Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 20d. 19:02

15min paaiškina: kokiais būdais Rusija bando daryti įtaką Lietuvai

Viačeslavas Titovas, Anatolijus Ivanovas, Valerijus Ivanovas, Algirdas Paleckis
Donato Gvildžio iliustracija / Viačeslavas Titovas, Anatolijus Ivanovas, Valerijus Ivanovas, Algirdas Paleckis

Šią savaitę Lietuvos pareigūnai pranešė apie plataus masto šnipinėjimo bylą, kurioje buvo suimtas politikas Algirdas Paleckis. Tai susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, bet pareigūnai detalių neatskleidžia. 15min išskyrė svarbiausias priemones, kurias Rusija naudoja nematomame žvalgybų ir įtakų kare.

Antradienio rytą Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas savo feisbuke paskelbė, kad į jo buto duris beldžiasi trys jauni vyrai ir mergina. „Greičiausiai jie iš Valstybės saugumo departamento“, – svarstė V.Ivanovas. Ir jis buvo teisus.

Buvęs sovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V.Ivanovas buvo sulaikytas dėl galimai neteisėto ginklo laikymo ir apklaustas šnipinėjimo byloje. Trečiadienį jis buvo paleistas ir gyrėsi, kad jo stresą numalšino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, net pasiūlęs konjako.

Šioje byloje suimtas ir kitas garsus prokremliškas aktyvistas Algirdas Paleckis. Jis įtariamas šnipinėjimu Rusijai.

„Kaip paaiškėjo, kad su Lietuvos politine sistema siejami asmenys turėjo kėslų, palankių Rusijai. Šis atvejis tik patvirtina Lietuvos žvalgybos grėsmių vertinime išsakytus teiginius, kad Rusija ir toliau siekia daryti įtaką vidaus politikos procesams“, – trečiadienį sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

„Scanpix“ nuotr./Valerijus Ivanovas
„Scanpix“ nuotr./Valerijus Ivanovas

Šis įvykis priminė, kad Maskva kariauja nematomą karą, kurio pagrindinis tikslas – daryti įtaką Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. 15min primena, kokiais būdais Rusija siekia savo tikslų.

Galima suskaičiuoti dešimtis poveikio priemonių, – nuo ekonominių sankcijų iki švietimo programų, – tačiau šiame tekste aptariame 6 svarbiausius Rusijos veikimo Lietuvoje būdus: informacinį karą, aktyvistus, šnipinėjimą, signalų žvalgybą, kibernetinį karą ir įtaką politikams.

Ši publikacija parengta remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių vertinimais, viešomis publikacijomis, įvykiais ir ekspertų pasisakymais. Jos tikslas – parodyti Rusijos veikimo Lietuvoje mastą.


Informacinis karas

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Plakatas prieš Rusijos propagandą
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Plakatas prieš Rusijos propagandą

Rusijos gynybos ministerija ir karininkai oficialiai deklaruoja, kad informacinės poveikio priemonės yra vienas iš jų karybos metodų. Tai taikoma Baltijos šalyse ir kitose šalia Rusijos esančiose valstybėse.

Galima sakyti, kad Rusijos vykdomu informaciniu karu Lietuvoje susidomėta įstojus į NATO. Tačiau rimčiau šis reiškinys imtas analizuoti apie 2011-uosius, kai buvo įkurtas Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Šio padalinio uždavinys – identifikuoti prokremliškos propagandos apraiškas ir dekonstruoti priešiškas žinutes.

Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė teigia, kad šiemet pagrindiniai Rusijos propagandos taikiniai buvo šie:

  • Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje;
  • Lietuvos gynyba: kariuomenė, finansavimo didinimas, įsigijimai, pratybos, kibernetinio saugumo stiprinimas;
  • Lietuvos istorija: partizanų diskreditavimas, dezinformacijos apie juos sklaida, sovietų okupacijos neigimas, 1991-ųjų Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvą menkinimas;
  • Lietuvos valstybingumas: menkinama pati valstybės idėja, jos istorinio atsikūrimo ir egzistavimo pagrįstumas, bandoma Lietuvą piešti kaip nepavykusią valstybę;
  • Lietuvos prezidentė;
  • Lietuvos vidaus ir užsienio politika;
  • Lietuvos energetinis saugumas.

