Elektrėnų kaminai – netrukus istorija tapsiantis simbolis

Važiuodamas automobiliu iš Kauno į Vilnių ar atvirkščiai, dažnas išvydęs horizonte tris kaminus pagalvoja – jau įveikta pusė kelio. 

Beveik šešis dešimtmečius stovintys kaminai tapo savotišku akį traukiančiu simboliu. Iš tiesų, jie yra ne tik simbolis, bet ir priežastis, kodėl pusiaukelėje tarp dviejų didmiesčių iškilo visas miestas – Elektrėnai.

Šiandien Elektrėnų pašonėje esantis Elektrėnų kompleksas yra viena iš „Ignitis gamybos“ valdomų elektrinių, gaminantis elektros ir šilumos energiją bei teikiantis elektros energetikos sistemines paslaugas – tretinį aktyviosios galios rezervą bei izoliuoto tinklo darbo paslaugą, skirtą įtampų valdymui 330 kV tinkle.

Lietuvos elektrinės istorija prasidėjo 1959 metais vasario 16 dieną. Tą dieną Lietuvos TSR Ministrų Taryba sudarė valstybinę komisiją, kuriai įpareigojo rasti vietą naujai šiluminei elektrinei statyti. 

Atsižvelgiant į ekonominius skaičiavimus buvo parinkta pusiaukelė tarp Vilniaus ir Kauno, to meto Perkūnkiemio kaime.

Perkūnkiemio kaime buvo 12 sodybų. Dabar šioje vietoje teka „šiltasis“ kanalas.

Kas tai yra? 

Perkaitimams reguliuoti reikalingas vanduo. Užtvenkus upę susiformavo Elektrėnų marios, o komplekso pašonėje atsirado du kanalai – „šaltasis“ ir „šiltasis“. 

Vienu jų į elektrinę patenka šaltas vanduo, į kitą išteka jau panaudotas, aušinant įrenginius, pastarasis ir vadinamas „šiltuoju“.

Elektrinės projektuotojai nuodugniai tyrinėjo būsimos elektrinės vietą. 

Prasidedant statybos darbams buvo įrengta laikina gyvenvietė.

Iškasta dauba elektrinės pamatams lieti. Antrame plane matoma laikinoji gyvenvietė.

Prasidėjo didžiosios statybos.

Naujai statoma elektrinė pagal galingumą turėjo atstoti net 20 Kauno hidroelektrinių. Tuo metu tai buvo analogų neturintis projektas.

Elektrinės statytojai prisiminimuose dalijasi apie tai, kad kažkas iš kolegų buvo suskaičiavę, jog statybose panaudota tiek įvairių vamzdžių, kad visus juos ištiesus ir sujungus į vieną būtų galima pasiekti mėnulį.

Statybose dirbę žmonės įamžinti nuotraukose.

Šiandien Elektrėnų kompleksas yra didžiausia šalies jėgainė, jungianti rezervinę elektrinę, kombinuoto ciklo bloką, biokuro ir garo katilines. Gamina elektros ir šilumos energiją bei teikia elektros tinklo sistemines paslaugas.

Pamenate tuos tris kaminus? Netrukus du bus išardyti, liks tik vienas. Bus demontuoti žemesnis ir vidurinis kaminai, nes jau išardyti senieji nebenaudojami blokai, iš kurių per tuos kaminus buvo išmetami dūmai. O kol jie stovi, pasižvalgykime, kas yra elektrinės viduje.

Elektrinė sukonstruota blokiniu principu: garo katilas, garo turbina, generatorius, transformatorius. Kiekvienas blokas – lyg atskira elektrinė. Tokių energetinių blokų senojoje elektrinėje buvo aštuoni. 

