. rugpjūčio mėn. pučo Maskvoje lūžta ledai ir užsienio valstybės inicijuoja diplomatinių santykių su Lietuvos Respublika užmezgimą. Diplomatinius santykius su Lietuva 1991 m. rugpjūčio 27 d. atkuria ir Norvegija. Anksčiau tai padaro tik Islandija ir Danija. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. Lietuva priimama į Jungtinių Tautų Organizaciją. Tai vainikuoja Lietuvos nueitą nepriklausomybės kovų kelią.
Juozo Grušo plakatas.
2004 m. Lietuva tampa visateise NATO nare, o gegužės 1 d. Atėnuose pasirašoma šalies įstojimo į Europos Sąjungą sutartis. Lietuvos ir Norvegijos dvišaliai diplomatiniai santykiai tampa dar tvirtesni.
Žygimanto Gedvilos/ Norvegijos Karalystės ambasados nuotr.
Norvegų kariai vieni pirmųjų prisijungia prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje. Aljanso partnerė teikia paramą Lietuvai stiprinant kariuomenę ir reguliariai patruliuoja Baltijos oro policijos misijose, o valstybių gynybos bendradarbiavimas vyksta įvairiose srityse.
Žygimanto Gedvilos/ Norvegijos Karalystės ambasados nuotr.
Lietuvoje sistemingai lankosi Norvegijos karališkosios šeimos atstovai. 2009 m. Norvegijos Karalius Haroldas V Vilniuje susitinka su tuometiniu prezidentu Valdu Adamkumi ir pirmąja ponia Alma Adamkiene. 2018 m. Norvegijos sosto įpėdinį kronprincą Haakoną ir kronprincesę Mette-Marit priima tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žygimanto Gedvilos/ Norvegijos Karalystės ambasados nuotr. ir portalo 15min nuotr.
Nepriklausomybės pradžioje Lietuvą atranda investuotojai iš Norvegijos. Šiuo metu visoje šalyje veikia 370 norvegiško kapitalo verslo įmonių, sukūrusių 13 206 darbo vietas. Tarp žinomiausių norvegiško kapitalo prekės ženklų – „Circle K“, „Narvesen“, „Caffeine“, „Gjensidige“, „Yara“ ir „Schage“.
Žygimanto Gedvilos/ Norvegijos Karalystės ambasados nuotr. ir Norberto Tukajaus nuotr.
Lietuvos ir Norvegijos verslo ryšius stiprina ir 2009 m. įkuriami Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmai, kurių veikloje dalyvauja per 100 abiejų valstybių kompanijų.
Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius Ole Terje Horpestadas (dešinėje) įteikia Klosterio Lasse vardo apdovanojimą vienam iš Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų įkūrėjų Kjetilui Tetlie Hanssenui (kairėje), Norvegijos Karalystės ambasados nuotr., 2021.
Nors Norvegija ir nėra Europos Sąjungos narė, kartu su Senojo žemyno valstybėmis ji kuria žalią, konkurencingą ir įtraukią Europą. Norvegija remia Lietuvos ekonominę ir socialinę raidą. Nuo 2004 metų Lietuvai skirta beveik 270 milijonų eurų EEE ir Norvegijos paramos lėšų. Su šia parama stiprėja Lietuvos ir Norvegijos ryšiai teisingumo, kultūros, aplinkosaugos, sveikatos, pilietinės visuomenės, verslo ir kitose srityse.
Tomo Griškevičiaus/ Norvegijos Karalystės ambasados nuotr.
Pridėtinę vertę Norvegijai kuria ir lietuviai. Oficialiais duomenimis, visoje Norvegijoje gyvena apie 50 000 lietuvių. Fenomenas susiklosto Norvegijai priklausančioje Friojos saloje, kurioje kas dešimtas gyventojas iš 5 000 kalba lietuviškai.
Friojos salos gyventojos Vidos Zubaitės-Bekken asmeninio albumo nuotr.
Lietuvoje norvegiška kultūra – itin populiari. Vietos publika mėgsta ir puikiai pažįsta Norvegijos menininkus, muzikus, kiną bei teatrą. Itin sklandžiai vyksta literatūrinė Norvegijos ir Lietuvos komunikacija. Į lietuvių kalbą verčiami tokių žinomų norvegų rašytojų kaip Karlas Uvė Knausgordas, Herbjorg Wassmo ir Knutas Hamsunas kūriniai. Vilniaus universitete nuo 1991 m. veikia Skandinavistikos katedra, 2006 m. reorganizuojama į Skandinavistikos centrą.
Portalo 15min nuotr. ir Norvegijos Karalystės ambasados nuotr.
Ankstų 2014 m. spalio 27 d. rytą smalsuoliai užgula uostamiesčio krantinę – Klaipėdos uosto vartus praveria suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ – Lietuvos energetinės nepriklausomybės ledlaužis. Laivą Lietuvai nuomoja Norvegijos kapitalo įmonė „Hoegh LNG“. 294 m ilgio laivas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę tiekia gamtines dujas į šalies dujų sistemą.
Irmanto Gelūno/ 15min nuotr. ir Tomo Aminovo nuotr.
2021 m. rudenį dvišalių valstybių santykių šimtmečio proga Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kreipiasi į norvegų tautą, o tuometinė Norvegijos Karalystės ministrė pirmininkė Erna Solberg – į lietuvius. Premjerių siunčiama žinia – identiška: Lietuva ir Norvegija dviejų bendros istorijos šimtmečių sandūroje yra kaip niekada artimos sąjungininkės ir partnerės, o lietuviai ir norvegai – dvi tautos, žvelgiančios ta pačia kryptimi.
„Reuters/Scanpix“ ir Žygimanto Gedvilos/15min nuotr.
Vadyba Inga Ravinskienė
Tekstas 15min redakcija
Dizainas Donatas Gvildys, Laurita Jasnauskaitė