„Šių tikslų buvo siekiama skirtingais metodais. Pavyzdžiui, manipuliuojama faktais, istorinėmis žiniomis, statistikos duomenimis. Taip pat kuriamas dezinformacijos ir netikrų naujienų srautas internetinėje erdvėje, netgi vykdyti kibernetiniai įsilaužimai. Naudotas ir diskreditavimo metodas. Bandyta diskredituoti tiek mūsų valstybingumą, tiek atskiras institucijas, politikus, istorines asmenybes“, – 15min sakė A.Ūsienė.

Visų šių tikslų siekiama per skirtingus informacijos kanalus. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia nemažai internetinių puslapių, kurių skleidžiamos žinios sutampa su prokremliška propaganda. To pavyzdžiais galėtų būti tokie kanalai kaip ldiena.lt, ekspertai.eu, bukimevieningi.lt ir panašūs.

Ekspertai sako, kad plečiantis socialinei žiniasklaidai, ten daugėja ir prokremliškos propagandos. Ši tendencija Lietuvoje pastebėta apie 2015-uosius, taigi – gerokai prieš JAV prezidento rinkimus, kai apie tai buvo prabilta pasauliniu mastu.

Prieš kelerius metus 15min žurnalistinis tyrimas atskleidė, kaip veikia prokremlišką propagandą skleidžiantys feisbuke. Paaiškėjo, kad Lietuvos pilietis Radoslavas Danovskis sukūrė feisbuko puslapių tinklą. Pradžioje tie puslapiai buvo neutralūs, pavyzdžiui, rašantys apie kiną ir kitas pramogas. Tačiau ilgainiui jie ėmė transliuoti prokremliškas žinutes.

Šis propagandinis paveikslėlis buvo publikuotas „Facebook“ puslapyje „TOP 10 filmų klaidų“.
Šis propagandinis paveikslėlis buvo publikuotas „Facebook“ puslapyje „TOP 10 filmų klaidų“.

Taip pat Lietuvoje prokremlišką propagandą skleidžia Rusijos žiniasklaidos kanalai: sputniknews.lt, baltnews.lt, rubaltic.ru. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas, kuriame dalyvavo ir 15min reporteriai, atskleidė, kad prokremliška žiniasklaida gauna pinigus ir nurodymus iš Maskvos.

Propaganda taip pat skleidžiama per literatūrą rusų kalba, istorijos vadovėlius, filmus, komentarus po straipsniais internete, socialiniuose tinkluose.


Prokremliški aktyvistai

Ekrano kopija/Viačeslavas Titovas
Ekrano kopija/Viačeslavas Titovas

Rusijai naudingų žinučių sklaida yra tiesiogiai susijusi su Lietuvoje veikiančiais prokremliškais aktyvistais. Jie reiškiasi ne tik interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose, bet ir rengia mitingus.

Pavyzdžiui, 2014-aisiais prokremliškas aktyvistas Karlis Bilansas organizavo protesto akciją prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, per kurią išreiškė palaikymą Rusijos remiamiems separatistams ir pasmerkė oficialią valstybės poziciją dėl Ukrainos.

Kitas pavyzdys: 2015-aisiais grupė prokremliškų aktyvistų surengė protesto akciją prie JAV ambasados Vilniuje, per kurią išreiškė nepasitenkinimą NATO pajėgų buvimu Lietuvoje.

Nėra tikslaus skaičiaus, kiek prokremliškų organizacijų ir aktyvistų veikia Lietuvoje, bet stebint viešąją erdvę susidaro įspūdis, kad tokių žmonių gali būti kelios dešimtys.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žilvinas Razminas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žilvinas Razminas

Prieš kelerius metus 15min vykdytas tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad su Kremliumi gali būti siejamos šios Lietuvoje registruotos organizacijos: Nepriklausomas žmogaus teisių centras, Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimų centras, asociacijos „Užmiršti kareiviai“, „Karas ir taika“, Pasaulis be nacizmo“.

Tada žurnalistinis tyrimas taip pat parodė, kad aktyvistai dažnai išregistruoja savo įstaigas ir steigia naujas, todėl jų skaičius ir pavadinimai nuolat kinta. Dalis šių organizacijų gavo finansinę paramą iš Kremliui pavaldaus fondo „Pravfond“.

