Norvegijos milijonai – Lietuvai: mūšis su socialine nelygybe, smurtu už uždarų durų ir Astravo pavojais

Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas nėra Europos Sąjungos narės, tačiau su kitomis Senojo žemyno valstybėmis jas sieja daugiau nei tik dvišaliai verslo, politikos ar gynybos ryšiai. Šis trejetukas bendrijos narėms atseikėja masyvią paramą. Tarp paramos gavėjų – ir Lietuva, kurią iki 2024 m. iš fondų pasieks 117 milijonų eurų parama.

Bendros Europos ateities kūrimui

„Kalbame ne tik apie pinigus, bet ir dvišalių santykių tarp valstybių stiprinimą. Norvegijos parama – labai svarbus tiltų tarp Norvegijos ir Lietuvos bei kitų 15 bendrijos valstybių tiesimo įrankis“, – akcentuoja Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius Ole Terje Horpestadas.

2018 m. Lietuvoje lankantis Norvegijos kronprincui Haakonui ir kronprincesei Mette-Marit buvo pasirašytas naujausias susitarimas dėl paramos. Žygimanto Gedvilos nuotr.

Po padidinamuoju Norvegijos finansinių mechanizmų „EEA/Norway Grants“ stiklu – įvairios sritys. Pokyčiai orientuoti į aplinkosaugos, kultūros sritis, psichologinei sveikatai gerinti skirtus projektus, smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą jos aukoms, patobulinimus teisingumo bei nacionalinio saugumo srityje.

Sisteminis Lietuvos paveldo pokytis

Nauji galingi vėjai papūtė lietuviškojo kultūros paveldo objektų link – pradėtos iki šiol analogų neturėjusios nemokamos pastatų priežiūros konsultacijos ir prevencinės priežiūros darbai paveldo turėtojams.

Trejų metų trukmės projektą „FIXUS Mobilis“ galima drąsiai tituluoti paveldo objektų prevencinės priežiūros pionieriais Lietuvoje.

Erika Kielė (kairėje) ir Viltė Janušauskaitė. Romano Kielos nuotr.

„Labai trūko sisteminių pokyčių kultūros paveldo išsaugojimo srityje – ne tik edukacijų, bet ir praktinės pagalbos paveldo savininkams. „FIXUS Mobilis“ yra kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros sistema, kurią diegiame beveik dvejus metus. Iššūkis nemenkas, tad kiekviena diena – kupina įvairiausių nutikimų.

Siekis – sukurti ir Lietuvoje įdiegti prevencinės priežiūros sistemą, padedančią kultūros paveldo savininkams prižiūrėti turimus objektus“, – 15min pristato viena iš projekto „FIXUS Mobilis“ vadovių Erika Kielė.

Įprasta „FIXUS Mobilis“ komandos darbo diena. Asmeninio albumo nuotr.

Pasak chemijos mokslų daktarės E.Kielės, pagalbos ir konsultacijų, paaiškinant, kaip išspręsti atsirandančias problemas, kad nereikėtų brangių tvarkybos darbų, o ne tik nukreipimo pas tvarkybos specialistus, visuomet labai reikia:

„Dažnai savininkai netgi nežino, nuo ko pradėti, kurie pažeidimai turi būti tvarkomi pirmiausia, o kurie gali luktelti. Kiekvienam savininkui klausimų kyla daug ir įvairių, ir tai normalu. Vieną domina, gali jis savo name ar bute keisti stogo dangą, pertvaras, aukštingumus, krosnis, ar negali.

Kitiems rūpi finansavimo, kompensavimo mechanizmai, teisės aktai, tvarkantis savo kultūros paveldo objektą. Džiugina, kai, su komandomis atvykę į vietą, galime atlikti itin reikalingus prevencinės priežiūros darbus, kad objekto sveikata neblogėtų ir jis neprarastų pulso.“

Į nekilnojamųjų Kultūros vertybių registrą Lietuvoje yra įtraukta daugiau nei 20 000 kultūros paveldo objektų. Per metus „FIXUS Mobilis“ vykdoma atranka sulaukė 110 paraiškų, atrinko – 89, apžiūrėjo – jau 54 objektus.

„Iš skirtingų sričių specialistų suformuotos trys mobilios komandos. Jos važinėja po Lietuvą mikroautobusais-dirbtuvėmis, apžiūri statinius, tiria, teikia ataskaitas apie šių paveldo statinių būklę, atlieka smulkius priežiūros darbus, konsultuoja savininkus, valdytojus, naudotojus. Kiekvienam objektui parengiamas individualus prevencinės priežiūros kalendorinis planas“, – detalizuoja E.Kielė.

Bendradarbiavimas su norvegais: vienas lauke – ne karys

Vieni iš „FIXUS Mobilis“ pagrindinių partnerių – pilotinis Norvegijos projektas „Kirkevakta“ ir už Norvegijos teritorijų, bažnyčių ir kultūros paveldo valdymą atsakingos įstaigos.

Norvegijos ir Lietuvos paveldo sergėtojai. Asmeninio albumo nuotr.

„Kirkevakta“, išvertus iš norvegų kalbos, reiškia „Bažnyčios sargyba“ – jų veikla orientuota į sakralinės paskirties kultūros paveldo objektų priežiūrą, konstrukcinių trūkumų identifikavimą ir šalinimą, kad defektai netaptų dar didesne problema ir, žinoma, išlaidomis.

