Kai karys už artilerijos pabūklus įtakingesnis: milijoninės sąjungininkų kovos mašinos ir kodas „90“ (II dalis)

„Atviros lygumos mūsų taktikai parankios dėl gero regėjimo lauko, o esant tokiam – ir mūsų ginklų efektyvumo“, – lakoniškai lietuviškąjį reljefą, kuriame vyko misija „Įsisiautėjęs Leopardas“, apibūdino vyr. leitenantas Alexonderis.

Pabradės apylinkės aljanso sąjungininkų norvegų jau ne pirmą kartą įvertinamos teigiamai. Namų sąlygos, pasak Alexonderio, nuo lietuviškųjų skiriasi kaip diena ir naktis. Norvegijoje kariškiai ne tik neturi tokių atvirų erdvių, bet įprastai yra tiesiog įspraudžiami į jiems pritaikytus kelius.

Pastaraisiais Norvegijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai dažnai rieda vikšrinėmis pėstininkų kovos mašinomis „CV90“, neseniai išbandžiusiomis ir klampų Pabradės centrinio poligono gruntą.

„Vikšrinės pėstininkų kovos mašinos „CV90“ šiuo metu yra Norvegijos mechanizuotųjų pėstininkų jėgos pagrindas“, – pabrėžė vyr. leitenantas Alexonderis.

Norvegijos kariuomenės vyr. leitenantas Alexonderis

Aktyviai norvegų naudojamos technikos gamyba buvo pradėta kaimyninės Švedijos kariuomenės užsakymu. Švedai norėjo tokios mašinos, kuria šauktiniai galėtų naudotis, o prireikus – remontuoti būdami priešo užnugaryje, miškingose, pelkėtose vietovėse, naudodamiesi tik turimos mašinos komplekte esančiais įrankiais.

Toks ir buvo pirmosios kartos šarvuotis. Tačiau koncepciją, kad techninis aptarnavimas gali būti vykdomas turimais įrankiais lauko sąlygomis, gamintojai bandė išsaugoti. Pritaikė ją ir dabartinėje penktojoje kovos mašinos kartoje.

„Vikšrinės pėstininkų kovos mašinos šarvas gali apsaugoti nuo analogiško ginklo, o ant bokštelio įrengtoje nuotolinio valdymo ginkluotės stotyje gali būti sumontuotas 50-ojo kalibro kulkosvaidis arba automatinis granatsvaidis.

Esame pajėgūs įveikti priešo mechanizuotuosius vienetus. Na o su priešų tankais reikalus tegu sprendžia mūsų tankistai“, – portalo 15min laidoje „Kare kaip kare“, filmuotoje misijos „Įsisiautėjęs Leopardas“ metu, kalbėjo vyr. leitenantas Alexonderis.

Pėstininkų kovos mašinos „CV90“ – ne šiaip kovinis taksi. Tiesiai į mūšio lauką jos pristato pėstininkų skyrių, kurį įprastai sudaro 7–8 kariai.

„Mūsų sąveika su pėstininkais labai artima. Jiems išsilaipinus, „CV90“ taip pat kyla į kovą savo ginklų ugnimi tol, kol priešas įveikiamas“, – kalbėjo kariškis norvegas.Nuo tada, kai „CV90“ pradėjo darbą Švedijos kariuomenėje, gamintojai vartotojams pristatė maždaug 1 300 mašinų. Jos netruko prigyti tose valstybėse, kuriose kariuomenės buvo ir yra sudarytos šauktinių pagrindu.

Dabar „CV90“ klubui priklauso Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Nyderlandai, Šveicarija ir Estija.

Beje, Estijos gynybos pajėgos dar 2014 m. iš Nyderlandų įsigijo 44 pėstininkų kovos mašinas „CV90“ už daugiau nei 100 mln. eurų.

Per 150 šių vikšrinių kovos mašinų šiuo metu naudojama NATO sąjungininkės Norvegijos kariuomenėje. Kokios „CV90“ galimybės ir ugnies galia? Kaip tampama kovos mašinos ekipažo, į pragarą lydinčio tankus „Leopard 2A4“, nariu? Visa tai – antrajame laidos „Kare kaip kare“ epizode.

Ši laida – pasakojimo apie NATO priešakinio bataliono Norvegijos kontingentą tęsinys. Pirmąją siužeto dalį „Kai karys už artilerijos pabūklus įtakingesnis: kovos mašinos Lietuvoje ir tankistės norvegės“ rasite čia.