Lietuvos kinematografininkų sąjungoje įkurtas „Lietuvos kino klubas“ ketvirtadienį pradeda „5-os dienos festivalį“, kurio metu kiekvieno mėnesio 5 dieną visoje Lietuvoje režisieriai pristatys savo kurtus filmus.
Kadaise ribų negalėjau pakęsti. 1977 metais leidykla „Vaga“ išleido mano pirmąją knygą, apsakymų rinkinį „Pasaulis be ribų“. Pavadinimas nebuvo atsitiktinis. Nekenčiau visų apribojimų: sienų, ežių, tvorų, rėmų, suvaržymų, proto bukumo, normų, draudimų, tabu, reglamentų, taisyklių, standartų.
Kovo 13 d., 18 val., M.K.Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11) įvyks išskirtinis vakaras „Vertingas gyvenimas“, skirtas paminėti vienos iškiliausių XX a. Lietuvos moterų – Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės – 140-ąsias gimimo metines, praneša M.K.Čiurlionio namai.
Lietuvos kultūros taryba tęsia ciklą „Kuriančios savivaldybės“, kurio tikslas – analitiškai įvertinti regionų kultūrinę ekosistemą ir detaliai pristatyti kūrėjus bei organizacijas, užtikrinančius kultūrinių veiklų įvairovę.
„Ši paroda apie dvasinę būseną. Už kiekvieno paveikslo slepiasi istorija, asmeniškai išgyventa ir vietoje dienoraščio suguldyta į drobę“, – savo ekspozicijos „Kai aš sėdėjau prie upės verkdama“ pasirinkimo motyvus, susijusius su emocijomis apibūdina menininkė Lilija Valatkienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Praėjusių metų pradžioje pasikeitus strateginio tarptautinių festivalių finansavimo tvarkai, Vilniaus miesto savivaldybė pristato apibendrintus pirmojo sezono rezultatus. Finansavimą atviro konkurso būdu užsitikrinę kūrėjai pernai vilniečius ir miesto svečius kvietė į daugiau nei 700 renginių visais metų laikais, kartu augo siūlomų kultūrinių patirčių įvairovė bei prieinamumas.
Tai istorija, kuri visame pasaulyje įžiebė moterų įniršį ir kartu stiprią atjautą. Po sukrečiančio teismo proceso, padariusio įtaką Prancūzijos teisėsaugai ir visuomenės požiūriui į prievartą, Gisèle Pelicot prabyla savo atsiminimų knygoje „Odė gyvenimui. Mums neturi būti gėda“ (išleido „Baltos lankos“, iš prancūzų klb. vertė Erika Sabaliauskaitė, redaktorė Dovilė Bučelienė).
Amsterdamo „Rijksmuseum“ pirmadienį pranešė atradęs naują Rembrandto paveikslą: muziejus pasitelkė pažangias skenavimo technologijas ir stilistinę analizę, kad patvirtintų, jog jį sukūrė olandų meistras.
„Ambicija yra nesveikai didelė, bet tikiu tuo, ką mes darome ir man tas tikėjimas padeda save stumti vis toliau“, – pasakoja grupės „Galèra“ lyderis, būgnininkas ir vokalistas Rokas Raibis, besiruošiantis pristatyti naująjį grupės albumą „Garsu“.
Eidamas 87-uosius metus mirė žinomas grafikas, Pakruojo krašto garbės pilietis Romualdas Čarna. Šią žinią savo „Facebook“ paskyroje pranešė Pakruojo rajono meras Saulius Margis.
Kovo 13 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Ernesto Žvaigždino tapybos paroda „Požiūris“ apvainikuoja dailininko jubiliejinių parodų ciklą.
Vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, įvertinti didžiuosiuose pasaulio festivaliuose – nuo Karlovi Varų iki Toronto. Šiemet kovo 9–22 dienomis vyksiantis „Kino pavasaris“ kviečia į bene gausiausią visų laikų lietuviško kino programą, kurioje Lietuvos režisieriai ir prodiuseriai pristatys net 9 ilgametražes ir 7 trumpo metro nacionalines premjeras, praneša „Kino pavasaris“
Praėjus 5 mėnesiams po spalio 5 dienos kino festivalio, Lietuvos kinematografininkų sąjungoje susikūręs „Lietuvos kino klubas“ skelbia organizuojantis „5-os dienos festivalį“. Šis kino festivalis visoje Lietuvoje vyks ištisus metus, kiekvieno mėnesio 5 dieną, pradedant nuo kovo 5 dienos, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Kaune antradienį prasideda tarptautinė mokslinė konferencija „Džiazo dabartis ir ateities perspektyvos Lietuvoje, Europos ir pasaulio erdvėje: dabar ir prieš 20 metų“, skirta diskusijai apie džiazo raidą, švietimo pokyčius, technologijų įtaką ir ateities kryptis.
Amerikiečių atlikėja, avangardinės muzikos kūrėja Laurie Anderson nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios kirto ribas – eksperimentuodama, ieškodama naujų garsų ir instrumentų ji kuria labai savitus muzikinius pasaulius. Tačiau visų pirma ji yra istorijų pasakotoja. Hipnotizuojančiu balsu pasakojanti apie šio pasaulio grožį ir siaubą, technologinį šaltį ir svajones išgirsti tai, kas tik nujaučiama.
„Gyvenimas yra paprastas – ir kartu visiškai nesuvokiamas“, – sako Nobelio premijos laureatas, norvegų rašytojas Jonas Fosse‘ė. Ir šie žodžiai būtent tokie, kokių ir tikėtumeisi iš J. Fosse‘ės, kurio kūryba galėtų būti apibūdinta kaip sunkiai nusakoma, persmelkta nežinios jausmo ir egzistencinių apmąstymų.
„Man laisvas žodis – gebėjimas prisiimti atsakomybę už tai, ką sakai“, – kalbėjo reperis Pijus Opera, penktadienį Vilniaus knygų mugės Jaunimo taške dalyvavęs diskusijoje apie žodžio laisvę ir lietuviško repo kultūrą.
Nyderlandų ambasadoriaus Jacko Twisso Quarleso van Uffordo bibliotekoje gausu knygų apie Vilnių, versdamas jų puslapius jis sako pajutęs sostinės daugiasluoksniškumą – nuo Irenos Vaišvilaitės „Pasivaikščiojimų po krikščioniškąjį Vilnių“ iki Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų apie šį paslaptingą, baziliskišką, magišką miestą „Vilnius. Wilno. Vilna“ ir Justino Žilinsko bei Povilo Vincento Jankūno „Atgal į Vilnių“.