Skirtumas tas, kad mes neapsistojame ties bažnyčiomis. Etnosodybos, klėtys, svirnai, dvarai, malūnai, netgi pirtys – tvarkytis nori visi, nepriklausomai nuo objekto paskirties ar dydžio“, – pastebi E.Kielė.

Pažaislio kompleksas dalinai atnaujinas norvegų lėšomis. Eriko Ovčarenko nuotr.

Pasak novatoriškos paveldo objektų priežiūros sistemos atstovės, projekto metu sutikti partneriai iš Norvegijos tapo reikšmingu pastiprinimu.

„Kartu ruošėmės pilotiniams projektams, kartu vykome pas slovakus, olandus semtis patirties bei vieni pas kitus. Tai būtina, renkantis kryptį, kuria eiti. Vertinga iš praktinės pusės pamatyti, kaip skiriasi kad ir tie patys medžio darbai, nes kultūriškai vienos šalies žmonės turi specifinių žinių, kurių kiti neturi.

Paaiškėjo, kad tiek lietuvių, tiek norvegų iššūkiai ir džiaugsmai labai panašūs. Jautiesi ne vienas lauke karys, nepaisant to, kad projektus įgyvendini skirtingose šalyse“, – pasakojo kitų metų susitikimams su partneriais Norvegijoje besiruošianti E.Kielė.

Už uždarų Lietuvos šeimų durų kraujuoja opa

Nors Lietuvos visuomenė, regis, sparčiai sąmoningėja, to neatspindi smurto artimoje aplinkoje suvestinės. 2019 m. fiksuoti 53 075 pranešimai, o 2020 m. identifikuoti 58 553 šio tipo iškvietimai. Vis dėlto manoma, kad tikrąjį problemos mastą dėl didelio problemos latentiškumo sunku apskaičiuoti.

Kovos su smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje partneriai – Oslo policijos nuovada. 123RF.com nuotr.

Pandeminiais metais kovai su smurtiniu elgesiu už uždarų Lietuvos šeimų durų Policijos departamentas pradėjo ketverių metų trukmės projektą, skirtą apsaugoti smurto šeimoje ir dėl lyties aukoms. Šiai misijai numatyta per 3 mln. norvegų lėšų.

Patruliuos „virtualus patrulis“

Jos skiriamos pareigūnų įgūdžių ir kompetencijų stiprinimui, reaguojant į smurto artimoje aplinkoje įvykius bei atliekant ikiteisminius tyrimus. Reaguoti ruošiami NVO atstovai, vietos bendruomenės. Prie projekto dirba ir informacinių technologijų specialistų komanda, kurianti virtualų įrankį – rizikos asmenų valdymo sistemą. Pastaroji leistų identifikuoti smurto artimoje aplinkoje atvejus su didžiausia rizika pasikartoti, užtikrintų prevenciją ir aukų apsaugą.

Juodžiausiam Astravo scenarijui susiklosčius – moderni įspėjimo sistema

Praėjusiais metais 20 km iki Lietuvos valstybės sienos eksploatuoti pradėta Baltarusijos Respublikos Astravo atominė elektrinė (AE).

Nuogąstavimų šalies pašonėje kylanti jėgainė kelti pradėjo jau nuo statybų pradžios.

Astravo atominė elektrinė. „Scanpix“ nuotr.

„Sudėtinga pasakyti, kokia juodžiausio scenarijaus – avarijos Astravo AE – tikimybė, tačiau kaimyninės valstybės tokiam atvejui privalo būti pasiruošusios. Juolab, kad Vilnių ir Astravo jėgainę teskiria 45 kilometrai“, – akcentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.

Branduolinės ar radiologinės avarijos Baltarusijoje atveju svarbiausia būtų laiku perspėti gyventojus ir pasirūpinti jų saugumu. Tam tikslui šalyje norvegų finansuojamas Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas.

„Tai svarbu visai Lietuvos visuomenei, ypač – gyvenantiems netoli valstybės sienos su Baltarusija“, – teigia G.Sakalinskas.

7 mln. eurų vertės projektas finišo tiesiąją pasieks po dvejų metų. Apie galimą pavojų moderni 215 sirenų sistema pirmoji perspės 700 000 gyventojų turinčias 17 šalies savivaldybių, patenkančias į Astravo AE skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą, t. y. esančias iki 100 km spinduliu.

Apie branduolinį pavojų Lietuvos gyventojus perspės moderni sirenų sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuotr.

„Be dalinės gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimo, sakyčiau, vyksta visapusiškas pasiruošimas: susitikimai su partneriais Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybomis, pratybos ir jų planavimo konferencijos, rengiama metodinė medžiaga ir mokomieji filmai Lietuvos švietimo įstaigų pedagogams ir moksleiviams apie tai, kaip reikėtų reaguoti į avariją.

Numatomas vieningos ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės sistemos „VESVIS“ įdiegimas. Darbui su ja bus apmokyta 40 atsakingų institucijų darbuotojų“, – 15min vardija G.Sakalinskas.

Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju gyventojus informuos ir atnaujinta LT72 svetainė.