Sėdėti ant drėgno bambukinio suolo upės pakrantėje, kur oras toks tirštas nuo džiunglių garų ir pirmykščių kvapų, jog, atrodo, jį galėtum pjaustyti peiliu ir pasiduoti laukiniam gyvūnijos koncertui – tai patirtis, kurios neįmanoma surežisuoti. Borneo yra būtent tas dar neatrastas, pavojingai gražus kampelis, apie kurį rašau pusbalsiu, bijodama išduoti paslaptį ir akimirksniu sugriauti tą trapų, magišką neliestos žemės pojūtį. Štai ką turite žinoti apie šią salą, kol jos dar neužplūdo masinis turizmas.