Apie prokremliškus aktyvistus ir jų organizacijas ne kartą skelbta VSD bei AOTD grėsmių vertinime. Dalis šių žmonių buvo atsidūrę ir teisiamųjų suole.

Pavyzdžiui, 2014 metais teisėsauga dėl antivalstybinės veiklos sulaikė su prokremliškomis idėjomis siejamus Žilviną Razminą, Giedrių Grabauską, Olegą Titorenką (pirmieji du galiausiai išteisinti). Dėl neapykantos skleidimo buvo nuteistas prokremliškomis idėjomis garsėjančio susivienijimo „Būkime vieningi“ lyderis Vaidas Lekstutis.

Teisėsaugos akiratyje atsidūrė ir Klaipėdoje veikiantis prokremliškas aktyvistas Viačeslavas Titovas, niekinęs partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Spėjama, kad ši istorija gali būti susijusi ir su dabar paviešinta šnipinėjimo byla. Portalas lrytas.lt rašė, kad V.Titovo kompiuteryje pareigūnai rado ir atkūrė susirašinėjimus su Rusijos atstovais.


Šnipinėjimas

Linos Šlipavičiūtės piešinys/Sergejus Pušinas ir Sergejus Moisejenka
Linos Šlipavičiūtės piešinys/Sergejus Pušinas ir Sergejus Moisejenka

Šiame tekste aptartos Rusijos įtakos priemonės – informacinis karas ir prokremliški aktyvistai – dažnai yra susiję. Tačiau iki Algirdo Paleckio sulaikymo šnipinėjimas buvo tarsi atskiras nematomo karo ginklas.

Bene pirmoji ryški šnipinėjimo istorija nuskambėjo 2014-aisiais, kai kontržvalgybos pareigūnai išaiškino KGB karininką Sergejų Kurilenką, kuris Lietuvoje buvo užverbavęs du asmenis – Oro navigacijos darbuotoją Romualdą Lipskį ir kariuomenės paramediką Andrejų Ošurkovą. Pastarasis buvo infiltruotas – pagal KGB kuratoriaus suformuluotą užduotį savanoriškai įstojo į Lietuvos kariuomenę.

Tais pačiais metais iš Lietuvos buvo išsiųstas Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas. Paaiškėjo, kad jis yra Rusijos užsienio žvalgybos SVR karininkas.

2014-aisiais AOTD kontržvalgyba baigė tyrimą dėl Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapitono Sergejaus Pušino, kuris buvo užverbuotas Rusijos karinės žvalgybos GRU pulkininko Sergejaus Moisejenkos. 15min šią dramatišką ir sudėtingą istoriją aprašė specialiame projekte – skaitykite čia.

2015-aisiais sulaikytas FSB karininkas Nikolajus Filipčenka. Jis bandė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūną, saugojusį prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nikolaj Filipčenko
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nikolaj Filipčenko

Būta ir kitokios informacijos apie Rusijos žvalgybos veiklą Lietuvoje. Pavyzdžiui, pernai VSD ir AOTD grėsmių vertinime buvo publikuota neįvardinto asmens nuotrauka. Lietuvos pareigūnai skelbė, kad jis – Rusijos SVR karininkas, renkantis informaciją viešuose renginiuose Vilniuje.

Kitas pavyzdys: prieš kelerius metus 15min skelbė pasakojimą apie tai, kad Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat bando verbuoti Lietuvos pasienio pareigūnus, važiuojančius į Rusiją ar Baltarusiją įsigyti pigesnių prekių.

2017-aisiais VSD ir AOTD paskelbė, kad FSB pareigūnas Sergejus Kulešovas aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Karaliaučiaus sritį.

Svarbu pabrėžti, kad Rusijos žvalgybą domina ne tik asmenys, turintys prieigą prie slaptos informacijos. VSD ir AOTD grėsmių vertinime ne kartą buvo skelbiama, kad Rusijos žvalgybos taikiniu gali būti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tarkime, perspektyvūs studentai, žurnalistai, eiliniai valstybės tarnautojai ir panašiai.


Signalų žvalgyba

„Twitter“ nuotr./Rusijos mokslų akademijos Širšovo okeanologijos instituto laivas „Akademik Nikolaj Starkhov“
„Twitter“ nuotr./Rusijos mokslų akademijos Širšovo okeanologijos instituto laivas „Akademik Nikolaj Starkhov“

Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Rusija mūsų šalyje vykdo ir signalų žvalgybą. Tai daroma pasitelkus stacionarius prietaisus ir mobiliąsias platformas. Signalų žvalgyba vykdoma iš Kaliningrado srities, iš Rusijos diplomatinės tarnybos pastatų Lietuvoje ir net iš Baltijos jūros.

