Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
„Esame nuolat atakuojami vaizdais“, – Vilniaus knygų mugėje teigė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Diskusijoje apie žodžio laisvės ribas ji kartu su britų žurnalistu Edwardu Lucasu ir vertėju Siarhej Šupa diskutavo apie tai, kaip (iš)gyventi pasaulyje vykstančią kovą dėl žmonių sąmonių, mąstymo bei veikimo modelių. Šį procesą jie pavadino „kognityviniu karu“ (angl. cognitive warfare).
Vilniaus knygų mugėje su jaunimo atstovais diskutavęs istorikas ir žurnalistas Tomas Vaitelė savo pasakojimais priminė, kokie buvo tie 90-ieji. Apie šį laikotarpį pastaraisiais metais daug kalbama – kodėl būtent dabar prisimenami 90-ieji? Istorikas tam turi paaiškinimą.
Šioje Vilniaus knygų mugėje nemažai dėmesio skiriama dirbtiniam intelektui, tam, kaip ugdyti kritinį mąstymą, informacinį atsparumą. Viena iš šiai temai skirtų diskusijų, pavadinta „Geras klausimas ieško žmogaus. Kaip ugdyti vaikų smalsumą, kritinį mąstymą, atsakomybę DI laikais?“, vyko šeštadienį.
12 knygą Vilniaus knygų mugėje pristačiusi Havajuose gyvenanti rašytoja Vaiva Rykštaitė atsakė kritikams, kuriems užkliuvo jos knyga „Mama namuose. Trys valandos iš rytojaus“. Su skaitytojais nuotoliniu būdu bendravusi autorė kalbėjo, kad ši jos knyga tarsi atskleidė JAV ir Lietuvos skirtumus.
Šeštadienį Knygų mugėje vyko diskusija, skirta aptarti sovietmečio vertimų paveldą – kokias knygas anuomet skaitėme ir kaip jas skaitome šiandien. Pokalbio pretekstu tapo VU mokslininkų išleista straipsnių rinktinė „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990“, kurioje nagrinėjama sovietmečiu suformuotas užsienio grožinės literatūros kanonas bei vertimų cenzūros praktikos.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai išrinko kūrybiškiausią 2025 metų knygą.
Vilniaus knygų mugė įsibėgėja – 15min pasidomėjo, kokios šiemet perkamiausios mugės knygos ir kokias skaitymo tendencijas pastebi leidėjai.
Vilniaus knygų mugė įpusėja, organizatoriai kviečia į „pasimatymų šeštadienį“. 15 min žurnalistai – Gediminas Kajėnas, Audrius Ožalas, Kristina Tamelytė – dalijasi savo rekomendacijomis: kokių renginių nepraleisti? Į kokias knygas atkreipti dėmesį?
XIX amžiuje Vilnius peržengė nusistovėjusias geografines ribas ir ėmė plėstis. Viena iš šio lūžio liudininkių – Didžioji Pohulianka – šiandien žinoma kaip Jono Basanavičiaus gatvė. Naujoje istorikių Aelitos Ambrulevičiūtės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knygoje gatvė tampa urbanizacijos proceso atspindžiu: atsiranda modernūs inžineriniai sprendimai, elektra ir vonios, formuojasi naujos socialinės hierarchijos, o okupacija brutaliai nutraukia ankstesnį miesto ritmą.
04:38
„Kardiologiniu požiūriu, labai saugi knyga“, – šypsodamasis apie rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Valdo Papievio naujausią romaną „Ankančiam pasauly“ kalbėjo kardiologas Raimondas Kubilius. Tuo metu pats autorius atskleidė, kaip gimė knyga, kurios žanras – diskutuotinas.
Šiaulių kultūros centre šeštadienį vyks respublikinė liaudiškų šokių šventė „Sukasi laikas, sukasi šokis“.
„Aš taip norėjau dvasingo susitikimo su skaitytojais, o išėjo kaip visada“, – penktadienį Vilniaus knygų mugėje sakė rašytojas, poetas Sigitas Parulskis, čia pristatęs savo naują eilėraščių knygą „Voras tarp tavo lūpų“ (išleido leidykla „Tyto alba“).
06:06
Prieš pat Knygų mugę pasirodžiusioje istoriko Antano Terlecko knygoje „Šiferio byla“ nagrinėjama iki šiol menkai tyrinėta Lietuvos kolektyvizacijos istorija pokario metais. Nors visuomenėje iki šiol tebesklando sparnuota frazė „Landsbergis sugriovė kolūkius“, tačiau ji atskleidžia ne tiek istorinę tiesą, kiek brutalios kolektyvizacijos pasekmes, kurios yra jaučiamos iki šiol.
Mokytojas, istorikas Algis Bitautas naująja knyga „Atminties karai“ siekė apžvelgti įvairiausius ginčus bei debatus, kurie Lietuvos visuomenę skaldo: pradedant Petro Cvirkos paminklu ir baigiant klausimu apie tai, kaip derėtų vertinti poetę Salomėją Nėrį. Tiesą, autorius teigia, jog norėjo parodyti šių debatų ir mūsų kalbėjimo apie šias temas daugiaprasmiškumą.
Penktadienį Knygų mugėje istorikas Marius Ėmužis pristatė intriguojančią ir nemažo visuomenės dėmesio sulaukusią knygą „Šeimininkas ir jo dvariškiai“, kurioje nagrinėja politinę pirmojo okupuotos Lietuvos vadovo Antano Sniečkaus biografiją bei aplinką, padėjusią jam išlikti valdžioje net 33 metus.
05:09
Literatūrologės Viktorijos Daujotytės išminties aforizmų knygos „Trumpės“ ir romano „Toks paprastas“ pristatyme pati autorė, deja, negalėjo dalyvauti – sušlubavo jos sveikata, tačiau profesorės knygas pristatė jos mokiniai ir bendražygiai – istorikas Darius Kuolys, menotyrininkė Laima Kreivytė ir poetė Giedrė Kazlauskaitė.
11:30
„Norėjome nupjauti sovietinę bambagyslę“, – Vilniaus knygų mugėje teigė parodų kuratorė ir knygos „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ viena iš sudarytojų Auksė Petrulienė. Ši knyga – Kauno paveikslų galerijoje eksponuotos parodos tuo pačiu pavadinimu tąsa. Pagrindinė knygos intriga ir klausimas: kaip galima žvelgti į vaikystę, įprastai laikomą šviesiu dalyku, kaip sugniaužtą sovietinės ideologijos rėmų ir represinės struktūros?
„Nepaisant to, kad sovietinė valdžia įvairiais būdais kovojo su religija, tačiau žmonės ir tada ieškojo dvasingumo bei mokymų, kurie jiems padėtų atsakyti į svarbius gyvenimo klausimus. Jie ieškojo alternatyvių kelių, kuriuos rado savilaidoje ar per skirtingus žmones. Tai rodo, kad net ir tamsiais laikais žmonės randa išeičių“, – teigia viena monografijos „Alternatyvus religingumas sovietinėje Lietuvoje: bendruomeniškumo formų kaita“ autorė, religijotyrininkė Aušra Pažėraitė.
Šįkart „Bonus Animus“ leidyklos stende mugės lankytojų laukia trys naujos knygos, rašoma „Bonus Animus“ pranešime žiniasklaidai.
Pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną, ketvirtadienį, Kultūros ministerija apdovanojo kasmetinio Knygos meno konkurso nugalėtojus – knygų dailininkus, maketuotojus, iliustratorius, leidėjus ir spaustuvininkus, penktadienį pranešė ministerija.