Pirmieji 6 elektrinės blokai savo pareigą jau atliko ir buvo išardyti, o 7 ir 8 ir šiandien teikia šalies energetiniam saugumui užtikrinti būtiną tretinio rezervo ir izoliuoto tinklo darbo paslaugą. Elektrėnų komplekso 7 ir 8 blokai būtų aktyvuojami per 12 valandų kilus rimtiems sutrikimams šalies elektros sistemoje ir kartu su kitais „Ignitis gamybos“ valdomais pajėgumais užtikrintų, kad Lietuvos verslas bei gyventojai to netgi nepajaustų.

Viskas viename didžiuliame pastate, kurio ilgis siekia apie pusę kilometro. Jo viduje šiuo metu tvarkingai surūšiuotos išardytų agregatų dalys. 

Regis, daug metalo laužo, tačiau neapsigaukite. Didžioji dalis šių dalių laukia savo pirkėjų. Kelios dešimtys tokių elektrinių ir šiuo metu veikia Rytuose. Būtent jos yra pagrindinės atsarginių dalių pirkėjos. Kartais labiau apsimoka ne remontuoti, o sulūžusią dalį pakeisti kita. 

Čia sukrauti garo turbinos rotoriai, jie taip pat laukia savo pirkėjų.

Įdomi detalė ta, kad didžiojo cilindro mentelių galų sukimosi greitis prilygsta kulkos skriejimo greičiui, o temperatūra turbinoje siekia apie 500 laipsnių.

 

Ilgamečiai elektrinės darbuotojai su pasididžiavimu prisimena ir visiems rodo vieną detalę, kuri sovietiniais metais be galo erzindavo tuometinius Sovietų Sąjungos valdininkus. 

Lietuviai, statydami elektrinę, „atsitiktinai“ suderino spalvas, todėl per visą elektrinės mašinų salę driekiasi trispalvės motyvais išdažytas tiltinių kranų kontaktinis tinklas.

O tai yra garo turbina. Į ją patenka garas, kuris yra gaminamas iš išvalyto vandens. Beje, vanduo yra švaresnis už vaistinėse parduodamą distiliuotą vandenį. 

Garas tiek įkaitinamas ir suslegiamas, kad tampa labiau panašus į nematomas milžinišką energiją turinčias dujas. 

Ši didžiulė mašina, iš tolo primenanti traukinio lokomotyvą, sveria 123 tonas. Garo turbina suka generatorių, o jis gamina elektrą. 

Prie pulto sėdintys operatoriai stebi, kaip veikia agregatai, juos įjungia ir išjungia. Tačiau atliekama ir vizualinė apžiūra. Tuo atveju, jeigu pro šalį eidamas darbuotojas išgirstų keistus garsus ar išvystų besiveržiant garus, yra įrengtas avarinio stabdymo mygtukas.

Elektrinės darbuotojai juokauja, kad jis nė iš tolo neprimena filmuose matomų tokio pobūdžio raudonų mygtukų – tokio milžino pirštu nenuspausi.

Taip atrodo operatorių, stebinčių elektrinės veiklą, darbo vieta. Įėjimas griežtai kontroliuojamas.

Salės kraštuose įrengti štai tokie gesinimo įrengimai. Tiesa, tuo metu, kai jėgainėje dar buvo deginamas mazutas, jie buvo skirti ne pačiam gaisrui gesinti, bet buvo nukreipti į stogą. Kilus gaisrui jais būtų buvę vėsinamos stogo konstrukcijos, saugant jas juo įgriuvimo.

Gaisro metu stogo konstrukcijoms užkritus ant apačioje esančių agregatų suvaldyti liepsnas taptų itin sudėtinga.

Laimei, per ilgą elektrinės gyvavimą šių įrenginių naudoti pagal pagrindinę paskirtį neprireikė.

14 aukštų pastatas. Tokio dydžio yra katilas, gaminantis garą.

Kuomet elektrinė veikė pilnu pajėgumu, vamzdžiais tekėjo daugiau kaip 200 bar slėgis.