Pavyzdžiui, 2016-aisiais Kaliningrade dislokuoti radioelektroninės kovos padaliniai vykdė trikdžių skleidimą prieš užsienio šalių karinius orlaivius. Yra duomenų, kad buvo vykdomas sistemingas NATO pilotų pasiklausymas ir jų naudojamų dažnių slopinimas.

Prieš kelerius metus VSD ir AOTD grėsmių vertinime aprašomas signalų žvalgybos atvejis, kai 2016-aisiais Rusijos mokslų akademijos Širšovo okeanologijos instituto laivas „Akademik Nikolaj Starkhov“ paprašė leidimo Lietuvos vandenyse atlikti mokslinius tyrimus.

Kaip tik toje Baltijos jūros teritorijoje driekiasi „NordBalt“ elektros kabelis. Lietuvos žvalgyba spėjo, kad būtent jis buvo tikroji žygio priežastis.


Kibernetinis karas

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pratybos"GIntarinė migla 2018" ir "Kibernernetinis skydas 2018"
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pratybos"GIntarinė migla 2018" ir "Kibernernetinis skydas 2018"

Apie kibernetinio saugumo problemas Lietuvos valstybės institucijose buvo žinoma jau gerą dešimtmetį, tačiau viešai apie tai imta kalbėti 2013-aisiais, kai naujienų portalas delfi.lt patyrė plataus masto kibernetinę ataką.

Nuo to laiko Lietuvoje buvo įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, žiniasklaidos priemonės ėmėsi bendrai stiprinti saugumą šioje srityje. Tačiau Lietuvoje kasmet pranešama apie vadinamąsias DDoS atakas ir kitokias susijusias problemas.

Pavyzdžiui, 2016-ųjų balandžio 9-21 dienomis Kremliaus programišiai vykdė plataus masto DDoS ataką prieš Lietuvos valstybės institucijas: Seimą, Vyriausybę, prezidentūrą, Krašto apsaugos ministeriją, VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Užsienio reikalų ministeriją ir kitas.

Kitas pavyzdys, Rusijos programišių grupuotė „Sofacy“ bandė pavogti Lietuvos politikų kompiuteriuose laikomą informaciją.

„Su Rusija siejama grupuotė 2016 metais tiksliniais kibernetinio šnipinėjimo objektais pasirinko dalį Lietuvos Seimo narių, – rašoma ataskaitoje. – Panaudodami spear phishing metodą programišiai siekė užkrėsti Seimo narių naudojamus kompiuterius kenkėjiška programine įranga ir perimti juose laikomą informaciją.“

Politikai gavo elektroninius laiškus su nuorodomis į populiarius internetinius puslapius. Atsidarę nuorodas jie būdavo nukreipiami į programišių sukurtus netikrus puslapius, kurie išoriškai nesiskirdavo nuo originaliųjų – skirdavosi tik jų adresas. Taip buvo bandoma apkrėsti politikų kompiuterius ir pavogti duomenis.

Lietuvos žvalgyba prognozuoja, kad artimiausiu metu Rusijos programišiai dar aktyviau vykdys skaitmeninį šnipinėjimą ir kibernetines atakas prieš mūsų valstybės skaitmeninę infrastruktūrą.


Įtaka politikams

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Bastys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Bastys

Seimo nario Mindaugo Basčio istorija rodo, kad Rusijos specialiosios tarnybos ieško būdų užmegzti ryšius su Lietuvos politinio elito atstovais. Konstitucinis Teismas pripažino, kad M.Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis buvo įtariamas ir nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, bet per apkaltos procesą šie įtarimai nebuvo įrodyti.

Nepriklausomybės akto signatarė Kazimira Prunskienė irgi buvo įtariama sąmoningai bendradarbiavusi su sovietiniu KGB. Skirtingi teismai šioje istorijoje priėmė skirtingus sprendimus.

Nors viešojoje erdvėje nuolat daromos prielaidos apie galimus politikų ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, bet M.Bastys kol kas yra vienintelis, kurio bendravimas buvo įrodytas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min