Vyresni darbuotojai dalinasi prisiminimais, kad slėgis buvo toks didelis, kad menkiausias nuotėkis, pataikęs į žmogų, būtų mirtinas. Todėl atlikdami vizualinę apžiūrą inžinieriai prieš save nešdavo medinę lentą, mat garų plika akimi matyti buvo neįmanoma. 

Pamenate, pradžioje sakėme, kad pastatas yra pusės kilometro ilgio. O ką tik paminėjome, kad jame telpa 14 aukštų daugiabučio pastatas. 

Į jį lengvai įvažiuoja traukinys. O visoje elektrinės teritorijoje yra net 21 kilometras geležinkelio bėgių.

Seniau traukiniais buvo atgabenamas mazutas, o jo reikėdavo tiek daug, kad pilni sąstatai į Elektrėnus vykdavo kas dvi paras. 

O štai ir įrodymas, kad elektrinė veikia ir šiuo metu. Tai – jau anksčiau minėtas „šiltasis“ kanalas ir į jį tekantis vanduo, kuris ką tik pratekėjo kondensatoriaus korpuso kanalais.

Jeigu prieš tai nuotraukose matėte istoriją su dar veikiančia jos dalimi, tai čia prasideda naujoji era. 

2012 metais pradėjo veikti kombinuoto ciklo blokas (KCB). 

Kas tai yra? 2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius Ignalinos AE, buvo iškelti nauji tikslai. Vienas pagrindinių – Elektrėnų kompleksui būti didžiausius elektros energijos pajėgumus generuojančia įmone Lietuvoje, užtikrinančia elektros energijos poreikius. Siekiant įgyvendinti šį tikslą pastatytas naujas 455 MW galia veikti galintis kombinuoto ciklo blokas (KCB).

Palyginimui, tai daug mažesnis pastatas, tačiau jame sumontuotas kombinuoto ciklo blokas žymiai efektyviau gali generuoti netgi 445 MW galią.

Žinote, kodėl Elektrėnų kaminai tokie aukšti? Todėl, kad deginant mazutą reikėjo, kad kuo plačiau būtų galima išsklaidyti jo degimo produktus, o ne stipriai teršti jais tik nedidelę teritoriją šalia kamino. Tiek KCB, tiek ir 7-ojo ar 8-ojo blokų atvejais šios problemos nėra, nes juose deginamos tik gamtinės dujos.

Šioje nuotraukoje užfiksuotas KCB dujų turbinos įtraukiamojo oro filtras.

KCB naudingo veikimo koeficientas siekia daugiau nei 58 proc. Jis gali pagaminti tiek elektros energijos, kad būtų patenkinta maždaug 20–25 proc. šalies poreikio. Šio bloko darbo efektyvumas yra akivaizdus, nes tam pačiam energijos kiekiui pagaminti reikia net 30 proc. mažiau gamtinių dujų.

Viršutiniame pastato aukšte įrengta elektrinės operatorių darbo vieta.

Dešimtyje ekranų matomas ne tik kiekvienas pastato kampas, bet ir patys įvairiausi įrenginių darbo parametrai.

Raudona linija aiškiai parodo, iki kur galima prieiti. 

O „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis su pasididžiavimu rodo, kiek elektros energijos gaminama šiuo metu.

Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – kaminų, ir to, kad jų nuotraukos netrukus taps tik istorijos dalimi.

Vilniaus televizijos bokšto aukštis – 326,4 metrai. Elektrėnų kaminų – 250. 

Nugriauti tokio aukščio kaminą, įspraustą tarp kitų pastatų – ne pati lengviausia užduotis.

Kamino vidus išmūrytas specialiomis plytomis. Pirmame griovimo etape teks tas plytas pašalinti. 

Tuomet liks pats kaminas, kurio skersmuo siekia apie 20 metrų.

Specialistai teigia, kad kaminas bus ne griaunamas, o ardomas nuo viršaus žemyn.

Apačioje jau įrenginėjama griovimo darbų aikštelė, netrukus prasidės ir pats ardymas.